Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-2501/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2-2501/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
M. B.
Ieškovas
Alytaus prekyba
Trečiasis asmuo
Z. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2501/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2921-343/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus prekyba“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Z. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Alytaus prekyba“ ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. 100 000 Lt skolą, 4 4525 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010 m. gegužės 7 d. sudarė su trečiuoju asmeniu Z. J. preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypus, esančius Alytuje, Krikščionių Pagalbos g. 2A, 1 ir 8, už 730 000 Lt, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažins trečiojo asmens nuosavybės teises į šiuos sklypus. Sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo 500 000 Lt avansą, kurį pervedė į trečiojo asmens nurodytą atsakovo M. B. sąskaitą banke. Kadangi teisme buvo priimtas trečiajam asmeniui nepalankus sprendimas, išnyko prielaidos pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovas grąžino ieškovui tik dalį sumokėto avanso – 400 000 Lt, todėl liko skolingas 100 000 Lt negrąžinto avanso.

Reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose areštuoti atsakovo turtą ir lėšas. Nurodė, jog nepritaikius minėtų priemonių galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Alytaus prekyba“ prašymą; nutarė areštuoti 108 558 Lt vertės atsakovui M. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti bei įkeisti, tačiau paliekant atsakovui jį saugoti bei naudoti, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamą lėšų, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalį; areštavus atsakovo lėšas, leido atsiskaityti su ieškovu.

Teismas nurodė, jog sutinka su ieškovo argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti efektyvų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju, kadangi ginčas yra turtinio pobūdžio, o atsakovo turtinė padėtis nežinoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Nutartis priimta pažeidžiant CPK 291 straipsnio reikalavimus, kadangi nenurodyti motyvai, pagrindžiantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Kartu su ieškiniu nebuvo pateikta šalių tarpininkavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alytaus prekyba“ prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apelianto motyvai nepagrįsti ir negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutartį; byloje yra pakankamai įrodymų, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai, vengia grąžinti skolą, todėl, netaikius prašomų priemonių, kiltų reali grėsmė prarasti reikalaujamą pinigų sumą. Teigia, jog teismas nenagrinėja savo iniciatyva klausimo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl teismas pagrįstai minėto klausimo nesprendė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1055/2011; 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-914/2011; 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 2-513/2011).

Nors pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis ir nėra išsamiai motyvuota, tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nurodė, jog ginčas yra turtinis, jog nagrinėjamu atveju fiziniam asmeniui pareikšta ieškinio suma 108 558 Lt laikytina didele, o teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, dėl ko būtina užtikrinti galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Taigi teismas nurodė esminius motyvus, dėl ko pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, teismas netaiko laikinųjų apsaugos priemonių, jei yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų apie jo turtinę būklę ar kitų įrodymų, jog bus pajėgus įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 178 str.). Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą. Pažymėtina, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, esant šalių prašymui, gali taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu, toks prašymas būtų pateiktas, todėl teismas neprivalėjo spręsti klausimo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, ir šis klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjimo objektas, sprendžiant dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (CPK 320 str., 338 str.).

Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja bylos faktinių aplinkybių, jos esmės ar ieškinio pagrįstumo klausimo. Pažymėtina, jog ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas, ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai, susiję su tuo, jog ieškovas, paduodamas ieškinį, nepateikė tarpininkavimo sutarties, kurios pagrindu grindžia savo reikalavimą į atsakovą, nes jie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas įrodymus apie jų panaikinimo (pakeitimo) faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 148 str., 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė