Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. 2-1304-196/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
2-1304-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09814-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Dailininko
Ieškovas
Lietuvos dailės muziejaus
Atsakovas
viešajai įstaigai Dailininko
Trečiasis asmuo
Kristina Miklaševičiūtė-Žoromskienė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2-1304-196/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09814-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. A2-3987-866/2018 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2849-565/2014 pagal ieškovo Lietuvos dailės muziejaus ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondui, tretieji asmenys Kristina Miklaševičiūtė-Žoromskienė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (atsakovė) VšĮ Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2849-565/2014 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir kurios paaiškėjo jau vykdant minėtą sprendimą. Reikšdama pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi prašymo netenkino ir įpareigojo pareiškėją VšĮ Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondą per 10 dienų terminą, nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. suformuluoti procesinius prašymus ir sumokėti 6 065 Eur žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

3. 2018 m. birželio 19 d. pareiškėja Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2849-565/2014, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Pareiškėja taip pat pateikė pakartotinį prašymą atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2849-565/2014 pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; grąžino pareiškėjai 400 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja, reikšdama pakartotinį prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki bei pateikia įrodymus apie papildomai sumokėtą 200 Eur žyminį mokestį.

6. Teismo vertinimu, jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog pareiškėja turėtų būti atleista nuo likusios dalies, t. y. 5 865 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimo, pareiškėja nenurodė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos turtinę padėtį, 2018 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėją atleido nuo pusės už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokėtino žyminio mokesčio.

7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos VšĮ Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2849-565/2014 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja VšĮ Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tuo sudarant galimybę atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2849-565/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad pareiškėja ir jos steigėja neturi jokių galimybių sumokėti tokį didelį žyminį mokestį. Pareiškėja jokių lėšų ar vertybių neturi, antstolis konstatavo negalimumo išieškoti teismo įsiteisėjusiu sprendimu priteistą žyminį mokestį faktą. Fondo steigėja K. Žoromskienė, gaudama 169,40 Eur senatvės pensiją ir 46,40 Eur našlių pensijos, negali gauti net paskolos žyminiam mokesčiui. Esant tokiai situacijai, pareiškėjai sumokėjus 400 Eur, teismas turėjo tenkinti pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimo.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad neatleidus pareiškėjos nuo likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimo, procesas byloje bus neatnaujintas. Taigi dailininko teisės į kūrinių viešą rodymą liks neapgintos. Tuo būdu bus pažeisti protingumo ir teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.

10. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės prašymą atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.).

12. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Be to, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 1 dalies nuostatomis, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas visų pirma patikrina, ar toks prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-985-178/2016). Tuo atveju jei pareiškėjai buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti ir pareiškėja per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, prašymas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė apeliantės prašymą atnaujinti procesą nepaduotu, nepašalinus vieno iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nesumokėjus visos trūkstamos žyminio mokesčio dalies. Apeliantė neginčija, kad, pateikdama teismui patikslintą prašymą atnaujinti procesą, teismo įpareigojimo sumokėti minėtą trūkstamos žyminio mokesčio dalies (6064,48 Eur) neįvykdė, nurodydama, kad įpareigojimą įvykdė tik iš dalies ir papildomai sumokėjo dar 200 Eur. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos ir jos steigėjos turtinę padėtį bei į ginčo pobūdį, privalėjo atleisti pareiškėją nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies.

14. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 12, 178 str.).

15. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).

17. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai įrodymai gali leisti daryti išvadą, jog apeliantės VšĮ Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondo turtinė padėtis laikytina sudėtinga, 2014–2017 metais negavo pajamų, nekilnojamojo turto neturi. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl apelianto atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tai pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas.

18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantės turtinę padėtį, sprendė, kad yra pagrindas atleisti apeliantę nuo 50 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi už prašymą atnaujinti procesą, turi sumokėti 12 528,96 Eur žyminį mokestį. Apeliantė sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio. Taigi, apeliantė sumokėjo tik 3,19 proc. žyminio mokesčio ir atitinkamai prašė ją atleisti nuo 96,81 proc. žyminio mokesčio.

20. Taigi, šiuo atveju, kai iš 12 528,96 Eur mokėtino žyminio mokesčio sumos sumokėta tik 400 Eur, prašymas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies savo esme praktiškai prilygintinas prašymui atleisti nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad visiškas atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimas tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.), kuriuos yra nustatęs pats įstatymo leidėjas, atsižvelgęs į dalyvaujančio asmens statusą (pvz., bankrutuojanti įmonė), ginčo pobūdį (pvz., ginčai dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo) ar kitas socialiniu požiūriu reikšmingas aplinkybes.

21. Nors pareiškėja nurodė, kad bylos proceso atnaujinimu siekiama apginti dailininko teises į kūrinių viešą rodymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimu atsakovė VšĮ Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota grąžinti ieškovui Lietuvos dailės muziejui sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardintus dailininko Kazimiero Žoromskio paveikslus. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu apgintos ne tik dailininko teisės, bet ir viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad proceso atnaujinimu siekiama apginti viešą interesą, todėl nėra ir pagrindo atleisti pareiškėją nuo beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja neskundė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties, kuria, be kita ko, buvo nustatytas terminas sumokėti 6 065 Eur žyminio mokesčio dalį. Minėta nutartis įsiteisėjo.

23. Tinkamu prašymo trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų prašymo trūkumų pašalinimas. Taigi nors ieškovė pateikė įrodymus apie papildomai sumokėtą 200 Eur žyminio mokesčio dalį, taip pat pateikė patikslintą prašymą atnaujinti procesą, tačiau visų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų (nesumokėjo visos trūkstamos žyminio mokesčio dalies) neištaisė.

24. Apeliantei nepašalinus visų jai nustatytų prašymo trūkumų, kaip ir numato tokiu atveju įstatymas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei (CPK 115 str. 3 d.). Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentais pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas