Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, (duomenys neskelbtini), teistas 37 kartus, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 20 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis R. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis atvažiavo į Vilnių, neturėjo pinigų maistui todėl ir vogė maisto produktus. Pavogtą maistą iš parduotuvės išmainė į daržoves, neturėjo ką valgyti. Kai išeis į laisvę, pradės dirbti, pasiūlė į (duomenys neskelbtini) eiti dirbti, ten gerai moka. Jis davė sau pažadą išėjus į laisvę daugiau nebevogti. Žalą atlygins iš savo (duomenys neskelbtini). Advokato išlaidas sutinka padengti iš savo (duomenys neskelbtini), jeigu tarnyba pateiktų antrines teisines išlaidas.

3. Tokiu būdu, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. N. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, o prokuroras ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo R. N. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

5. Iš 2025 m. gegužės 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad pilietis R. N. laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 26 d., 17.00 val., iki 2025 m. gegužės 5 d., 16.16 val., pavogė kavos ir mėsos gaminių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Bendra padaryta žala sudaro 520,65 Eur. Papildomai bendrovė nurodė, kad 2025 m. balandžio 28 d. 13.58 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. N. pavogė 20 vnt. vytintos jautienos kumpinės dešros „Biovela“ (prekės kodas 0673022), kurios vieneto vertė 10,49 Eur, ir 3 vnt. vytintos „Kleboniškos“ dešros (prekės kodas 366536), kurios vieneto vertė 5,69 Eur. Bendra žala sudaro 226,87 Eur. Asmuo pasišalino nesumokėjęs už prekes (b. l. 8–14, 15).

6. Liudytojas R. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2025 m. balandžio 28 d., apie 13.58 val., parduotuvėje užfiksavo minėtą asmenį, kuris į pirkinių krepšelį įsidėjo 20 vnt. dešros „Biovela“ ir 3 vnt. „Kleboniškos“ dešros, prekes paslėpė po striuke ir išėjo nesumokėjęs. Šis asmuo jam žinomas iš anksčiau vykdytų vagysčių tiek šioje, tiek kitose „Maxima“ parduotuvėse, galėtų jį atpažinti dėl išskirtinės išvaizdos – pražilusių, praplikusių plaukų, pailgo veido, raukšlių, lėtos eisenos (b. l. 25–27).

7. Iš 2025 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – „Maxima“ parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad prekybos salėje ir kieme įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūrint skyrių, kuriame prekiaujama mėsos gaminiais, konstatuota, kad vytintos jautienos kumpinės dešros ir vytintos „Kleboniškos“ dešros tuo metu prekyboje nebuvo (b. l. 16–18).

8. Iš 2025 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti parduotuvės pateikti vaizdo įrašai. Juose matomas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, vilkintis juodos spalvos paltą arba striukę, dėvintis juodos spalvos kelnes ar mėlynus džinsus, užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu. Fiksuota, kaip jis prie šaldytuvų paima įvairias prekes, sudeda jas į mėlynos spalvos pirkinių krepšelį, o vėliau daržovių skyriuje prekes susideda į drabužius ir išeina iš parduotuvės nesumokėjęs. Įrašuose taip pat matyti, kad vyras įsėdo į juodos spalvos „Mercedes-Benz“ markės automobilį ir juo išvyko (b. l. 44–48).

9. Iš 2025 m. rugpjūčio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atlikus parodymą atpažinti pagal nuotraukas, liudytojas R. S. nurodė į R. N. atvaizdą ir patvirtino, kad tai asmuo, įvykdęs vagystę 2025 m. balandžio 28 d. (b. l. 29–35).

10. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-18634-25 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pripažinti ją civiline ieškove ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-18634-25 ir priteisti iš R. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą – 226,87 Eur (b. l. 40).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

12. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad vagystės metu pagrobtų prekių vertė viršija 3, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad R. N. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

13. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

14. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. N. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

15. Kaltinamasis R. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis atvažiavo į Vilnių, neturėjo pinigų maistui, todėl pavogė maistą iš parduotuvės, kurį išmainė į daržoves. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad 2025 m. balandžio 28 d., apie 13.58 val., parduotuvėje užfiksavo asmenį, kuris į pirkinių krepšelį įsidėjo 20 vnt. dešros „Biovela“ ir 3 vnt. „Kleboniškos“ dešros, prekes paslėpė po striuke ir išėjo nesumokėjęs. Šis asmuo jam žinomas iš anksčiau vykdytų vagysčių tiek šioje, tiek kitose „Maxima“ parduotuvėse, galėtų jį atpažinti dėl išskirtinės išvaizdos – pražilusių, praplikusių plaukų, pailgo veido, raukšlių, lėtos eisenos (b. l. 25–27). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus parodymą atpažinti pagal nuotraukas, liudytojas R. S. atpažino R. N., kaip asmenį, įvykdžiusį vagystę 2025 m. balandžio 28 d. (b. l. 29–35). Be kaltinamojo ir liudytojo parodymų, aplinkybę, jog būtent kaltinamasis R. N. parduotuvėje „Maxima“ pasisavino kaltinime nurodytas maisto prekes, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai ir 2025 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 44–48), iš kurių be kita ko matyti vagystės aplinkybės bei vagystę įvykdęs asmuo – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, vilkintis juodos spalvos paltą arba striukę, dėvintis juodos spalvos kelnes ar mėlynus džinsus, užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu. Fiksuota, kaip jis prie šaldytuvų paima įvairias prekes, sudeda jas į mėlynos spalvos pirkinių krepšelį, o vėliau daržovių skyriuje prekes susideda į drabužius ir išeina iš parduotuvės nesumokėjęs. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

16. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad įrodyta, jog R. N. 2025 m. balandžio 28 d., apie 13.58 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „MAXIMA“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynos paėmė ir į pirkinių krepšelį įsidėjo 20 vnt. vytintos jautienos kumpinės dešros „Biovela“, kurios 1 vnt. vertė 10,49 Eur, 3 vnt. vytintos „Kleboniška“ dešros, kurios 1 vnt. vertė 5,69 Eur, po ko minėtas prekes persidėjo į dėvimos striukės vidines kišenes ir nesusimokėjęs už šias prekes, praėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė nedidelės 226,87 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė tokio pat dydžio turtinę žalą.

17. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotą vagystę, suprato, kad grobia svetimą turtą, kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

18. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. N. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Dėl R. N. skirtinos bausmės

19. Teismas, skirdamas bausmę R. N., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

20. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. N., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. N. padarė vieną tyčinį, baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika padaryta turtinė žala.

21. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

22. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam R. N. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. N. iki BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas net 31 kartą, be to, dar 6 kartus yra teistas po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, teistumas neišnykęs. Be kita ko, pabrėžtina, kad didžioji dalis R. N. praeityje padarytų nusikalstamų veikų yra būtent vagystės pagal BK 178 straipsnį. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą R. N. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka R. N. taip pat labai daug kartų baustas, iš esmės už smulkias vagystes (baudos nesumokėtos). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir R. N. asmenybę – yra senyvo amžiaus, nevedęs, (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. N. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

23. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes ir įvertindamas tai, kad yra didelė tikimybė, jog kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus griežčiausią minėto straipsnio sankcijoje numatą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos terminą nustatant artimą maksimaliam BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės rūšies terminui, t. y. R. N. skiriama 42 parų arešto bausmė.

24. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. N. skirtina 28 parų arešto bausmė.

25. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi (nutartis neįsiteisėjusi), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. N. buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. ir 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžiais ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paskirtos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 mėnesiams 10 dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. ir 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžius. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, šiuo metu nėra pagrindo spręsti bausmių subendrinimo klausimo.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

26. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

27. Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, juo prašo atlyginti 226,87 Eur turtinę žalą (b. l. 40). Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, įsipareigojo padarytą žalą atlyginti, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo R. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 226,87 Eur dydžio turtinė žala.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius teismui pateikė 2025 m. spalio 24 d. pirminę pažymą Nr. APD-2025-11886 su priedais, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. N. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam R. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 139,58 Eur dydžio išlaidas.

29. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko atlyginti minėtas išlaidas, visgi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, R. N. bylos nagrinėjimo metu buvo įkalintas, gynėjo paskyrimas nuo R. N. valios nepriklausė, ir į tai, kad R. N. yra nedirbantis ((duomenys neskelbtini)), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 139,58 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo R. N. nepriteistinos.

30. R. N. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dvejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), paskiriant R. N. galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią R. N. skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį momento.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš R. N. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 226,87 (du šimtus dvidešimt šešis eurus 87 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.