Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4059-759/2024 pagal kreditorės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išieškoti skolą iš skolininkės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 1 097,87 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 27 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

2. Skolininkė 2024 m. balandžio 2 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo 2024 m. vasario 28 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-4059-2024.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus, kaip paduotus, praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

7. Pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. išdavė kreditorei teismo įsakymą ir 2024 m. vasario 28 d. pranešimą skolininkei išsiuntė jos Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Pranešimas buvo įteiktas 2024 m. kovo 2 d. pasirašytinai skolininkės pirmininko sutuoktinei.

9. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

10. Kadangi pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus siuntė skolininkei jos pačios Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, pripažintina, kad procesiniai dokumentai buvo tiek išsiųsti tinkamu adresu, tiek įteikti tinkamai, nes buvo įteikti skolininkės vadovo sutuoktinei. Aplinkybė, kad ji nėra skolininkės darbuotoja, nėra pagrindas dokumentų įteikimą pripažinti netinkamu. Pagal kasacinio teismo praktiką juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Dėl to skolininkė, deklaruodama savo buveinės vietą jos vadovo gyvenamojoje vietoje, turėjo užtikrinti, kad kartu gyvenantys asmenys tinkamai vykdys skolininkei siunčiamų dokumentų priėmimo pareigą.

11. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytas 20 dienų terminas suėjo 2024 m. kovo 25 d. Skolininkės prieštaravimai teisme buvo gauti tik 2024 m. balandžio 2 d., t. y. praėjus 8 dienoms nuo įstatyme nustatyto termino pabaigos. Skolininkė praleisto termino atnaujinti neprašė.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, o pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Taigi, išduodamas teismo įsakymą pirmos instancijos teismas netikrino kreditorės reikalavimo pagrįstumo, o kreditorės buvo pateikusi teismui tik pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nurodžiusi jame aplinkybes, dėl kurių ji reiškia reikalavimą skolininkei.

13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

14. Atskirajame skunde skolininkės vadovas paaiškino ir pateikė duomenis, kad teismo procesinių dokumentų įteikimo metu jis buvo išvykęs ir grįžo tik 2024 m. kovo 13 d. Sutiktina, kad neturėdamas teismo pranešimo ir nežinodamas jame nurodytų prieštaravimo patekimo terminų ir jų praleidimo pasekmių, skolininkės vadovas galėjo objektyviai netinkamai skaičiuoti procesinį 20 dienų terminą. Atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad terminas buvo praleistas tik 8 dienomis, t. y. palyginti neilgą laiko tarpą. Dėl to termino neatnaujinimas neproporcingai pažeistų skolininkės teisę būti išklausytai.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininkės prieštaravimų priėmimu, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į skolininkės pateiktus duomenis apie jos vadovo išvykimą bei nesivadovavo bendraisiais civilinio proceso principais ir nepagrįstai užkirto galimybę kitai bylos šaliai gintis nuo pareikštų reikalavimų. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus, naikintina, atnaujinant skolininkei praleistą terminą prieštaravimams pateikti ir grąžinant pirmos instancijos teismui prieštaravimų priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos..

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skolininkės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams pateikti ir perduoti skolininkės prieštaravimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.