Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-04-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-5825-359/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-19
Bylos Nr.
e2YT-5825-359/2023
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00251-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
G. Š.
Suinteresuotas asmuo
D. V., J. Z., A. P., V. V., R. Š.
Advokatai
Jolanta Ramoškienė, Jolanta Ramoš
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5825-359-2023Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00251-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 19 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. Š. ir L. Š. atstovės advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. V., J. Z., A. P., V. V., R. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai G. Š. ir L. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jų tėvo R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinė D. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjų G. Š. ir L. Š. atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų tėvai R. Š. ir D. Š. (Duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir gyveno santuokoje iki R. Š. mirties (duomenys neskelbtini). Santuokoje viso gimė aštuoni vaikai: pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys. Tėvai santuokos metu (duomenys neskelbtini) m. įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė R. Š.. Po jo mirties sutuoktinė D. Š. į notarą nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia, nes turtas įgytas santuokos metu ir galvojo, kad tai bendras turtas ir nereikia jokių papildomų procesų. Šį turtą: gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo įrenginius pareiškėjų motina D. Š. valdė ir po sutuoktinio mirties, jame gyveno, augino vaikus, prižiūrėjo. Po vyro mirties D. Š. liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno su vyru. Rūpinosi namais, juose gyveno su vaikais, mokėjo mokesčius. Dėl to galima teigti, kad po sutuoktinio R. Š. mirties (duomenys neskelbtini). D. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Tėvų turte šiuo metu gyvena pareiškėja D. V., gavusi pritarimą iš teisėtų kitų įpėdinių ir šį turtą prižiūri bei juo naudojasi.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. V., J. Z., A. P., V. V., R. Š. pateikė atsiliepimus į pareiškėjų pareiškimą. Atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka bei patvirtina pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes dėl mamos D. Š. palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjai G. Š. ir L. Š. bei suinteresuoti asmenys: D. V., J. Z., A. P., V. V., R. Š. yra R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir D. Š., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. R. Š. ir D. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje R. Š. ir D. Š. (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamą turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkio statiniais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų mama D. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono 3-jo notaro biuro 2020 m. gruodžio 4 d. pažymos matyti, kad po R. Š. mirties testamentas nebuvo sudarytas.

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų vėliau mirusi motina D. Š. po savo sutuoktinio R. Š. mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi D. Š. po sutuoktinio R. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas (galiojusio iki 2001-07-01), reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų paaiškinimai pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės teismui patvirtina, kad D. Š. iš karto po savo sutuoktinio R. Š. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir naudojosi sutuoktinių turtu, prižiūrėjo jį, juo rūpinosi, jame gyveno iki mirties, dirbo žemę. Šie veiksmai buvo atlikti per tuo metu nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir D. Š. elgėsi su R. Š. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo R. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotaį asmenys D. V., J. Z., A. P., V. V., R. Š. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad D. Š. po sutuoktinio R. Š. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po R. Š. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjų rašytinius paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po R. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė D. Š. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). D. Š. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š. po sutuoktinio R. Š. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjai kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų G. Š. ir L. Š. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis