Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties dėl skolininko turto dalies nustatymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl skolininko A. G. turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. G. ir antstolis V. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9025-735/2008 dėl 40000 Lt skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 40000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2008-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1240 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojo S. B. naudai (v.b.l.5-6). Antstolis nustatęs, kad turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą skolininkas neturi, areštavo skolininko sutuoktinės L. G. lėšas, esančias kredito įstaigose (v.b.l. 46,47,49), bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog skolininko sutuoktinė yra dirbanti, o skolininkas jokio turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi, konstatavo, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso 1/2 jo sutuoktinės darbo užmokesčio dalis.

Vadovaujantis LR CK 3.110 str. iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti LR CK 3.123 str. numatytais atvejais (LR CK 3.117 str.), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. LR CK 3.123 str. imperatyviai įpareigoja teismą atsižvelgti į šiame straipsnyje numatytas aplinkybes nepaisant to, yra ar ne šalies reikalavimas taikyti LR CK 3.123 str.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos duomenų taip pat matyti, kad skolininkas A. G. ir L. G. santuoką sudarė 2009-03-12, tuo tarpu antstolis V. Č. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9025-735/2008 dėl 40000 Lt skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 40000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2008-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1240 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojo S. B. naudai priėmė vykdyti 2008-12-04 (v.b.l.3,5-6, 62). Taigi skolininko skola susidarė iki santuokos įregistravimo ir ji laikytina jo asmenine skola, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nustatęs tai, jog skolininkas jokio turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi, teisingai konstatavo, kad tokiu atveju skola išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skolininkui nuosavybės teise priklausančios turto dalies proporciją bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, neįsigilinęs į CK 3.123 str. numatytus atvejus, t.y. skolininko sutuoktinės turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad sutuoktiniai vedybų sutarties sudarę nebuvo (v.b.l. 61). Skolininkas A. G. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, nuo 2010-04-12 dirba Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų filiale Nr. 3 šaltkalviu-suvirintoju (b.l. 31), o nuo 2010-10-22 atlieka bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose (v.b.l. 53). Tačiau teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog duomenų, iš kurių galima spręsti apie skolininko uždirbamas pajamų dydį, byloje nėra. Tuo tarpu iš UAB „Valgiai ir kita“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog L. G. pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 800 Lt (b.l. 30), iš kurių L. G. kiekvieną mėnesį moka įmokas bankui už suteiktus vartojamuosius kreditus (b.l. 25-28), taip pat turi 2080,55 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „Vilniaus energija“ (b.l. 29) bei turi išlaidų komunalinėms paslaugoms (b.l. 32), duomenų apie tai, kad L. G. turėtų papildomų pajamų šaltinių byloje taip pat nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skolininko A. G. atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog jis sutinka, kad susidaręs įsiskolinimas būtų išieškotas iš jo darbo užmokesčio (b.l. 20,21). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-02 sprendimu patenkino pareiškėjų L. G. ir A. G. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2011-11-11 tarp sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys patvirtino, jog jokių kreditorinių įsipareigojimų pagal santuokos metu sudarytas sutartis neturi, todėl šios aplinkybės ir aplinkybė, ar skolininkas ir jo sutuoktinė šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, tikslintinos.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. l d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. l d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjami atveju teismas sprendžia, kad netinkamas procesinės normų taikymas – išsamus skolininko ir jo sutuoktinės turimo turto ir gaunamų pajamų proporcijos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas neleido išsiaiškinti teismui visų reikšmingų tinkamam pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui aplinkybių, kas galėjo sąlygoti neteisingo sprendimo priėmimą. Apeliacijos tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios buvo padarytos ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui iš esmės netyrus bylai reikšmingų aplinkybių, kas faktiškai reiškia ir bylos esmės neatskleidimą, priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, o pagal pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima.

Todėl nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.