Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT‑3238-1111/2020, suinteresuoti asmenys E. B., uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-3238-1111/2020 ir panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta 2020 m. rugsėjo 11 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šioje dalyje atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkintas pareiškėjo D. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.

10. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų Plungės apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 28 d. iškeltoje civilinėje byloje 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas ieškovės E. B. ir atsakovo D. B. pasirašytas 2020 m. rugsėjo 11 d. prašymas dėl perėjimo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Nurodytu prašymu prašyta santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir nenustatyti termino susitaikyti. Prie nurodyto prašymo buvo pridėta E. B. ir D. B. pasirašyta 2020 m. rugsėjo 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3238-1111/2020, be kita ko, buvo patvirtinta E. B. ir D. B. 2020 m. rugsėjo 11 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

11. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

12. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo tvarka, nes skundžiamoje teismo nutartyje iš esmės nusprendė, kad nepadaryta teisės taikymo klaida, t. y. nusprendė, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nors tai padaryti galima tik iš esmės išnagrinėjus bylą, kai procesas atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

13. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, pagal kurį toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustatoma formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

14. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra pagrindas atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjo prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Dėl šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ginčo nekilo, ji apeliacine tvarka neapskųsta.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šiame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo bylą nagrinėjant CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 46 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, ši sąvoka yra vertinamoji. Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai parenkant ir taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jei ši klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).

17. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė argumentais, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnyje įtvirtintas, taip pat nuosavybę ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, neįvykdė įstatymo nustatytos funkcijos užtikrinti, kad teismo spendimu tvirtinama sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktų teisėtumo reikalavimus – nepažeistų vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad E. B. ir D. B. 2020 m. rugsėjo 11 d. sudarytos ir teismui patvirtinti pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo (sutarties 4 ir 8 punktai) neatitinka pareiškėjo D. B. tikrosios valios ir pažeidžia pareiškėjo turtines teises bei teisėtus interesus dėl nuosavybės neliečiamumo, o toks pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti esant materialinės teisės normų pažeidimą ir viešojo intereso pažeidimą.

18. Pagal CPK 370 straipsnį antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas patikrina pareiškime nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Ištyrus skundžiamos teismo nutarties motyvus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir argumentus, iš esmės atliko vertinimą, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės pagrindžia jo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo tvarką, ar nukrypo nuo aptartų kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijų.

19. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog neįrodytas pareiškėjo tikrosios valios nebuvimas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas nesinaudojo advokato pagalba santuokos nutraukimo byloje ir dėl to iš esmės buvo blogesnėje padėtyje nei E. B., kuriai atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas). Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad šalys procese, laikydamosi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise vesti savo bylą teisme patys arba per atstovus (CPK 13 straipsnis, 51 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde apeliantas pažymi, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos sąlygos pagal ieškinio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje ieškovės ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2020 m. rugsėjo 5 d. asmeniškai. Taigi ieškovės pozicija ir ieškiniu kelti reikalavimai pareiškėjui buvo žinomi dar iki 2020 m. rugsėjo 11 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog procesinius dokumentus pareiškėjas pasirašė dėl E. B. spaudimo, buvo skubinamas ir neturėjo galimybės atidžiai susipažinti su pasirašomais dokumentais, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jam pasirašyti buvo pateikta tuo metu, kai jis buvo neblaivus. Apeliantas pažymi, kad pareiškėjas tokių aplinkybių neturi galimybės įrodyti kitaip, kaip tik savo teiginiais. Vertinant tokius pareiškėjo teiginius, įvertintina tai, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašyta atsakovo (vardu, pavarde ir parašu) kiekviename iš ją sudarančių trijų lapų. Atsakovas taip pat pasirašė (vardu, pavarde bei parašu) ir 2020 m. rugsėjo 11 d. prašymą dėl perėjimo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Apeliantas neginčija nurodytų parašų tikrumo. Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjo valia buvo išreikšta ne vienkartiniu veiksmu. Nors apeliantas nurodo, kad parengti dokumentai jam buvo netikėti ir pateikti pasirašyti savaitgalį, kai, apelianto teigimu, jis buvo neblaivus, tačiau įvertintina ir tai, jog prašymas dėl perėjimo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sutartis teismui buvo pateikti 2020 m. rugsėjo 14 d., o Plungės apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patvirtina 2020 m. rugsėjo 11 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priimta 2020 m. spalio 12 d. Pareiškėjas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad per nurodytą laikotarpį pareiškėjas reiškė kitokią poziciją dėl pasirašytoje 2020 m. rugsėjo 11 d. sutartyje patvirtintos savo valios išraiškos. Nors apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad ginče atliktas privalomosios mediacijos procesas 2020 m. rugpjūčio 12 d. baigėsi vienai iš šalių pasitraukus iš mediacijos, nepavykus pasiekti taikaus susitarimo, tačiau tokie argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad vėliau (2020 m. rugsėjo 11 d.) atsakovo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos pasirašymo metu neatitiko atsakovo tikrosios valios. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas pagrindė, jog jo valia nebuvo tinkamai išreikšta.

21. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Tokioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas sutarties netvirtina, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų, sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Taigi priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Įvertinus skundžiamos teismo nutarties motyvus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, jog teismas turi patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Šie pirmosios instancijos teismo motyvai iš esmės atitinka apelianto akcentuojamus kasacinio teismo išaiškinimus dėl teismo pareigos vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą.

22. Apelianto akcentuojamoje kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑354/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus pripažintinos tokios sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑96/2007; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009; 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

23. Nors apeliantas teigia, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie neregistruotų statinių sukūrimą ir įrodymai patvirtinantys jų egzistavimą, tačiau įvertintina tai, kad pats apeliantas neginčija ir neneigia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1.1 papunktyje nurodyto turto – gyvenamojo namo, garažo ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), realaus egzistavimo, tik laikosi pozicijos, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Paties pareiškėjo teiginiai prašyme dėl proceso atnaujinimo, kad statiniai pastatyti iki santuokos, kad garažas nėra užbaigtas statyti, kad subjektyvia pareiškėjo nuomone, gyvenamasis namas pastatytas nenukrypstant nuo projekto, šalina apelianto keliamas abejones dėl turto egzistavimo. Kadangi nuosavybės teisę sukuria ne teisinė registracija (atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai), pareiškėjo argumentai, kad gyvenamojo namo ir jo priklausinių statyba neužbaigta ir neatlikta statinių teisinė registracija nėra pagrindas pripažinti, kad statybos darbų būdu kurtas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) turtas neegzistuoja ir negali būti įtrauktas į dalytino turto balansą bei dalijamas tarp ginčo šalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑372-611/2018 30–31 punktai; 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018 29–30 punktai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįregistruoti gyvenamasis namas, garažas ir tvora galėjo būti įtraukti į teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir padalyti.

24. Vertinant apelianto argumentus, kad dėl sutartyje nustatyto turto padalijimo būdo E. B. iš esmės nepagrįstai praturtėjo pareiškėjo sąskaita, pirma, kaip tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, įvertintina, kad net ir vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto perleidimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nėra iš esmės draudžiamas įstatymo. Kaip matyti iš Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3238-1111/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 – 4.7 sąlygų, po santuokos nutraukimo pareiškėjai E. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka turto už 26 000 Eur, o D. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka turto už 27 000 Eur, taip pat numatyta, kad D. B. įsipareigoja sumokėti pareiškėjai E. B. 500 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo. Iš teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3.1 ir 4.5.1 sąlygų matyti, kad po santuokos nutraukimo, be kito turto, E. B. ir D. B. atiteko po 1/2 dalį neįregistruotų gyvenamojo namo, garažo ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad po santuokos nutraukimo E. B. ir D. B. gavo lygiavertį turtą. Nagrinėjamu atveju teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nukrypta nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nepažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Antra, nors apeliantas, teigdamas, kad gyvenamasis namas, garažas ir tvora yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė, nurodo, kad statiniai pastatyti iki santuokos su E. B., tačiau pareiškėjas neneigia bendro gyvenimo kartu iki santuokos aplinkybių, kartu su ieškiniu E. B. pateiktų rašytinių įrodymų (vartojimo kredito sutarties ir sutarties Nr. SK0529), susijusių su garažo vartų įsigijimu. Sutarties šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutuoktiniai turtą pasidalijo bendru sutarimu, surandant tokį turto pasidalijimo variantą, kuris šalių apsisprendimu geriausiai užtikrino jų interesų pusiausvyrą. Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjas nepagrindė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo sprendimu metu neatitiko jo tikrosios valios, todėl aplinkybė, jog pareiškėjui toks turto pasidalijimas nebėra priimtinas, nesudaro pagrindo tokias sutartines sąlygas vertinti kaip akivaizdžiai neteisėtai apribojančias pareiškėjo, kaip vieno iš sutuoktinių, turtines teises ir teisėtus interesus.

25. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl jo, kaip sutuoktinio, kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, tokiai sąlygai nėra faktinio ir teisinio pagrindo ir ji pažeidžia jo asmenines neturtines teises. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3238-1111/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 dalyje iš esmės numatytas D. B. įsipareigojimas sumokėti E. B. 5 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Vertinant, ar pareiškėjo nurodyti argumentai pagrindžia pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia šalims susitarti ir vienam sutuoktiniui įsipareigoti kitam sutuoktiniui atlyginti neturtinę žalą. Tai atitinka ir sutarties laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tokia galimybė ir sutarties šalių laisvė atitinkamu būdu susitarti negali būti varžoma nesant aiškaus įstatyminio pagrindo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos šalių laisva valia sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta sąlyga dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti vertintina kaip akivaizdžiai kelianti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo, kaip vieno iš sutuoktinių, teisių ir teisėtų interesų esminio pažeidimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų ir įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog kiti skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, t. y. jog teismui tvirtinant šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, dėl to pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą pagrįstai atmestas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą iš jo priteistinos suinteresuoto asmens E. B. turėtos 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą šioje byloje rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 98 straipsnis). Šios išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu, detalizuota pažyma apie suteiktas teisines paslaugas ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo D. B. suinteresuotam asmeniui E. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.