Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui L. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai per darbovietę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir atsakovas L. T. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L25102016/0083 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartas lizingo įmokas. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka, pradinis kreditorius 2018 m. rugpjūčio 17 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir informavo apie tai atsakovą pranešimu. Automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei ,,mogo LT“, kuri 2019 m. sausio 23 d. pardavė minėtą automobilį už 5 779,57 Eur ir šia suma sumažino atsakovo skolą. Po transporto priemonės pardavimo atsakovas liko skolingas 4 589,57 Eur.

Pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU. ,,Risk Management Service“ OU 2017 m. kovo 15 d. reikalavimą į atsakovo skolą perleido ,,PlusPlus Capital“ AS, remiantis 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. balandžio 25 d. pranešimu. Be to, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovo skolą ieškovui sudaro 4 589,57 Eur, t. y. atsakovo skolos suma sumažinta atsakovo lizingo davėjui grąžinto automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina 1 190,00 Eur.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 2 059,80 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (kreipimosi į teismą dienos) ir 43,80 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 4 589,57 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško įsiskolinimo grąžinimo. Sutartimi šalys susitarė dėl 43,80 proc. dydžio metinės palūkanų normos (Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punktas).

Sprendžiant dėl pelno palūkanų skaičiavimo pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį taikytina analogija į pelno palūkanų skaičiavimą pagal paskolos sutartį (Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5206-642/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2010). Ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją – prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos. Taigi, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamu atveju, taikant analogiją, atsakovas nėra atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi lizingo (išperkamosios nuomos) suma mokėjimo, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 2 059,80 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, ir 43,80 proc. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nuo 4 589,57 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos), skaičiuojamos nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos įvykdymo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šiuo atveju Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktu šalys susitarė, jog lizingo gavėjui – atsakovui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų jis privalo ieškovei mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimo terminus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo jos už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. paskaičiuotus 376,34 Eur delspinigius (4 589,57 Eur × 0,05 proc. × 164 d.) yra pagrįstas ir tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 025,71 Eur (4 589,57 Eur + 2 059,80 Eur + 376,34 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo jos sumokėtą 158 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 5,58 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės „PlusPlus Capital“ AS (j. a. k. 11919806) naudai iš atsakovo L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4 589,57 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir penkiasdešimt septynių euro centų) skolą, 2 059,80 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt devynių eurų ir aštuoniasdešimties euro centų) palūkanas, 376,34 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir trisdešimt keturių euro centų) delspinigius, 43,80 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 4 589,57 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos), skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 025,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 158 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5,58 Eur (penkių eurų ir penkiasdešimt aštuonių euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.