Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-985-178/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
2-985-178/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Alvydas Poškus
Pareiškėjas
J. B.
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro, Registrų centro Klaipėdos filialas
Trečiasis asmuo
Žemaitijos visuomenės parlamentas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-985-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-973-730/2016, kuria nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarei Aldonai Kundrotienei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonei Registrų centrui, K. B., akcinei bendrovei „VST“, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų mašinos“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Žemaitijos visuomenės parlamentui, dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo bei arkinio sandėlio išreikalavimo iš neteisėto valdymo, pažymų ir turto teisinės registracijos panaikinimo, nuostolių dėl elektros transformatorinės sunaikinimo bei negauto nuomos mokesčio atlyginimo, iškeldinimo ir turto išreikalavimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (ieškovas) J. B. 2016 m. vasario 3 d. pateikė teismui prašymą, kurį 2016 m. vasario 4 d. patikslinęs, prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. 2-544-479/2006 ir 2-584-370/2007; 2) panaikinti nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – žemės sklypo su dviem arkiniais sandėliais, teisinę registraciją atsakovo K. B. vardu ir grąžinti šį turtą pareiškėjui; 3) areštuoti nekilnojamąjį turtą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – žemės sklypą su dviem arkiniais sandėliais, areštuoti ir uždrausti atsakovui UAB Stonų granitas nusipirkti ir įteisinti atsakovo K. B. sandėlius su žeme iš testamentininkės, uždrausti atlikti bet kokius kitus veiksmus iki visiško teismo spendimo įsiteisėjimo; 3) atnaujinti terminą pareiškėjui skundo reikalavimams paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 4) išreikalauti atsakovo K. B. testamentą iš Plungės rajono notarų biuro.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą pateikto prašymo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neatitinka bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimų, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinio dokumento pobūdis, dalykas ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Nėra aišku, kokiu proceso atnaujinimo pagrindu, numatytu CPK 366 straipsnyje, pareiškėjas faktiškai prašo atnaujinti procesą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, jo neapmokėjo civilinio proceso įstatymu nustatytu žyminiu mokesčiu.

Pareiškėjas 2016 m. vasario 26 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, nurodymas, jog šiuo prašymu pašalina 2016 m. vasario 9 d. teismo nutartyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. B. iš esmės prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007. Pareiškėjas teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje, kurios neskundė, nurodytų prašymo atnaujinti procesą trūkumų nepašalino, todėl prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 370 str. 1 d.). Šalindamas trūkumus, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios, jo nuomone, sudarytų pagrindą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies nuostatas procesui atnaujinti. Remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių šį proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog prašymas atnaujinti procesą yra teikiamas byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjas turi pateikti teismui įrodymus, kad apmokėjo civilinio proceso įstatymu nustatyto dydžio žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas J. B. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, skirti žodinį teismo posėdį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai vadovavosi LITEKO duomenimis, kurie yra klaidingi ir paneigti administraciniuose teismuose.Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neatitiko jam keliamų reikalavimų, nes ant pačių 9 tomų archyvinių bylų yra po kelis kartus ant bylos numerio užrašyti kiti numeriai. Pareiškėjas trūkumus pašalino. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nenurodė proceso atnaujinimo pagrindų. Pareiškėjas 2016 m. vasario 9 d. nutarties neskundė, manydamas, kad teisėja bus kompetentinga. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog prašymas atnaujinti procesą teikiamas byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes pareiškėjas pridėjo 4 baudžiamųjų bylų įrodymus, jog yra keturis kartus pripažintas nukentėjusiu, K. B. suklastojo statinio pridavimo 2001 m. gruodžio 27 d. aktą, ir tai yra pagrindas visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 4 d.). Pareiškėjas nurodė, kad neturi pinigų. Pareiškėjas sutiktų pasiskolinti ir sumokėti 30 Eur.Teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymu netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, neišsprendė pareiškėjo prašymo išreikalauti atsakovo K. B. testamentą, kurį pareiškėjas vėliau teismui pateikė pats. Teismas nenurodė, ką reikėtų daryti mirus atsakovui K. B., ar kas nors turėtų dalyvauti procese vietoje jo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjo J. B. prašymas atnaujinti procesą pripažintas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumo.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Apeliantas, prašydamas pakviesti į būsimą teismo posėdį, iš esmės prašo paskirti žodinį jo atskirojo skundo nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apelianto prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka negali būti tenkinamas, nes nemotyvuotas jokiomis žodinio bylos nagrinėjimo poreikį pagrindžiančiomis aplinkybėmis, o bylą nagrinėjantis teismas tokio poreikio taip pat nenustatė.

Dėl teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Be to, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 1 dalies nuostatomis, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas visų pirma patikrina, ar toks prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą. Kaip matyti iš CPK 369 straipsnio, prašyme atnaujinti procesą, be bendrų ieškiniui nustatytų turinio reikalavimų, turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iš CPK 366 straipsnyje išvardytų atnaujinimo pagrindų), aplinkybės, kuriomis grindžiamos prašymo padavimo terminų (CPK 368 str.) skaičiavimas ir įvykdyti kiti tokio prašymo turiniui keliami specialieji reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė apelianto prašymą atnaujinti procesą nepaduotu, nepašalinus teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje nurodytų šio prašymo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, apelianto 2016 m. vasario 26 d. pateikto teismui patikslinto pareiškimo, kuriuo apeliantas nurodė siekiantis pašalinti teismo nustatytus trūkumus, turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantas trūkumų nepašalino. Tiek iš 2016 m. vasario 3 d. pateikto, vėliau 2016 m. vasario 4 d. patikslinto prašymo, tiek iš 2016 m. vasario 26 d. pateikto teismui patikslinto pareiškimo neįmanoma nustatyti, kuriuo konkrečiai proceso atnaujinimo pagrindu ar pagrindais, įtvirtintais CPK 366 straipsnyje, apeliantas rėmėsi ir kokiais konkrečiais motyvais grindė bylos atnaujinimo tokiais pagrindais (jei jie yra) būtinybę, apeliantas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų skaičiavimą, taip pat nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą įrodančių duomenų. Visi apelianto 2016 m. vasario 26 d. pateiktame teismui patikslintame pareiškime nurodyti motyvai yra skirti ne trūkumų šalinimui, o susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatuoti trūkumai, nepagrįstumu bei kritika.

Apeliantas vienu iš atskirojo skundo argumentų nurodo tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kurie, apelianto manymu, yra klaidingi ir paneigti administraciniuose teismuose. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas LITEKO duomenimis vadovavosi vien tam, kad nustatytų civilinės bylos, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, numerį, nes paties apelianto 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 4 d. teismui pateiktuose prašymuose nurodomi skirtingi civilinių bylų numeriai. Apeliantui nepateikus jokių motyvų, kodėl LITEKO duomenys apie civilinės bylos numerį galėtų būti klaidingi, teismas dėl šių apelianto teiginių plačiau nepasisako.

Apeliantas neginčija, kad pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą žyminio mokesčio nesumokėjo. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą teikiamas byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes pareiškėjas pridėjo įrodymus, jog yra keturis kartus pripažintas nukentėjusiu, o pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos reiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kur žyminis mokestis nemokamas; valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš šias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-438/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas iš esmės prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo bei arkinio sandėlio išreikalavimo iš neteisėto valdymo, pažymų ir turto teisinės registracijos panaikinimo, nuostolių dėl elektros transformatorinės sunaikinimo bei negauto nuomos mokesčio atlyginimo, iškeldinimo ir turto išreikalavimo. Pareiškėjas pridėjo įrodymus, jog Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. kovo 10 d. nutarimu yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo ir savavaldžiavimo, taip pat Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato 2005 m. lapkričio 15 d. pažymą apie tai, kad yra pripažintas nukentėjusiuoju atliekant ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo. Ir nors pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta situacija gali susidaryti ne tik tuomet, kai baudžiamojoje byloje įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo nustatoma, kad ieškovas patyrė žalos, bet ir tuomet, kai atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015), pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėjo nurodyti tyrimai dėl nusikalstamų veikų, ypač įvertinus pažymų surašymo datą, tebėra atliekami. Atlikęs paiešką LITEKO teismų informacinėje sistemoje, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad dėl pareiškėjo nurodytų galbūt padarytų nusikalstamų veikų būtų priimti procesiniai sprendimai, duomenų apie dėl tokių veikų iškeltas baudžiamąsias bylas nenustatyta (CPK 179 str. 3 d.). Teismas sprendžia, kad vien iš pareiškėjo reiškiamos nuomonės apie nusikalstamų veikų padarymą negalima daryti išvados, jog nusikalstamos veikos yra įrodytos ar bent atliekami tyrimai baudžiamojo proceso tvarka. Darytina išvada, jog įvertinus civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ginčo dalyką (juo nėra turtinės žalos dėl nusikalstamos veikos atlyginimas, o iš esmės sutarties pripažinimas negaliojančia), tai, kad pareiškėjas nepagrindė, jog dėl jo nurodomų veikų atliekami tyrimai baudžiamojo proceso tvarka, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju CPK 83 straipsnio 4 dalyje numatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas negalėjo būti taikomas ir pareiškėjas privalėjo pateikti teismui duomenis, kad apmokėjo civilinio proceso įstatymu nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pareiškėjo argumentai, jog jis neturi pinigų sumokėti žyminiam mokesčiui, taip pat nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalies ar 84 straipsnio nuostatomis, turi būti motyvuotas, o prie prašymo turit būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Iš byloje esančių duomenų teismas negali spręsti, kad apeliantas būtų laikęsis šiose teisės normose numatytos tvarkos. Pažymėtina, jog net ir su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė jokių jo turtinę situaciją pagrindžiančių įrodymų.

Apeliantas nenurodo, kokiai teismų praktikai prieštarauja skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti šių teiginių (ne)pagrįstumą. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 str. 1 ir 7 d.). Nustačius pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą trūkumus, teismas pagrįstai nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, o nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti. Apelianto prašymą atnaujinti procesą laikant nepaduotu ir grąžinus jį pareiškėjui, teismas neturėjo pagrindo spręsti ir atsakovo K. B. procesinių teisių perėmimo klausimo (CPK 48 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nesant aiškiai suformuluoto proceso atnaujinimo pagrindo, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nebūtų tinkamai užtikrinta teisė pateikti atsiliepimą į apelianto prašymą. Apeliantui aiškiai nenurodžius aplinkybių, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, buvimą, teismas neturi galimybės nustatyti, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 316 str., 370 str. 1 d.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Priešingai nei nurodo apeliantas, šia tvarka nėra siekiama dengti, apelianto įsitikinimu, egzistuojančias teismų klaidas, tačiau ji taikoma vienodai ir yra privaloma visiems asmenims, jos laikymasis padeda įgyvendinti vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismo nustatytus trūkumus pašalino, bet nepateikia objektyvių duomenų ir konkrečių argumentų šiems savo teiginiams pagrįsti, pavyzdžiui, nepaaiškina konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimo. Apelianto atskirajame skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai ir jų užgaulus tonas skundžiamą nutartį priėmusio teismo atžvilgiu pagrįstai leidžia abejoti apelianto procesinio elgesio sąžiningumu (CPK 8 str., 42 str. 5 d., 95 str.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako kaip neturinčių esminės reikšmės ginčui išspręsti. Teismas pažymi, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 288, p. 20, par. 61).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus