Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. A. 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 17.50 val. Alytuje, Naujoji g. 7E, „RIMI“ parduotuvėje, konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į pilvą J. K., taip nukentėjusiajam J. K. sukėlė fizinį skausmą

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo trumpam susargdinamas.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (trumpam susargdinus). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

G. A. savo kaltę pripažino pilnai, tiek teisminio nagrinėjimo metu tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. tarp 17-18 val. atvažiavo į „RIMI“ prekybos centrą, esantį Naujoji g. E. J. apsipirko ir ėjo link mokėjimo kasų atsiskaityti. Iš alkoholio skyriaus atėjo jo pažįstamas J. K.. Jis J. pasisveikino ir paklausė „kaip tavo pažadai“. J. jam buvo pažadėjęs padėti prie remonto darbų, tai buvo dar liepos mėnesį. Kai J. pasakė „kaip tavo pažadai“, jis jam atsakė „ko nori“ ir pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis norėjo jau nueiti, tačiau J. dar kažką jam sakė ir jis atsisuko ir sudavė J. kumščiu vieną kartą į pilvą. Tada J. jam pasakė, kad yra kameros ir jis jam padarys. Visas konfliktas tarp jo ir J. įvyko labai greitai, truko kokias 5 sek. Po konflikto jis nuėjo atsiskaityti už prekes ir išėjo iš parduotuvės. Po smūgio J. jam nesakė, kad jam skaudėjo. Įvykio dieną jis buvo blaivus. Dėl savo poelgio, kad J. sudavė kumščiu vieną smūgį į pilvą, nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Su J. norėtų susitaikyti, jo atsiprašyti (t. 2, b. l. 15-18).

Kaltinamajam G. A. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl to, neprieštaraujant prokurorui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

Be kaltinamojo pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis J. K. apklaustas nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 17.50 val. atvažiavo į prekybos centrą „RIMI“, adresu Alytus, Naujoji g. 7E. Į parduotuvę atvažiavo su savo automobiliu, į parduotuvę įėjo pro dešinės pusės įėjimą. Įėjęs į prekybos centrą, ėjo tiesiai į maisto prekių parduotuvę „RIMI“, pasiėmė pirkinių krepšelį, bandelių ir atsigerti. Toliau vaikščiojo po parduotuvę, buvo prie nukainuotų prekių lentynos ir išgirdo, kad kažkas šaukia, sustojo apsidairyti ir pamatė, kad tai buvo jam žinomas vyriškis - G.. Ką tiksliai jis rėkė negirdėjo ir nesuprato, bet pamatė, kad jis ateina link jo. G., priėjęs prie jo, iš karto kumščiu trenkė jam vieną kartą į pilvo sritį. Po smūgio jam pasidarė silpna, iš rankų iškrito prekių krepšelis. G. jam užrėkė: „nebandyk ožintis“ ir išėjo iš parduotuvės. Dėl šių G. veiksmų pajuto fizinį skausmą, kreipėsi į apsaugos darbuotoją, kuri iškvietė Greitąją medicinos pagalbą (toliau - GMP) ir policiją. G. žino apie du metus, nes 2023 m. vasarą teko pas jį dirbti, tinkuoti buto sieną. Jis (J. K.) dirba (duomenys neskelbtini). Prieš tris mėnesius G. jo prašė padėti jam pasibaigti apdailos darbus su lauko durimis, tačiau jis nesutiko jam padėti, nes nežinojo, ar galės. Galvoja, kad G. jam trenkė dėl to, nes jis jam nepadėjo (t. 1, b. l. 2).

2024 m. spalio 1 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis J. K. nurodė, kad po konflikto su G. jis pasijuto blogai, todėl į savo namus, kitą dieną po įvykio, išsikvietė GMP darbuotojus. Atvykę medikai jam suleido nuskausminamuosius vaistus ir paliko jį namuose. Jie teigė, kad į priėmimo skyrių jo nesiveš ir nurodė, kad jeigu ir toliau jausis blogai, kad atvyktų pats į priėmimo skyrių. Tą dieną, kuomet įvyko konfliktas ir jam G. kumščiu vieną kartą sudavė į pilvo sritį, jis dėl to pajuto didelį fizinį skausmą po šonkauliais. Skausmą jaučia iki šiol, tačiau jis nėra toks intensyvus, ant pilvo kraujosruvos nėra (t .1, b. l. 17-20).

2024 m. rugsėjo 26 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą, patvirtina, kad iš karto po suduoto smūgio J. K., nurodė įvykio aplinkybes, kaip jam pažįstamas vyriškis G. kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį. Dėl šių G. veiksmų J. K. jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-12).

2024 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu Alytus, Naujoji g. 7E, parduotuvė „RIMI“ (t. 1, b. l. 26-28).

2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole, aprašytas prekybos centro „RIMI“ vaizdo įrašas. 2024 m. rugsėjo 26 d., 17:43:54 val. matyti, kaip parduotuvės salėje vaikšto vyras, kuris yra žinomas kaip J. K.. Taip pat asmuo su šviesios spalvos batais, jo plaukai šviesūs, žili. Asmuo rankoje laiko parduotuvės pirkinių krepšį. 17:44:06 val. prie pareiškėjo prieina vyras, kuris vilki mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnes. Asmuo dėvi akinius, plaukai tamsūs. Stebint vaizdo įrašą matyti, kad abu vyrai tarpusavyje kalbasi. Vėliau 17:44:12 val. asmuo dešinės rankos kumščiu trenkia J. K. į pilvo sritį. 17:44:14 val. asmuo padeda pirkinių krepšį ant prekių stendo ir 17:44:16 val. abiem rankomis sugriebia J. K. už viršutinės drabužių dalies, t. y. ties krūtine kaire ranka ir J. K. nustumia. Vėliau stebint vaizdo įrašą matyti, kaip asmenys tarpusavyje pakalba ir asmuo pasišalina nuo J. K.. Kitas vaizdo įrašas pavadinimu „2024-09-30 12-24-25“. Pateiktame vaizdo įraše matyti dviejų kamerų užfiksuoti vaizdai. Kairėje pusėje matomas prie atsiskaitymo kasų užfiksuotas asmuo (kaltinamasis), kuris atsiskaito už prekes. Dešinėje pusėje matyti pareiškėjas J. K., kuris bendrauja su parduotuvės apsaugos darbuotoja (t. 1, b. l. 36-38, 39-42).

Specialisto išvada Nr. G 377/2024 (06), iš kurios nustatyta, kad J. K. kliniškai nustatyta pilvo sienos sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (t. 1, b. l. 86-87).

2024 m. spalio 14 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota, kad iš pateiktų nuotraukų J. K. atpažįsta vyriškį nuotraukoje Nr. 2, kuris 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 17.50 val. prekybos centre „RIMI“, adresu Alytus, Naujoji g. 7E, jam kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį, jis pajuto fizinį skausmą. Vyriškį atpažįsta iš plaukų ir bendrų veido bruožų, t. y akių, ausų, lūpų, veido formos, nes jį matė iš labai arti ir gerai įsidėmėjo, o taip pat jis jį ne kartą yra matęs (t. 1, b. l. 90-94, 95-97).

2024 m. rugsėjo 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešime aprašyta gauta pirminė informacija apie įvykį, bei aprašyta vaizdo įrašų medžiaga. Įvykis filmuotas „BODY“ kamera (t. 1, b. l. 88-89).

2024 m. spalio 9 d. Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38388-24 buvo gautas atsakymas iš UAB „Rimi Lietuva“, kad atlikus duomenų patikrinimą pagal pateiktą paklausimą dėl 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 17.50 val. panaudotos „Rimi“ lojalumo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šios kortelės anketoje nurodyti šie duomenys: vardas – G.; gimimo data (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini)ir telefono numeris. Tęsiant tyrimą, policijos turimų duomenų bazių pagalbą nustatyta, kad minėtas asmuo yra G. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-2).

Esant nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai spendžiama, kad byloje yra pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog G. A. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį J. K., t. y. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į pilvą J. K. ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

IV. Dėl kaltinamojo G. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Kaltinamasis G. A. pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pasiūlydamas laiduotoju savo draugą S. C..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad kaltinamasis praeityje neteistas, dėl padarytos veikos išgyvena. Žalą, padarytą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino, todėl formalūs reikalavimai dėl laidavimo taikymo yra. Mano, kad būtų teisinga prašymą tenkinti ir G. A. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 metų terminą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad yra visi pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

S. C., kaltinamojo G. A., draugas sutinka laiduoti už jį, nurodė, kad jis vertas pasitikėjimo, nes yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. G. A. ir jis yra draugai, turi bendrų pomėgių, nuolatos palaiko glaudų ryšį. Tiki, kad G. A. veiksmai buvo spontaniški ir gali garantuoti, kad draugas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad S. C. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Dėl turtinės žalos atlyginimo ir kt. klausimai

Baudžiamojoje byloje 225,95 Eur civilinį ieškinį buvo pareiškusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 109-117). Byloje yra pateiktas pinigų perlaidos kvitas iš kurio nustatyta, kad G. A. 2024 m. spalio 31 d. žalą atlygino (1 t., b. l. 118). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas procesą nutraukia.

Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2 500,00 Eur civilinį ieškinį. Teismo posėdžio metu paprašytas pagrįsti civilinį ieškinį paaiškino, kad ieškinio sumą mažina iki 800,00 Eurų ir nori, kad kaltinamasis sumokėtų jam papildomai dar 500,00 Eur. Šią sumą grindžia tuo, kad dėl smūgio jautė skausmą, teko gerti nuskausminamuosius, negalėjo savaitę laiko dirbti.

Nukentėjusysis neturtinę žalą sieja su skausmu, kurį patyrė po suduoto smūgio, taip pat negalėjimu dirbti, t. y. faktiškai negautomis pajamomis. Nagrinėjamoje byloje pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų G. A. veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Kaltinamasis pripažįsta sudavęs smūgį, tai patvirtina parduotuvės vaizdo įrašas. Tačiau šiame vaizdo įraše matyti, kad smūgio sudavimas pagal jo aplinkybes nebuvo stiprus, nes po smūgio iš rankų nukentėjusysis nepaleidžia pirkinių krepšio ir tik po kurio laiko pamatęs parduotuvės kamerą priliečia pilvo sritį ir kažką pasakęs eina kaltinamajam iš paskos. Iš bylos medžiagos matyti, kad joks sužalojimas nukentėjusiajam nebuvo nustatytas. Nukentėjusysis patvirtino, kad jautė skausmą, vartojo vaistus, kuriuos rekomendavo gydytojas, tačiau jų nepirko, nes turėjo namuose. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (vienas smūgis į pilvo sritį), jo kaltės laipsnį, paties nukentėjusiojo elgesį iš karto po suduoto smūgio, nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką priteisiant civilinius ieškinius, bylose, dėl skausmo sukėlimo, sprendžia, kad pakankama ir teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra kaltinamojo, nukentėjusiajam sumokėta 300,00 Eur suma.

G. A. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikintina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo S. C. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. A., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 225,95 Eur sumai.

Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį atmesti.

Prie bylos pridėtus kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).