Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Oksanai Videiko, Liucijai Vidžiūnienei, Sandrai Kel, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Ozo turtas“ atstovėms Urtei Ruškienei, Rimantei Gentvilaitei, suinteresuotiems asmenims R. P., I. P., jų atstovei advokatei Vilmai Ramanauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Ozo turtas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys R. P., I. P., A. A. L., antstolė Inga Karalienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Arvydas A. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, atsiuntė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 135).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė rėmėsi patikslintame pareiškime išdėstytais argumentais, taip pat, atsižvelgdama į posėdžio metu suinteresuotų asmenų advokatės išdėstytas aplinkybes dėl suinteresuoto asmens I. P. sveikatos būklės, nurodė, jog, atsižvelgiant į skolininko sutuoktinės sveikatos būklę, galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatant, kad skolininkui priklauso 9/20 dalys, o jo sutuoktinei – 11/20 dalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Pareiškėjo atstovė taip pat prašė apie turto vertę spręsti pagal naujausius VĮ Registro centro duomenis dėl butų vidutinės rinkos vertės, nesiremti suinteresuotų asmenų pateiktomis UAB „Centro kubas“ konsultacinio pobūdžio pažymomis, nes jos tėra informacinio pobūdžio, parengtos ne pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, neaišku, kokiais vertinimo metodais vadovautasi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0139/11/03129 duomenų matyti, kad antstolė Inga Karalienė vykdo Vilniaus miesto 2 notarų biuro notaro 2011-06-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-2405 dėl 25 853,25 Lt ir 2011-09-26 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-5483 dėl 13 861,02 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. P. kreditoriaus UAB „Ozo turtas“ naudai (vykd. byla, b. l. 1, 9-12). Šio kreditoriaus naudai išieškoma bendra skolos suma – 39 714,27 Lt. Skolininkas 1984-11-06 yra sudaręs santuoką su I. P., sutuoktiniai turi du sūnus, kurie 2012-12-07 tapo pilnamečiai (vykd. byla, b. l. 16).

Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomuosius dokumentus, kuriuose skolininku nurodytas R. P.. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko R. P. prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Iš civilinėje byloje ir prie jos pridėtoje vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdanti antstolė nerado asmeninio skolininko turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuokos metu yra įgyta nekilnojamojo turto. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai).

Iš pateiktų viešųjų registrų duomenų matyti, kad santuokos metu yra pirkti du butai: vieno kambario butas su rūsiu (duomenys neskelbtini)ir keturių kambarių butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti kaip R. P. nuosavybė (b. l. 7-10; 97-100). Šis turtas įgytas santuokos metu, todėl, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu įregistruotas, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis), nes bylos nagrinėjimo metu nepaneigta šio turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonių, registruotų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu nėra, kitokio sutuoktinių turimo turto nenustatyta. Skolininkas dirba UAB „Degris“ ir UAB „Enwicore“, VSDFV duomenimis, 2013 m. balandžio mėn. jo gautos pajamos – 250 Lt. Skolininko sutuoktinė I. P. dirba UAB „Degris“, tačiau, VSDFV duomenimis, pajamų neturi.

Tam, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į skolininko turto, kuris yra bendra jo ir sutuoktinės nuosavybė, dalį, pareiškėjas prašo individualizuoti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnis). Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso 9/20 dalys, o jo sutuoktinei – 11/20 dalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, paskirti skolininkui vieno kambario butą ir atitinkamą dalį keturių kambarių buto, o jo sutuoktinei – likusią keturių kambarių buto dalį. Suinteresuotų asmenų atstovė advokatė prašė nustatyti skolininko dalį taip, kad jam tektų 2/9 dalys, o jo sutuoktinei –7/9 dalys bendro turto, atitinkamai skiriant skolininkui vieno kambario butą, o jo sutuoktinei – keturių kambarių butą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius medicininius duomenis apie skolininko sutuoktinės I. P. sveikatos būklę, tai, kad ji serga Parkinsono liga, kuri medicinoje apibrėžiama kaip lėtinė progresuojanti neurologinė liga, sprendžia, jog, nustatant skolininko R. P. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir suinteresuotam asmeniui I. P. skirti didesnę bendro turto dalį. Teismas pripažįsta, kad, įvertinant ligos, kuria serga skolininko sutuoktinė, pobūdį, jai būtina rami ir saugi gyvenamoji aplinka. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė taip pat sutiko, jog dėl skolininko sutuoktinės sveikatos būklės yra pagrindas tam tikra dalimi nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų pozicijos išsiskyrė dėl to, kokia dalimi galėtų būti nukrypta nuo lygių dalių, taip pat dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, vertės nustatymo.

Pareiškėjas prašo remtis VĮ Registrų centro nustatyta suinteresuotiems asmenims priklausančių butų vidutine rinkos verte, galiojančia nuo 2013-01-01, t. y. vieno kambario buto – 73 800 Lt, keturių kambarių – 137 000 Lt (b. l. 133-134). Tuo tarpu suinteresuoti asmenys pateikė Nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Centro kubas“ konsultacines pažymas, kuriose nurodyta, kad vieno kambario buto su rūsiu rinkos kaina 2013-05-08 galėtų būti 105 000 Lt, o keturių kambarių buto su rūsiu – 165 000 Lt (b. l. 103-104).

Teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad UAB „Centro kubas“ konsultacinės pažymos yra informacinio pobūdžio, suinteresuotų asmenų butai įvertinti ne pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintus turto vertės nustatymo principus. Be to, pažymoje dėl keturių kambarių buto skaičiais nurodyta viena šio buto vertė (165 000 Lt), o žodžiais – kita (vienas šimtas penki tūkstančiai litų) (b. l. 104). Dėl nurodytų priežasčių teismas, spręsdamas apie suinteresuotiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertę, remiasi pareiškėjo pateiktais VĮ Registrų duomenimis, galiojančiais nuo 2013-01-01. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro duomenis.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į skolininko sutuoktinės sveikatos būklę, tai, kad, kad liga, kuria ji serga, yra lėtinė ir progresuojanti, sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir suinteresuotam asmeniui I. P. skirti didesnę bendro turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), pripažįstant, kad jai priklauso 13/20 dalių, o suinteresuotam asmeniui R. P. – 7/20 dalys bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Bendra sutuoktinių turimo turto (dviejų butų) vertė – 210 800 Lt, taigi I. P. priklauso 137 020 Lt vertės, o R. P. – 73 780 Lt vertės bendro turto. ˜

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Nagrinėjamu atveju skolininko turto dalis nustatoma taip, kad skolininkui tenka vieno kambario butas su rūsiu, kurio vertė – 73 800 Lt – iš esmės atitinka jam priklausančias 7/20 bendro turto dalis, o skolininko sutuoktinei – keturių kambarių butas su rūsiu, kurio vertė – 137 000 Lt – iš esmės atitinka jai priklausančias 13/20 bendro turto dalių. Teismo vertinimu, toks skolininko dalies nustatymo būdas šiuo konkrečiu atitinka tiek išieškotojo interesus, taip pat nepažeidžia skolininko ir jo sutuoktinės teisių ir teisėtų interesų.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkui R. P. priklauso 7/20 dalys jo sutuoktinės I. P. pajamų, gautų ir gaunamų lėšų.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų

Nagrinėjant bylą, patirta 55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, įgyvendinant procesines teises ir vykdant procesines pareigas, teismas sprendžia, kad nurodytos pašto išlaidos susidarė iš esmės dėl suinteresuoto asmens (skolininko) nepakankamo bendradarbiavimo su pareiškėju (išieškotoju), todėl šias išlaidas valstybei turėtų atlyginti suinteresuotas asmuo R. P. (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

patenkinti pareiškimą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 7/20 dalys bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto: 32,39 kv. m bendro ploto butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), taip pat 7/20 dalys sutuoktinės I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimo, tikslinės materialinės paramos, skirtos tik vienam sutuoktiniui ir kt.).

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 55 (penkiasdešimt penkis) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.