Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-308-603/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-08
Bylos Nr.: e2A-308-603/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32621-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcijai, D. G.
Trečiasis asmuo: N. G., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-308-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32621-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai ir D. G. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys N. G. ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija, ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-160212-00166 (toliau – Leidimas); įpareigoti atsakovą D. G. per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)), dalis taip, kad atitiktų Valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo įregistruotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis (toliau - NTK duomenys) ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad D. G. per 6 mėnesius savo lėšomis neišardžius perstatytų statinio dalių minėtame žemės sklype, taip, kad atitiktų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įregistruotus NTK duomenis ir nesutvarkius statybvietės, mokėti 60 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo pertvarkyti statinį neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo į ieškovo nurodytą sąskaitą ir 356,95 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geokada“ atliktus matavimus ir situacijos schemos parengimą).

2. Ieškinyje nurodė, kad atlikus patikrinimą dėl statytojui atsakovui D. G. išduoto Leidimo teisėtumo, 2016 m. liepos 19 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-00-160719-00126 (toliau - Aktas), kurio išvadose nurodyta, kad pagal 2015 metais parengtą vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. GN-15.10-01 2015 (toliau - Projektas), Leidimas išduotas neteisėtai, nes Projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STĮ) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes rekonstruojamo gyvenamojo namo (toliau – Namas), stovinčio arčiau kaip 50 m nuo šlaito briaunos, tūris padidintas nuo 175 kub. m iki 830 kub. m. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) patikrinusi ir pritarusi Projektui ir išdavusi Leidimą, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas. Atsakovas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (toliau - Direkcija) taip pat netinkamai vykdė savo funkcijas pritardama Projektui, pažeidžiančiam STĮ nuostatas.

3. Pagal projektuotojo UAB „Archkodas“ parengtą vienbučio Namo Projektą atsakovui D. G. išduotu Leidimu leidžiama statyti 2 (du) naujus neypatingus statinius (jų paskirtis - nuotekų šalinimo ir vandentiekio (inžineriniai) tinklai), rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį statinį, griauti 2 (du) pagalbinio ūkio nesudėtingus statinius. Nagrinėjamas žemės sklypas yra Pavilnių regioniniame parke, Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 518 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, STĮ 8 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Projekto sudėtyje esančiame topografiniame šlaitų pjūvių „a-a“, „b-b“ plane M 1:500 nurodyta, kad šlaito „a“ nuolydis kinta nuo 28 iki 34 laipsnių, kas akivaizdžiai viršija 15 laipsnių šlaito nuolydžio dydį. Rekonstruojant Namą akivaizdžiai padidintas jo tūris, todėl Leidimas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius ir turėtų būti panaikintas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nes yra neteisėtas. Panaikinus Leidimo galiojimą, tikslinga kartu šalinti ir statybos padarinius. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo nurodomos teisės aktų nuostatos numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, o ginčo sklype yra įgyvendinamas vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektas, o ne statomas naujas statinys. 2016 m. vasario 12 d. Leidimas neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui (toliau - Bendrasis planas) iki 2015 m. Ginčo statinys yra sklype, kuris yra miško ir miškingoje teritorijoje, kurioje nauja statyba galima tik esamose namų valdose, maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose 0,2, bet neviršijant 300 kv. m sklypo užstatymo ploto. Kai yra išduoti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir šis subjektas pritarė Projekto sprendiniams, nebuvo pagrindo abejoti dėl jo atitikimo STĮ ir Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. lapkričio 6 d. specialiems architektūros reikalavimams Nr. AR-1546.

5. Atsiliepime atsakovas D. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. birželio 16 d. jis pardavė sodininkų bendrijų žemės sklype pastatytą 86,04 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir grąžino būsto statybai gautą paskolą, o už likusias lėšas, kartu su sutuoktine N. G. 2015 m. gegužės 19 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kitos paskirties žemės sklypą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje), adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais pastatais (gyvenamuoju namu, 3 ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais (tvora, lauko tualetu, atliekų duobe)). Dar prieš įsigyjant šį turtą buvo akivaizdu, kad 1960 m. statytas gyvenamasis namas ir 1958 m. statyti ūkiniai pastatai yra menkaverčiai, netenkinantys elementarių šeimos poreikių ir dėl fizinio nusidėvėjimo neatitinkantys esminių statinių reikalavimų, todėl statiniams grėsė viso ar dalies statinio griūtis, o iš sklype esančių kitų statinių - lauko tualeto ir atliekų duobės, į gruntinį vandenį, paviršinius vandenis ir dirvožemį patekdavo pavojingos medžiagos, keldamos pavojų aplinkai, higienai, sveikatai ir saugai. Be to, statinių konstrukcijose panaudotos aplinkai žalingos (kancerogeninės) medžiagos (Namo stogas dengtas asbestu). Pradėjus rengti rekonstrukcijos Projektą atsižvelgta, kad pastatai yra saugomoje teritorijoje. Direkcija pritarė (2015 m. spalio 26 d.) parengtiems detaliems vieno buto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams, kurių 2.3 punkte nurodytas kad Namo tūris - 830 kub. m. Savivaldybės administracija išdavė (2015 m. lapkričio 6 d.) Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR-1546, kuriuose nurodytas leistinas statinių aukštis - 1 aukštas su mansarda, sklypo užstatymo plotas - iki 300 kv. m ir maksimalus užstatymo intensyvumas esamose namų valdose - 0,2. Pastatus buvo ketinama rekonstruoti taip, kad menkaverčiai, nusidėvėję bei kraštovaizdį darkantys statiniai būtų nugriauti, o esamas pokarinis gyvenamasis namas būtų rekonstruotas atsižvelgiant į urbanistinę situaciją, į prieš tai buvusios sodybos kompoziciją, išsaugant pastato stilių, aukštingumą bei vietą sklype. Atsižvelgiant į tai ir į gyvensiančios 5 asmenų šeimos poreikius, pastatas padidintas-prailgintas, užsukant naująjį flygelį lygiagrečiai vakarinėje pusėje esančiam miškui, o garažas padarytas po žeme, kad išvengti drastiško tūrių didinimo bei nesugadinant bendro parko teritorijos vaizdo, taip pat panaudojant natūralias apdailos medžiagas. Parengtam Namo rekonstrukcijos Projektui, pritarė atsakovai - Direkcija ir Savivaldybės administracija, todėl išduotas Leidimas rekonstruoti statinį.

6. Rekonstrukcijos darbų eigoje ieškovas kelis kartus tikrino statybvietę ir nenustatė nukrypimų nuo statinio Projekto. Ieškovas pažeidimu laiko tik esamo Namo tūrio padidinimą jį rekonstruojant, nes Namas yra arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito, kurio nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių viršutinės ir apatinės briaunos. Tačiau ieškovo aiškinimas, kad ginčo situacijoje 5 asmenų šeima su 3 nepilnamečiais vaikais (nuo 9 mėn. iki 11 m.), XXI amžiuje, valstybės Europos Sąjungos narės sostinėje, privalo gyventi 38,31 kv. m gyvenamojo ploto 1960 m. statybos name antisanitarinėmis sąlygomis ir naudotis lauko tualetu, nes tokį namą pagal STĮ draudžiama rekonstruoti padidinant jo tūrį, akivaizdžiai neproporcingai riboja savininko nuosavybės teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) ir Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - Konvencija). Būdamas sąžiningas ir savo veiksmais nepažeidęs teisės normų reikalavimų, nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kad išduotas Leidimas rekonstrukcijai galėjo pažeisti ieškovo nurodytas STĮ nuostatas, o neigiamos pasekmės, galinčios kilti dėl institucijų galimai padaryto pažeidimo, neturi tekti išimtinai tik atsakovui D. G., kuris neprivalo prisiimti atsakomybės už riziką, jog jo nuosavybės teisės į rekonstruotą šeimos gyvenamąjį namą bus apribotos dėl procedūrinių trūkumų. Todėl nesuprantamas ieškovo per teismą siekiamo įgyvendinti teisingumo pobūdis, nes viešai skelbdamas apie Pavilnių ir Verkių regioniniame parke nustatytų beveik 30 galimų pažeidimų atvejų, jis į teismą kreipėsi ginti viešąjį interesą tik dėl trijų atvejų. Prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos sutiko su ieškiniu. Nurodo, kad Savivaldybės administracija išduodama Leidimą bei Direkcija, patikrinusi ir pritarusi gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektui, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas. Vienbutis gyvenamasis namas suprojektuotas ir statomas arčiau kaip 50 m nuo šlaito, kurio nuolydis didesnis nei 15 laipsnių, briaunos, pastato tūris padidintas nuo 175 m³ iki 830 m³, t. y. 4,7 karto. Vadinasi tiek Direkcija neturėjo pritarti Projektui, tiek ir Savivaldybės administracija neturėjo išduoti Leidimo statyti naują statinį nagrinėjamoje vietoje.

8. Atsakovas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija bei trečiasis asmuo N. G., kuriems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje ieškovo atstovė iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas, vykdydamas statybos valstybinės priežiūros funkciją, atliko patikrinimą dėl atsakovui D. G. išduoto Leidimo teisėtumo, nustatė, kad Leidimas išduotas neteisėtai, nes Projekto sprendiniai pažeidžia tuo metu galiojusio STĮ nuostatas (STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas) - Namo, stovinčio arčiau kaip 50 m nuo šlaito briaunos, tūris padidintas nuo 175 kub. m iki 830 kub. m. Prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms Leidimas negalėjo būti išduotas, o neteisėtai išduotas Leidimas turi būti panaikintas. Atsakovas - Savivaldybės administracija, nepagrįstai ignoruoja STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto dalį, kuria imperatyviai draudžiama statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ar apatinės briaunos. Atsakovas nepagrįstai nevertina STĮ 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto, nes būtent šią nuostatą pažeidžia išduotas Leidimas. Šiuo metu galiojanti STĮ redakcija taikytina svarstant statybos padarinių šalinimo klausimą, o ginčijamo Leidimo teisėtumas vertintinas taikant jo išdavimo metu galiojusią STĮ redakciją. Savivaldybės administracija nepagrįstai teigia, kad pagal parengtą, bet dar nepatvirtintą Pavilnių ir Verkių regioninio parko apsaugos reglamentą, rekonstruojamas pastatas suprojektuotas taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius ir formas, nes remiasi neturinčiu teisinės galios ir nepatvirtinto dokumento projektu. Pagal naujos redakcijos STĮ 20 straipsnį, reglamentai galioja tol, kol jų nuostatos neperkeltos į saugomų teritorijų nuostatus. Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai individualių apsaugos reglamentų neturėjo, o 1996 m. Pavilnių regioninio parko nuostatai neįgyvendina ir negali įgyvendinti naujai įsigaliojusių STĮ pakeitimų. Direkcija nepagrįstai pritarė Projektui, todėl nepagrįstai suderintas Projektas ir išduotas Leidimas. Atsakovas D. G. ir jo šeimos nariai deklaravo gyvenamąją vietą Name, pastatytame pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Statybos leidimas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, todėl tikslinga kartu šalinti ir statybos padarinius, suteikiant galimybę statytojui parengti reikiamą projektinę dokumentaciją, atitinkančią galiojančius teisės aktus. To nepadarius per nustatytą terminą, neteisėtos statybos padarinius pašalinti turi pats statytojas. Leidimas turi būti panaikintas, kadangi atsakovų - valdžios institucijų, veiksmai neteisėti, pažeidžiantys jo išdavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

10. Teismo posėdyje atsakovo Savivaldybės administracijos atstovė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinio netenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai STĮ redakcijai, palengvinama teisės subjekto padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams. Pažymėjo, kad STĮ 9 straipsnio 3 dalies 7 punkto bei 13 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatos taikomos išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius. Ieškovo atstovė pripažino (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdis), kad Inspekcija nėra kompetentinga nustatyti, kas būdinga etnografiniam regionui. Savivaldybės administracija atsižvelgė į STĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas, Vyriausybės nutarimą, todėl išduotas Leidimas neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės Bendrajam planui. Pagal ginčijamo Leidimo išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. D1-826 projektų atitiktį saugomas teritorijas reglamentuojantiems teisės aktams, saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentams tikrina saugomų teritorijų direkcijos - šiuo atveju Direkcija. Savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo ir kompetencijos pertikrinti institucijų suderinimus, todėl esant reikiamiems Projekto suderinimams, privalo išduoti Leidimą.

11. Teismo posėdyje atsakovo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovas iš esmės pritardamas Savivaldybės administracijos atstovės išsakytiems argumentams, prašė ieškinio netenkinti. Papildomai paaiškino, kad konkrečiu atveju, ieškinys pradėtas administravimo procedūrų pagrindu. Tačiau atsakovo rekonstruotas Namas, ne tik, kad nepažeidžia ieškovo nurodytų įstatymo nuostatų, bet yra pavyzdinis namo rekonstrukcijos variantas, atsižvelgiant ir į naują STĮ redakciją, rekonstrukcijos atveju leidžiančią didinti tūrius. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl Namo neatitikimo etnografiniam regionui būdingiems tūriams, formoms ir pan., todėl tik tūrio klausimas negali būti laikomas esminiu reikalaujant naikinti Leidimą. Juolab, kad kitose bylose ieškovas tūrių neakcentuoja. Ieškovas taip pat negali atsakyti ar sudėjus visų buvusių pastatų (įskaitant ir lauko tualetą ir kt.) tūrius įmanoma apskaičiuoti koks tūris turi būti, juolab, kad nors vidaus tūris padidėjo, lauko tūris nepadidintas.

12. Teismo posėdyje atsakovas D. G. ir jo atstovas iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinio netenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo 5 asmenų šeima, turi vienintelę deklaruotą gyvenamąją vietą užbaigtame rekonstruotame Name, kurio pertvarkymas atstatant jo būklę į buvusią iki rekonstrukcijos (1959-1960 m.), prieštarautų dabartiniams įstatymams ir Europos Sąjungos Reglamentui (lauko tualetas, šiferinis namo stogas ir kt.). Ieškovas reikalauja pastatus atstatyti į akivaizdžiai avarinę būklę. Rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams pritarė atsakovas – Direkcija, o Savivaldybės administracija išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus (toliau ir - Reikalavimai) dėl leistino statinių aukščio ir užstatymo ploto. Projektas parengtas įvertinus urbanistinę situaciją, išsaugant pastato stilių, aukštingumą bei vietą sklype, panaudojant natūralias apdailos medžiagas, laikantis visų Reikalavimų ir pritaikytas šeimos poreikiams. Projektas įgyvendintas taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius ir formas, įrengiant šlaitinius stogus, išsaugant būdingą sodybos planinę struktūrą, vertingą kraštovaizdį. Esamas Namo tūris nepadidėjo nuo prieš tai faktiškai buvusio tūrio. Ieškovas, neišduodamas pažymos, stabdo deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimo procedūrą, nors paties ieškovo tikrintojai nenustatė nukrypimų nuo Projekto. Ieškovo nurodomos formuluotės imperatyviai nedraudžia savininkui atlikti pastato rekonstrukciją padidinant jo tūrį. Toks draudimas yra taikomas naujai statybai, todėl nesant aiškių savininko ir visuomenės interesų derinimo kriterijų neturi būti nepagrįstai diskriminuojami savininko interesai. Ieškovo aiškinimas, kad XXI amžiuje, penkių asmenų šeima turi gyventi 38,31 kv. m ploto 1960 m. statybos name antisanitarinėmis sąlygomis (naudotis lauko tualetu), akivaizdžiai neproporcingai apribotų savininko konstitucinę nuosavybės teisę, todėl turėtų būti taikoma nauja STĮ 9 ir 13 straipsnių redakcija, sušvelninanti nustatytus reikalavimus. Ieškovas neįrodinėja nei, kad atsakovas yra nesąžiningas, nei, kad Namo rekonstrukcijos sprendiniai neatitinka etnografiniam regionui būdingus tūrius ir formas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesigilino į teisinių gėrių pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių problemą, nors viešai deklaruoja tokią poziciją. Atsakovas yra sąžiningas ir savo veiksmais nepažeidė teisės normų. Atsakovas nežinojo, neturėjo žinoti ir neturėjo pagrindo abejoti valdžios institucijų kompetencija ir jų veiksmais. Vadinasi už valdžios institucijų padarytas klaidas turi atsakyti pati valdžia ir tokių sprendimų našta neturi būti perkeliama piliečiams. Atsakovas taip pat nežinojo ir neturėjo žinoti, kad Leidimas išduotas neva pažeidžiant įstatymus ir šiuo atveju negalioja pasakymas apie įstatymo nežinojimą, nes atsakovas, kaip Lietuvos pilietis neturėjo pagrindo nepasitikėti valdžios institucijomis ir preziumuoti, kad jos elgiasi neteisėtai. Tuo pačiu atsakovas neturi prisiimti rizikos dėl išduoto Leidimo galimo pripažinimo negaliojančiu ateityje. Atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo principus bei užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę į būstą, ieškinys turi būti atmestas.

13. Teismo posėdyje trečiasis asmuo N. G. prašė ieškinį atmesti ir palaikė atsakovo D. G. bei jo atstovo išsakytą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo D. G. naudai 3 823,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Byloje nustatė, atsakovo D. G. prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m lapkričio 6 d. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR-1546, su nurodymais, kad vadovaujantis Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais (2015 m. spalio 26 d. Nr. 35-48), leistinas statinių aukštis yra - 1 aukštas su mansarda, sklypo užstatymo plotas - iki 300 kv. m, maksimalus užstatymo intensyvumas esamose namų valdose - 0,2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 12 d. išdavė skundžiamą statybos leidimą Nr. LNS-01-160212-00166 vienbučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, pagal Rekonstravimo projektą Nr. GN-15.10-01. Projektuotojo UAB „Archkodas“ parengtame Projekte minėtame žemės sklype leista: statyti du naujus neypatingus statinius, kurių paskirtis - nuotekų šalinimo ir vandentiekio (inžineriniai) tinklai, rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą ir griauti du nesudėtingus pagalbinio ūkio statinius. Pagal namų valdos techninės apskaitos bylą, minėtų adresu namų valdos inventorizacija atlikta 1980 m. gegužės mėn.

16. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rašte Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau - VSTT) (2017 m. sausio 5 d. Nr.(18-1)-D8-83) nurodyta, kad įsigaliojus naujai STĮ redakcijai (nuo 2017 m. gegužės 1 d.) valstybiniuose parkuose statybos turės atitikti naujos STĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, kurie bus detalizuoti valstybinio parko nuostatuose. Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą. Kadangi Pavilnių regioninio parko plane ginčo teritorija patenka į Ribiškių kraštovaizdžio draustinį, kurioje pažymėta 4 sodybų grupė, atsižvelgtina į STĮ 13 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytas išlygas, leidžiančias statyti naujus, rekonstruoti esamus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau 50 metrų nuo šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos jei pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą arba kai valstybinio parko schemoje numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius. Taip pat nurodė, kad ginčo atveju, taikaus susitarimo galimybė priklauso nuo to ar ginčijama statyba atitiktų naujai įsigaliosiančios STĮ redakcijos nuostatas. Nustatyta, kad šalys taikos sutarties galimus variantus derino nuo 2017 m. vasario iki liepos mėn. VSTT kreipėsi į Inspekciją dėl tarnybinės pagalbos (pateikti išvadą), ar minėto gyvenamojo namo rekonstrukcija atitinka STĮ nuostatas (STĮ 9 straipsnio 3 dalies 7 punktas ir 13 straipsnio 3 dalies 7 punktas) pagal naują redakciją (nuo 2017 m. gegužės 1 d.) (2017 m. kovo 13 d. raštas Nr.(5)-V3-401 (2.18)). Inspekcija 2017 m. gegužės mėn. kreipėsi į VSTT (raštas Nr. (23.24E)-2D- dėl analogiškos tarnybinės pagalbos.

17. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsakovui D. G. pranešė, kad nėra teisinio pagrindo ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ar ginčo objektas rekonstruojamas taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, nes turi būti parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti Pavilnių regioninio parko nuostatai (2017 m. birželio 28 d. raštas Nr.(23.24) 2D-9248). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas atsakovą informavo, kad pagal parengtą, bet dar nepatvirtintą Pavilnių ir Verkių regioninio parko apsaugos reglamentą rekonstruojamas pastatas suprojektuotas taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (2017 m. rugsėjo 8 d. Nr.A104-3725/17(2.13.2.5-AD15), kad ieškinio patenkinimas pažeistų atsakovo D. G. šeimos teisėtus lūkesčius dėl sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų pagerinimo. Pagal Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos patvirtintą rekonstravimo projektą (2015 m. gruodžio 28 d. Nr. 32-27) ir specialiuosius architektūros reikalavimus (2015 m. lapkričio 6 d. Nr. AR-1546) atstumas iki šlaitų – 3 m nuo projektuojamo gyvenamojo namo iki šlaito apatinės briaunos, kurio kritimo kampas 13 laipsnių (esamo gyvenamojo namo vietoje) ir 3 metrai nuo projektuojamo gyvenamojo namo (esamo gyvenamojo namo vietoje) iki šlaito viršutinės briaunos, kurio kritimo kampas – 26 laipsniai, techninį projektą prie įkeliant į „Infostatyba“ derinti su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

18. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) Vilniaus miesto skyrius davė sutikimą (2015 m. lapkričio 23 d. Nr. 49ST-1708-(14.49.5.) parengti suvestinį inžinerinių tinklų planą į minėtą žemės sklypą. Projekte numatyta, kad atliekant vieno aukšto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą išnagrinėta urbanistinė situacija ir atsižvelgta į prieš tai buvusios sodybos kompoziciją; išsaugomas pastato stilius, aukštingumas bei vieta sklype; pastatas padidinamas-pailginimas, užsukant naująjį fligelį lygiagrečiai vakarinėje pusėje esančiam miškui, vieta skirta automobiliui (garažas) daroma po žeme, tokiu būdu sutvirtinant vakarinį šlaitą, nesugadinant bendro parko teritorijos vaizdo; naudojant natūralias apdailos medžiagas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (2016 m. rugsėjo 6 d.) nurodyta, kad esamų pastatų užimamas žemės plotas – 158,23 kv. m (projektuojamo – 208 kv. m (intensyvumas 0,2)), esamų pastatų tūris – 440 kub. m, projektuojamo pastato – 830 kub. m, bendrasis plotas – 207,27 kv. m.

19. Atlikusi patikrinimą, Inspekcija (2016 m. rugpjūčio 26 d. aktas Nr.23.31-FAK-2007) nustatė, kad minėtu adresu įrengti pamatai, išmūrytos sienos, sumontuotos gegnės ir pastabų nepateikė. Atlikęs patikrinimą Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (2016 m. liepos 19 d. aktas Nr. LDIPA-00-160719-00126) nurodė, kad Leidimas atitinka nustatytiems reikalavimams statytojo teisei įgyvendinti, o skiltyje 8.5 pažymėjo, kad gavus skundą ir tikrinant jame nurodytas aplinkybes, nustatė neatitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y., kad rekonstruojamo gyvenamojo namo, stovinčio arčiau kaip 50 m nuo šlaito briaunos, tūris yra padidintas nuo 175 kub. m iki 830 kub. m, t. y. projekto sprendiniai pažeidžia STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, bet administracinės nuobaudos netaikė. Atsakovo D. G. ir jo šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (2017 m. balandžio 19 d. Nr. (2017-42406-PD)-54).

20. Ieškovas, reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 12 d. išduotą statybos Leidimą iš esmės argumentuoja tuo, kad Leidimo išdavimo metu pažeistos ieškinyje nurodytos STĮ nuostatos ir rekonstruojamo gyvenamojo namo, stovinčio arčiau kaip 50 m nuo šlaito briaunos, tūris padidintas nuo 175 kub. m iki 830 kub. m. Atsakovai – Savivaldybės administracija ir Direkcija, nesutikimą su ieškovo pozicija argumentuoja tuo, kad ginčo sklype yra įgyvendinamas vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektas, o ne vykdoma nauja statyba, todėl išduotas Leidimas neprieštarauja Bendrajam planui (iki 2015 m.), nes ginčo statinys yra sklype, esančiame miško ir miškingoje teritorijoje, kurioje statyba galima tik esamose namų valdose (maksimalus užstatymo intensyvumas 0,2), bet neviršijant 300 kv. m sklypo užstatymo ploto. Direkcija pritarė Projekto sprendiniams, kurie atitiko specialius architektūros reikalavimus. Atsakovas D. G. nesutikimą su ieškovo reikalavimu argumentuoja tuo, kad rekonstravimo darbai atlikti pagal valstybinių institucijų patikrintą ir patvirtintą rekonstrukcijos Projektą ir jis (atsakovas) neturi pagrindo abejoti institucijų kompetencija. Namo rekonstrukcijos darbus vykdė pagal Patvirtinto projekto ir Leidimo reikalavimus, t. y. neteisėtų veiksmų nepadarė.

21. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, kuriame vykdoma Rekonstrukcija, patenka į kompleksinio kraštovaizdžio draustinio ribas, kuriose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos (sena STĮ 8 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto redakcija). Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype nuo 1960 m. yra esama sodyba. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 518 patvirtintą Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planą, nagrinėjamas žemės sklypas yra konservacinio funkcinio prioriteto zonoje - Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, kurio steigimo tikslas - išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis, botaniniu požiūriu vertingais brandžių ąžuolynų fragmentais, šaltiniuotomis pievomis su retaisiais augalais, baltišką mitologiją menančiu Kaukysos upeliu.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovas Namo rekonstrukciją vykdo senos sodybos (paskutinė inventorizacija 1980 metais) vietoje, kurioje buvo įvairios paskirties 1959-1960 metų statiniai (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, lauko tualetas ir kt.). Rekonstrukcijos projekto aiškinamojo rašto 3 dalyje „Architektūriniai sprendimai“ nurodyta, kad rekonstruojant vieno aukšto gyvenamąjį namą ir pritaikant jį penkių asmenų (3 nepilnamečiai vaikai) šeimai išnagrinėta ne tik urbanistinė situacija ir atsižvelgta į prieš tai buvusios sodybos kompoziciją, bet ir išsaugomas pastato stilius, aukštingumas, vieta sklype, o siekiant išvengti drastiško tūrių didinimo ir praktiškai neįmanomo transporto patekimo žiemos metu į sklypą, vieta automobiliams (garažas) daroma po žeme, tokiu būdu sutvirtinant vakarinį šlaitą ir nesugadinant bendro parko teritorijos vaizdo bei panaudojant natūralias apdailos medžiaga. Šiuo metu namo rekonstrukcijos baigtumas yra 100 proc. Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės nepateikia kitų argumentų, kodėl atlikta rekonstrukcija yra netinkama, išskyrus formalų deklaravimą, kad tūrių dydis neatitiko STĮ nuostatų. STĮ (nauja redakcija) numato, kad statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius (STĮ 9 straipsnio 3 dalis 7 punktas), o taip pat, kad statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius (STĮ 13 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Taip pat įstatyme numatyta, kad etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, - valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose (STĮ 9 straipsnio 7 dalis). Vyriausybės nutarimu Nr. 855 (1996 m. liepos 19 d.) patvirtintų Pavilnių regioninio parko nuostatų 9 punkte įtvirtinta, kad pastatai turi būti projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktas nustato, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

23. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, atkreiptinas dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdis) paklausta dėl kompetencijos nustatyti, kas būdinga etnografiniam regionui, ieškovo atstovė pripažino, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tokios kompetencijos neturi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys dokumentai (dėl tarnybinės pagalbos): VSTT kreipimasis į Inspekciją (2017 m. kovo 13 d. raštas) ir pastarosios kreipimasis (2017 m. gegužės mėn.) į VSTT dėl minėto Namo rekonstrukcijos atitikimo STĮ nuostatoms pagal naują redakciją bei Inspekcijos atsakymas (2017 m. birželio 28 d. raštas) atsakovui D. G., aiškiai rodo, jog valstybinės institucijos net raštu pripažino, neturinčios teisinio pagrindo, nes nėra kriterijų kuriais remiantis būtų galima nustatyti ar ginčo objektas rekonstruojamas taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas.

24. Teismo vertinimu, ieškovo ilgas delsimas (nuo 2017 m. vasario iki liepos mėn.) taikaus susitarimo derinimo metu ir vengimas ginčą išspręsti taikiai, tik akivaizdžiai parodo ir patvirtina faktą, kad ieškinys yra palaikomas iš esmės vien biurokratinio formalizmo sumetimais, nes situaciją, kurioje atsidūrė atsakovas D. G., galima įvardinti kaip asmeniui valstybės institucijų sukurta aklavietė, nes akivaizdus nenoras pripažinti, kad susidariusią situaciją vertinant vadovaujantis teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais, o ne formaliai laikantis pozicijos, kad Leidimo išdavimo metu formaliai pažeistos tuo metu galiojančio STĮ nuostatos, kurios dabar pasikeitusios, ginčo teisme galėtų ir nebūti. Be to, ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino formalų ieškinio pateikimo faktą, inspiruotą formalaus statybos valstybinės priežiūros funkcijos metu nustatytiems formaliems pažeidimams. Juolab, kad 2016 m. liepos 19 d. akte pažymėta, jog išduotas Leidimas atitinka nustatytus reikalavimus ir, nei vienoje skiltyje nenurodė pastabų. Todėl neaišku, kokio skundo pagrindu atliktas kitas patikrinimas ir tik tada skiltyje 8.5 nurodytas neatitikimas teisės aktų reikalavimams - Namo, stovinčio arčiau kaip 50 m nuo šlaito briaunos, tūris padidintas nuo 175 kub. m iki 830 kub. m, nors administracinė nuobauda netaikyta. Analizuojant byloje esančias sklypo ir pastato nuotraukas, kuriose užfiksuoti tiek seni, tiek ir nauji statiniai, net ir neprofesionalui yra akivaizdu, jog atsakovo D. G. atliekama gyvenamojo namo rekonstrukcija, kurios metu padidinti pastatų tūriai, kaip nurodo ieškovas, nesudarkė sodybos planinės struktūros. Todėl teismas sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento išsakyta pozicija, kad pagal parengtą, bet dar nepatvirtintą Pavilnių ir Verkių regioninio parko apsaugos reglamentą rekonstruojamas pastatas suprojektuotas jau taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytus teiginius.

25. Analizuojant bylos medžiagą, tenka sutikti su atsakovų argumentais, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra išimtis iš bendro teisės principo „įstatymas atgal negalioja“ (lex retro non agit), kuris nėra absoliutus, nes, jis nėra taikomas pasikeitusiam teisiniam reguliavimui, kuriuo palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex beningor retro agit) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste, nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai STĮ redakcijai, susiklostė padėtis, kai neteisėtų veiksmų neatlikęs asmuo – atsakovas D. G., tapo valstybės institucijų veiksmais sukeltos situacijos, varžančios jos teise naudotis nuosavybe, įkaitu. Teismas, atsižvelgdamas tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir į Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikoje taikomas nuostatas, kad valdžios institucijų trukdymas asmeniui naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui ir, kad valstybės klaidų taisymas neturėtų sukurti naujos neproporcingos žalos kaltų veiksmų nepadariusiam asmeniui, daro išvadą, kad konkrečiu atveju, atsakovo teisėti veiksmai ir teisėti lūkesčiai, pagrįsti teisės aktais yra akivaizdžiai neproporcingai pažeisti, nors gero valdymo principas neturi užkirsti kelio valdžios institucijoms taisyti savo pačių klaidas, neužkraunant šios naštos asmeniui.

26. Nagrinėjamu atveju, konstatuojant, kad ieškiniu, kuriuo faktiškai siekiama pateisinti biurokratinį formalizmą, tokiu būdu neproporcingai ribojant sąžiningo ir nepadariusio neteisėtų veiksmų asmens - atsakovo D. G. ir jo šeimos teises, reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-160212-00166 negali būti tenkinamas ne tik vadovaujantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, bet ir todėl, kad tai prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (1 protokolo 1 straipsnis), nustatančiai asmens teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, kai ji iš niekieno negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais (o tokių ieškovas nenurodė) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai (23 straipsnis), numatančiai, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, o tokių ieškovas nenurodė, ir teisingai atlyginama.

27. Teismo vertinimu, patenkinus ieškinio reikalavimus būtų iš esmės pažeista teisinga bendrojo visuomenės intereso ir pagrindinių atsakovo teisių apsaugos pusiausvyra, nes bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Proporcingumo principas reiškia, jog įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti, kad būtų užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta, o spragos, kurias valdžios institucijos padaro, turi būti aiškinamos paveiktojo asmens naudai ypač tada, kai kitas privatus interesas nėra pažeidžiamas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė iš viešojo intereso gynimo aplinkybių pagrįstumo, juolab, kad viešai paskelbęs apie nurodytoje teritorijoje nustatytus net 30 teisės aktų pažeidimus, į teismą kreipėsi tik dėl trijų atvejų. Ieškovas nepaaiškino teismui tokio selektyvumo priežasčių.

28. Apibendrindamas aukščiau išdėstytų įrodymų ir motyvų visumą, atsižvelgdamas ir į naują STĮ redakciją (nuo 2017 m. gegužės 1 d.), rekonstrukcijos atveju leidžiančią didinti tūrius, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tik tūrio klausimas negali būti laikomas esminiu reikalaujant naikinti Leidimą, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-160212-00166, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais laikytas nepagrįstu ir atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

29. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo pozicija, kad nustatytas pažeidimas yra formalus. Nustatytas STĮ (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimas yra imperatyvių teisės normų, kurios draudžia gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, pažeidimas. Todėl šių imperatyvių teisės normų pažeidimas negali nesukurti padarinių motyvuojant, kad pažeidimas yra tik „formalus“.

30. Byloje kilusią situaciją teismas vertino taikydamas ne statybos leidimo išdavimo metu galiojusią STĮ redakciją, o nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją. Šiuo metu galiojanti STĮ redakcija gali būti taikoma svarstant statybos padarinių šalinimo klausimą, o ginčijamo statybos leidimo teisėtumas vertintinas taikant jo išdavimo metu galiojusią STĮ redakciją. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 20 straipsnio (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) 3 dalis numatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis <...> galiojančiais teisės aktais. Statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo jį išduodanti institucija pritaria statinio projektui, taip pat turi atitikti galiojančių teisės aktų nuostatas. Statybos leidimo išdavimo metu egzistavo draudimas didinti pastatų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, todėl statybos leidimas tokiam statiniui negalėjo būti išduotas, o teismas turėjo konstatuoti STĮ 8 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimą.

31. Analogiškas draudimas išliko ir priėmus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 24¹, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymą, tik su numatytomis išimtimis. Atkreiptinas dėmesys, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kai nustatytas draudimas didinti statinių tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, o esant situacijai, kad toks statybą leidžiantis dokumentas vis dėlto neteisėtai išduotas, jis turi būti panaikintas. Esant nustatytam minėtam draudimui, negali būti pateisinamas neteisėtas statybos lūkestis.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismas sprendimą priėmė remdamasis iš esmės teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais, o ne teisės aktais, kurie aiškiai reglamentuoja statybos sritį. Teismas išanalizavęs byloje esančias sklypo ir pastato nuotraukas, kuriose užfiksuoti tiek seni, tiek ir nauji statiniai, konstatavo, kad net ir neprofesionalui yra akivaizdu, jog atsakovo D. G. atliekama gyvenamojo namo rekonstrukcija, kurios metu padidinti pastatų tūriai, kaip nurodo ieškovas, nesudarkė sodybos planinės struktūros. Padaręs šią išvadą teismas sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento išsakyta pozicija, kad pagal parengtą, bet dar nepatvirtintą Pavilnių ir Verkių regioninio parko apsaugos reglamentą rekonstruojamas pastatas suprojektuotas jau taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas. Teismas visiškai neatsižvelgė į Inspekcijos argumentus, pateiktus bylos nagrinėjimo metu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 11 d. rašto Nr. A51-30906/17(2.15.2.52-MP7) teiginys, jog pagal parengtą, bet dar nepatvirtintą Pavilnių ir Verkių regioninio parko apsaugos reglamentą rekonstruojamas pastatas suprojektuotas taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius ir formas, vertintinas kritiškai: Savivaldybės administracija remiasi nepatvirtinto dokumento projektu, kuris neturi teisinės galios. Minimu reglamento projektu remtis negalima, taigi ir išvados, kad rekonstruojamas pastatas suprojektuotas taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius ir formas, daryti negalima. Nesant patvirtintų etnografiniam regionui būdingų tūrių ir formų požymių negali būti daromos išvados apie konkretaus šioje byloje nagrinėjamo suprojektuoto statinio atitiktį tokiems požymiams. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad rekonstruojamas pastatas atitinka etnografiniam regionui būdingus tūrius ir formas, byloje nėra. Taigi teismo išvada, kad statinys, kurio projektui pritarta išduodant ginčijamą statybos leidimą, nesudarkė sodybos planinės struktūros, yra nepagrįsta.

33. Teismas pažymėjo, kad STĮ numatyta, jog etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, - valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose (STĮ 9 straipsnio 7 dalis), sugretindamas Vyriausybės nutarimu Nr. 855 (1996 m. liepos 19 d.) patvirtintų Pavilnių regioninio parko nuostatų normą, išdėstytą 9 punkte, kuri įtvirtinta, kad pastatai turi būti projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkretūs etnografiniam regionui būdingi tūriai ir formos 1996 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės parvirtintuose Pavilnių regioninio parko nuostatuose nebuvo nustatyti. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 24¹, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymo (toliau – STĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas) 20 straipsnio 3 dalimi numatė, kad saugomų teritorijų individualūs apsaugos reglamentai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja tol, kol jie pripažįstami netekusiais galios juos patvirtinusios institucijos sprendimu; šiuos reglamentus patvirtinusi institucija pripažįsta juos netekusiais galios, kai jų nuostatos perkeliamos į saugomų teritorijų nuostatus. Kadangi individualaus reglamento Pavilnių regioninis parkas neturėjo, o 1996 m. patvirtintuose nuostatuose etnografiniam regionui būdingi tūriai ir formos nebuvo nustatyti, todėl galėtų būti remiamasi tik po STĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo priimtais ir patvirtintais nuostatais ir juose įtvirtintomis normomis.

34. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų argumentais, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra išimtis iš bendro teisės principo „įstatymas atgal negalioja“ (lex retro non agit), kuris nėra absoliutus, nes, jis nėra taikomas pasikeitusiam teisiniam reguliavimui, kuriuo palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex beningor retro agit). Šioje byloje teismas iš esmės net nesiaiškino, ar yra pagrindas nukrypti nuo lex retro non agit principo, t. y. ar egzistuoja aiškus ir nedviprasmiškas įstatymų leidėjo pareiškimas įstatymo forma, kuris leistų minimus teisės aktus taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams, tik nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai STĮ redakcijai, susiklostė padėtis, kad <...> atsakovas D. G. tapo valstybės institucijų veiksmais sukeltos situacijos, varžančios jo teise naudotis nuosavybe, įkaitu. Taigi tokia teismo pozicija nepagrįsta, nes, kaip jau anksčiau minėta, nenustačius, kad rekonstruojamam statiniui aiškiai ir nedviprasmiškai STĮ leista didinti pastato tūrį, negalima teigti, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. tokia statyba (tūrių didinimas) pasidarė galima, t. y. nėra įrodyta, kad byloje taikytina principo „įstatymas atgal negalioja“ išimtis, nes neįrodyta, kad pasikeitusiu teisiniu reguliavimu nagrinėjamoje situacijoje STĮ nuostatos lengvina teisės subjektų padėtį.

35. Teismas, atsižvelgdamas tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir į EŽTT praktikoje taikomas nuostatas, kad valdžios institucijų trukdymas asmeniui naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui ir, kad valstybės klaidų taisymas neturėtų sukurti naujos neproporcingos žalos kaltų veiksmų nepadariusiam asmeniui, padarė išvadą, kad konkrečiu atveju, atsakovo teisėti veiksmai ir teisėti lūkesčiai, pagrįsti teisės aktais, yra akivaizdžiai neproporcingai pažeisti, nors gero valdymo principas neturi užkirsti kelio valdžios institucijoms taisyti savo pačių klaidas, neužkraunant šios naštos asmeniui. Toks vieno asmens teisių gynimas nepagrįstai pažeidžia visos visuomenės interesus į saugomas gamtos teritorijas, kuriose ribojama žmogaus veikla, šiuo atveju statinių tūrio didinimas.

36. Atsakovo D. G. advokato A. N. į bylą pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei prie jo pridedami dokumentai neatitinka CPK 98 straipsnyje ir Rekomendacijose nustatytų reikalavimų, kadangi teisinių paslaugų teikimas pagal atstovaujamojo ir atstovo sudarytą sutartį yra nepagrįstas konkrečiais duomenimis, nedetalizuojamas laiko trukme, t. y. valandomis, sąskaitose nėra nurodyta, kokia konkreti suma yra susidariusi už konkretaus dokumento parengimą, atstovavimą ir pan., todėl visiškai neįmanoma nustatyti susidariusios bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumo. Be to, už atsiliepimo parengimą sąskaita išrašyta du kartus (2016 m. spalio 31 d. ir 2017 m. liepos 10 d.), todėl manytina, kad vertinant tą aplinkybę, kad ieškinys nebuvo tikslinamas, sąskaita už atsiliepimo parengimą galėjo būti išrašoma tik vieną kartą, antroji suma yra visiškai nepagrįsta. Be to, net ir laikant, kad už atsiliepimo parengimą galėjo būti atsiskaitoma per du kartus, neįmanoma nustatyti sumos pagrįstumo, nes 2017 m. liepos 10 d. sąskaitoje nėra nurodyta, kokia suma yra susidariusi už atsiliepimo parengimą. Maksimali suma už atsiliepimo parengimą, skaičiuotina pagal Rekomendacijas, galėjo būti ne didesnė nei 1 929,75 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad susirašinėjimas su institucijomis, nėra procesinių dokumentų rengimas, todėl neturėjo būti priskiriamos ir priteisiamos atsakovo turėtos išlaidos už susirašinėjimą su institucijomis. Už atstovavimą atsakovui D. G. gali būti priteista ne daugiau kaip už 6 valandas, teismo posėdžių laiką remiantis Rekomendacijomis apvalinant iki valandų, taigi suma už atstovavimą negali būti didesnė nei 492,35 Eur. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas turėjo atmesti tokį neapibrėžtą atsakovo D. G. advokato A. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip nepagrįstą. Jeigu teismas manytų, kad vis dėlto priteistinos atsakovo D. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos, suma turėtų būti atitinkamai mažinama.

Šalies argumentai

37. Apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3167-808/2018 ir ieškinį tenkinti visiškai.

38. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog teisės aktų nuostatos, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžia statyti naujus gyvenamuosius namus. Kaip matoma iš byloje pateiktų duomenų, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo sklype yra įgyvendinamas vienbučio gyvenamojo namo, Ribiškių g. 9, Vilniuje, rekonstravimo projektas, o ne statomas naujas statinys. Be to, išduotas statybos leidimas neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 m., patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519. Ginčo statinys yra sklype, kuris yra teritorijoje – miškai ir miškingos teritorijos, kurioje nauja statyba galima tik esamose namų valdose, maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose 0,2, bet neviršijant 300 kv. m sklypo užstatymo ploto. Ginčo statinio techninio projekto sprendiniai nepažeidžia ir atitinka bendrojo plano reikalavimus.

39. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į naują STĮ redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. gegužės 1 d. Ir nors bendras teisės principas yra „įstatymas atgal negalioja“ (lex retro non agit) (ką ir teigia Inspekcija apeliaciniame skunde), visgi šis principas nėra absoliutus ir turi išimčių. STĮ leidžia didinti pastatų tūrius, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas.

40. Atsiliepime Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos teismo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3167-808/2018 palikti nepakeistą.

41. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo sklype nebuvo statomas naujas gyvenamasis namas, bet rekonstruojamas buvęs. Išduotas statybos leidimas neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 m. Ginčo statinys yra sklype, kuris teritorijoje – miškai ir miškingos teritorijos, kuriuose nauja statyba galima tik esamose namų valdose; maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose 0,2, bet neviršijant 300 kv. m sklypo užstatymo ploto.

42. Teigia, kad STĮ leidžia didinti pastatų tūrius, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas. Pasikeitus statybų saugomose teritorijose teisiniam reglamentavimui, palengvinus tesės subjektų padėtį, toks teisinis reglamentavimas turi grįžtamąją galią. Nagrinėjamu atveju teisės subjektų padėtis, konkrečiai ir D. G., yra palengvinta, kadangi statyba rekonstrukcijos būdu statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų briaunų yra aiškiai ir nedviprasmiškai leidžiama, jei išsaugomi etnografiniam regionui būdingi tūriai, formos, įrengiami šlaitiniai stogai. Įrodymų, kad D. G. rekonstruotas namas neatitinka nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios STĮ reikalavimų, tame tarpe 9 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimų, apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei su apeliaciniu skundu nepateikė.

43. Atsiliepime prašo Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3167-808/2018 palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

44. Atsakovas D. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nurodo, kad atsižvelgdamas į bylos svarbą atsakovui ir jo šeimai atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3167-808/2018 bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

45. Atsakovas D. G. taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra iš esmės nepagrįsti, neproporcingi nagrinėjamu atveju, nepagrįstai suvaržantys atsakovo interesus. Teigia, kad atsakovas negali būti atsakingas už valstybės institucijų klaidas, išduodant rekonstrukcijos leidimą.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

47. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas pritaikė ginčo nagrinėjimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris palengvina atsakovo padėtį. Teigia, kad ginčo atveju turėjo būti vadovaujamasi STĮ normomis, galiojusiomis Leidimo išdavimo metu. Nurodo, jog šiuo metu galiojanti STĮ redakcija gali būti taikoma svarstant statybos padarinių šalinimo klausimą, o ginčijamo statybos leidimo teisėtumas vertintinas taikant jo išdavimo metu galiojusią STĮ redakciją.

48. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).

49. Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia (be kita ko), detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tas yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

50. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

51. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).

52. 2016 m. vasario 12 d. Statybos leidimo Nr. LNS-01-160212-00166 išdavimo metu galiojusių ginčo sprendimui aktualių teisės normų redakcijose buvo numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos (STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas (STĮ 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

53. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (2018 m. sausio 17 d.) galiojusi ginčui aktualių teisės normų redakcija numatė, kad draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 4 ir 5 punktuose, arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., tais atvejais, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra. Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius (STĮ 9 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, namų valdų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius (STĮ 13 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

54. Sutiktina su apelianto pozicija, jog STĮ (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimas yra imperatyvių teisės normų, kurios draudžia gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, pažeidimas.

55. Pirmosios instancijos teismas byloje ginčijamo leidimo išdavimą vertino taikydamas ne statybos leidimo išdavimo metu galiojusią STĮ redakciją, o nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją. Sutiktina su apelianto pozicija, jog ginčijamo statybos leidimo teisėtumas vertintinas taikant jo išdavimo metu galiojusią STĮ redakciją. Statybos įstatymo 20 straipsnio (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) 3 dalis numatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis <...> galiojančiais teisės aktais. Statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo jį išduodanti institucija pritaria statinio projektui, taip pat turi atitikti galiojančių teisės aktų nuostatas.

56. Leidimo išdavimo metu egzistavo draudimas didinti pastatų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, todėl statybos leidimas tokiam statiniui negalėjo būti išduotas. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti STĮ 8 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimą. Analogiškas draudimas išliko ir priėmus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 24¹, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymą, tik su numatytomis išimtimis.

57. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kai nustatytas draudimas didinti statinių tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, o esant situacijai, kad toks statybą leidžiantis dokumentas vis dėlto buvo neteisėtai išduotas, jis turi būti panaikintas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-160212-00166 yra pagrįstas, todėl turėjo būti patenkintas.

58. Galiojančios redakcijos SĮ 33 straipsnio, reglamentuojančio statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

59. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą, kurioje konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimas, išaiškinta, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 34 punktas).

60. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas gali leisti statytojui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (SĮ 33 straipsnio 3 dalis).

61. Byloje nustatyta, kad rekonstruoto pastato tūris padidintas nuo 175 kub. m iki 830 kub. m. Atsižvelgiant į tai, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra draudžiama didinti pastatų tūrių, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas nustatyti terminą atsakovui gauti atliktus rekonstrukcijos darbus leidžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, jog reikalingų dokumentų suderinimas su atsakingomis institucijomis gali užtrukti bei į tai, jog dar nėra patvirtinta tvarka, pagal kurią nustatoma ar rekonstruojamas pastatas suprojektuotas taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, nustatytinas dvejų metų terminas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos, atsakovui gauti atliktus rekonstrukcijos darbus leidžiančius dokumentus statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini)). Per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas įpareigotinas per 6 mėnesius nuo minėto termino pabaigos savo lėšomis išardyti perstatytas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)), dalis taip, kad atitiktų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įregistruotus NTK duomenis ir sutvarkyti statybvietę.

62. CPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų, išieškotojo, t. y. Inspekcijos naudai už teismo sprendimo laiku neįvykdymą.

63. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, taip pat tai, kad statybą leidžiančių dokumentų gavimas priklauso ne tik nuo statytojo, bet ir institucijų bei trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nustatytina, kad jei atsakovas D. G. per dvejus metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos negaus minėto statinio rekonstrukciją leidžiančių dokumentų, per 6 mėnesius po minėto termino pabaigos savo lėšomis neišardys perstatytų statinio dalių minėtame žemės sklype, taip, kad atitiktų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įregistruotus NTK duomenis ir nesutvarkys statybvietės, atsakovas privalės mokėti 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo pertvarkyti statinį neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti rekonstrukcijos padariniai, pasibaigimo, į ieškovo nurodytą sąskaitą ir 356,95 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už UAB „Geokada“ atliktus matavimus ir situacijos schemos parengimą).

64. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčo situaciją reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-160212-00166; nustatyti dvejų metų terminą atsakovui gauti atliktus rekonstrukcijos darbus leidžiančius dokumentus statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini)); jeigu per dvejų metų terminą rekonstrukciją leidžiantys dokumentai gauti nebus, įpareigoti atsakovą D. G. per 6 mėnesius po nustatyto dvejų metų termino pabaigos savo lėšomis išardyti perstatytas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)), dalis taip, kad atitiktų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įregistruotus NTK duomenis ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad D. G. per 6 mėnesius nuo minėto termino pabaigos savo lėšomis neišardžius perstatytų statinio dalių minėtame žemės sklype, taip, kad atitiktų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įregistruotus NTK duomenis ir nesutvarkius statybvietės, mokėti 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo pertvarkyti statinį neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo minėto termino pabaigos į ieškovo nurodytą sąskaitą ir 356,95 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už UAB „Geokada“ atliktus matavimus ir situacijos schemos parengimą).

Dėl reikalavimų nepareiškimo atsakovo sutuoktinei.

65. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, be kita ko, nurodė, kad ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo daikto pertvarkymo per 6 mėn., atstatant jo būklę į buvusią iki rekonstrukcijos, t. y. dėl daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, ieškovas byloje pareiškė tik vienam iš bendraturčių – atsakovui D. G.. Taip pat nurodė, jog vien tik ši aplinkybė yra pakankamu pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą dėl statybos padarinių pašalinimo, nes teismas negali priimti sprendimo įpareigojančio pašalinti statybos padarinius asmens, kuris nėra byloje patrauktas atsakovu, atžvilgiu.

66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovo argumentu, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, trečiasis asmuo, atsakovo sutuoktinė, N. G., 2015 m. spalio 27 d. sutikimu neprieštaravo, kad statybos leidimas ir kiti dokumentai būtų išduoti jos sutuoktinio D. G. vardu. N. G. suprato ir pritarė, jog jos sutuoktinis veikia savo vardu, o statybos leidimo gavimo, statybų vykdymo ir kiti iš to galintys kilti padariniai, gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Taip pat pažymėtina, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsakovo sutuoktinė įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, prašymų pakeisti jos procesinę padėtį į atsakovės nei byloje dalyvaujantys asmenys nei pati N. G. nepateikė. Darytina išvada, jog atsakovo sutuoktinės procesinė padėtis bei tiesioginių reikalavimų jai nesuformulavimas nesudaro pagrindo nepatenkinti ieškovo reikalavimų.

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

67. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgdamas į bylos svarbą atsakovui ir jo šeimai atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

68. Byloje pateiktas prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Prašymas motyvuojamas tuo, kad atsakovui ir jo šeimai byloje nagrinėjamas klausimas yra svarbus. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi yra pateikti visi bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys, jų vertinimą byloje dalyvaujantys asmenys pateikė procesiniuose dokumentuose. Dėl minėtų priežasčių, prašymas netenkintinas.

Dėl atsakovo pateiktų paaiškinimų.

69. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

70. Teisme 2018 m. gruodžio 11 d. gauti atsakovo paaiškinimai, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pateikti paaiškinimai nei patvirtina nei paneigia bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo priimti atsakovo pateikiamų paaiškinimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

71. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėtino už ieškinį ir apeliacinį skundą, šie lygiomis dalimis priteistini iš atsakovų į valstybės biudžetą. Už ieškinį mokėtinas 31 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, redakcijos galiojusios ieškinio pateikimo metu), žyminis mokestis už apeliacinį skundą 31 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Iš viso iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas, atsakovo bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3167-808/2018 ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 2016 m. vasario 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-160212-00166.

Nustatyti dvejų metų terminą, nuo šio sprendimo priėmimo dienos, atsakovui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gauti atliktus rekonstrukcijos darbus leidžiančius dokumentus statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini)).

Jeigu per dvejų metų terminą rekonstrukciją leidžiantys dokumentai gauti nebus, įpareigoti atsakovą D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo nustatyto dvejų metų termino pasibaigimo savo lėšomis išardyti perstatytas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)), dalis taip, kad atitiktų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įregistruotus NTK duomenis ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad atsakovui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius po nustatyto dvejų metų termino pabaigos savo lėšomis neišardžius perstatytų statinio dalių minėtame žemės sklype, taip, kad atitiktų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įregistruotus NTK duomenis ir nesutvarkius statybvietės, mokėti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo pertvarkyti statinį neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo minėto termino pabaigos į ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, ir 356,95 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir devyniasdešimt penkių euro centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas (už UAB „Geokada“ atliktus matavimus ir situacijos schemos parengimą).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, juridinio asmens kodas 124191547, valstybei 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė