- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-102-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26748-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- A.B.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Skolininkas
- A.Č., UAB „Goldika“, A.B.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės pareiškimą dėl baudos skyrimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Goldika“ vadovui A.B., suinteresuotieji asmenys - išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, skolininkas A.Č., UAB „Goldika“, A.B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama UAB „Goldika“ vadovui A.B. skirti 300 EUR baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą.
2. Nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko A.Č. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai. Skolininkas dirba UAB „Goldika“, kurios vadovu pagal VĮ Registrų centro duomenis yra A.B.. UAB „Goldika“ 2020 m. kovo 3 d. buvo išsiųstas antstolio patvarkymas dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio. Įmonei nevykdant išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio, 2020 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Goldika“ buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašoma per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie skolininko darbo užmokestį, duomenis dėl skolos išskaičiavimo ir nurodyti priežastis, kodėl nevykdomi antstolio reikalavimai. UAB „Goldika“ neįvykdė nei vieno aukščiau nurodyto antstolio reikalavimo.
Atsiliepimas
3. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui pateiktame atsiliepime į antstolės prašymą A.B. prašė neskirti jam baudos už antstolio nurodymų nevykdymą, nes jis pateikė duomenis antstolei dėl A. Č. gaunamo darbo užmokesčio dydžio ir nedelsiant pradės daryti išskaitas iš jo, jei skola vis dar egzistuoja. Jokių pranešimų dėl skolos išieškojimo iš darbuotojo A. Č. darbo užmokesčio ar nurodymo pateikti duomenis apie šio asmens pajamas negavo, dėl susiklosčiusios situacijos labai apgailestauja.
Šalies argumentai
4. A.B. taip pat nurodė, kad UAB „Goldika“ buhalterinę apskaitą pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį tvarkė (duomenys neskelbtini), su kuria paslaugų sutartis nutraukta nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Gavęs teismo pranešimą apie pateiktą antstolės prašymą dėl baudos skyrimo, jis kreipėsi į UAB „Goldika“ buhalterę dėl duomenų apie darbuotojo A. Č. darbo užmokestį pateikimo. Paaiškėjo, kad darbuotojo darbo užmokesčio apskaita nebuvo vedama. Po to, kai paslaugų sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, UAB „Goldika“ ėmėsi veiksmų sutvarkyti buhalterinės apskaitos registrus ir nedelsiant pradės išskaitas iš A. Č. darbo užmokesčio.
5. A. B. prašė atsižvelgti į jo ir jo vadovaujamos UAB „Goldika“ situaciją, t. y. jo atsakomybę vadovaujant įmonei, kurioje yra įdarbinta daugiau kaip 120 darbuotojų, jo iniciatyvą užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą šiuo aktualiu, t. y. paskelbtu ekstremalios padėties ir karantino laikotarpiu - darbuotojai neišleisti į prastovas, taip pat nėra atleidžiami iš darbo.
6. Papildomai A. B. nurodė, kad antstolės patvarkymai nebuvo gauti savalaikiai ir nei jis asmeniškai, nei UAB „Goldika“ neturėjo jokio piktavališko tikslo jų nevykdyti. Su antstolės N. Šiugždaitės-Stakeliūnės kontoros darbuotojais direktorius per šį laiką bendravo kitais klausimais, tačiau jis nebuvo informuotas apie nurodymų nevykdymą, todėl, A. B. vertinimu, būtų neteisinga jam skirti 300 EUR baudą už antstolio nurodymų, kurių jis negavo, nevykdymą. Be to, 300 EUR baudos suma jam būtų pernelyg didelė, nes sudarytų pusę jo gaunamo darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą tenkino iš dalies ir skyrė UAB „Goldika“ vadovui A.B. 200 EUR dydžio baudą už antstolės 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. reikalavimų nevykdymą.
8. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 3 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo UAB „Goldika“ daryti išskaitymus iš skolininko A. Č. darbo užmokesčio. 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu antstolė įpareigojo skolininko darbovietės vadovą pateikti informaciją apie pirmiau nurodyto patvarkymo nevykdymo priežastis. Byloje duomenų apie minėtų patvarkymų įvykdymą nėra. Priežastys, dėl kurių įmonė antstolio nurodytu terminu nustatytų įpareigojimų neįvykdė, nežinomos.
9. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl antstolės nustatytų įpareigojimų teisėtumo, nėra, todėl reikalavime nurodyti įpareigojimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, kad įmonė antstolio reikalavimo dėl išskaitų darymo nustatytu terminu neįvykdė, taip pat nenurodė antstoliui priežasčių, dėl kurių reikalavimo nevykdo, laikė pagrįstu antstolės prašymą skirti suinteresuotam asmeniui A.B. baudą.
10. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į išieškotinos pagal vykdomąjį dokumentą sumos dydį, į pačių reikalavimų pobūdį, į tai, kad įmonė ignoravo antstolės reikalavimus, nebendradarbiavo su ja, siekiant nevilkint vykdymo veiksmų (nenurodė nevykdymo priežasčių). Dėl to skyrė 100 EUR dydžio baudą už kiekvieno antstolės reikalavimo nevykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Suinteresuotas asmuo A.B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį. Nurodo, kad jis, atstovaujamas atstovo, 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui atsiliepimą į antstolės prašymą, todėl teismo pozicija apie tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys teismui nepateikė atsiliepimo į antstolės prašymą, vertintina kaip klaidinga.
Šalies argumentai
12. Teismas skyrė A. B. po 100 EUR dydžio baudą už 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. antstolės reikalavimų nevykdymą, tačiau duomenų apie tai, kad minėti antstolės reikalavimai buvo įteikti įmonei, nėra, o teismas neįsitikino antstolės prašymo skirti baudą pagrįstumu.
13. Apeliantas teikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad savo vadovavimo metu įmonei susidūrė su neatsakingu buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios įmonės bendradarbiavimu, todėl antstolio reikalavimų neįvykdymą galėjo įtakoti būtent tai, kad įmonės apskaitą tvarkanti buhalterė savalaikiai nevedė darbuotojų darbo užmokesčių registrų. Šiuo metu šios buhalterės paslaugų atsisakyta, apskaitos registrai atkurti ir pateikti teismui. Apeliantas siekė tinkamai organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus, taip pat užtikrinti kitų asmenų teisėtų reikalavimų tinkamą vykdymą, dėl ko buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su įmone, o, paaiškėjus paslaugų teikimo pažeidimams, sutartis buvo nedelsiant nutraukta.
14. Tokiu būdu susidarė situacija, kai UAB „Goldika“ direktoriui atsakomybė už antstolio reikalavimų neįvykdymą taikoma tikslu jį sudrausminti, nors tuo tarpu jis objektyviai dėl darbų apimties kiekio, vadovaudamas daugiau kaip 120 asmenų turinčiai įmonei, būdamas paskirstęs užduotis ir pavedęs vykdyti konkrečias funkcijas, galimai neįsitikino antstolės reikalavimo tinkamu įvykdymu.
15. Įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes apie tai, kad antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės prašyme skirti baudą UAB „Goldika“ direktoriui A.B. nėra nurodyta iš skolininko A. Č. išskaičiuotina suma, nėra pateikti patys reikalavimai, taip pat aplinkybės apie tai, kad A. B. periodiškai asmeniškai bendravo su antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės kontoros darbuotojais, jis nebuvo informuotas apie nevykdomą antstolės reikalavimą, vertintina, kad teismas pernelyg griežtai, t. y., nesant jokių kitų nurodytų antstolės veiksmų, išskyrus galimai neįteiktus du reikalavimus, parengtus gana reikšmingu laiko tarpu (nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d.), vien formaliai kvalifikavo A. B. veiksmus kaip atitinkančius drausmintiną elgesį ir skyrė baudas už kiekvieną reikalavimo, kurio įteikimu nėra įsitikinta, nevykdymo atvejį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
17. Byloje nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo vykdomąją bylą Nr. 33-44/2012 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-12847-734/2010 dėl 1,93 EUR išieškojimo iš skolininko A.Č. valstybės naudai. Šioje vykdomoje byloje antstolė, be kitų vykdomųjų veiksmų, 2020 m. kovo 3 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininko darbdavį UAB „Goldika“ vykdyti išskaitymus iš skolininko A. Č. darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad šis patvarkymas nebuvo vykdomas, antstolė 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-33-6184, kuriuo įpareigojo skolininko darbdavį pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių patvarkymas nebuvo vykdomas. Patvarkymas 2020 m. rugpjūčio 13 d. išsiųstas UAB „Goldika“ el. paštu info@goldika.lt UAB „Goldika“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) yra A.B., skolininkas A. Č. nuo (duomenys neskelbtini) - UAB „Goldika“ darbuotojas.
18. Byloje išnagrinėtas klausimas dėl baudos skyrimo skolininko darbdavio vadovui už antstolio reikalavimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad UAB „Goldika“ vadovas yra atsakingas už antstolės patvarkymų nevykdymą ir skyrė jam įstatyme numatytą baudą. Su tokia teismo išvada UAB „Goldika“ vadovas nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į konkrečią situaciją, neįvertino aplinkybės, jog nėra duomenų, kad minėtus antstolės patvarkymus jis būtų gavęs, neatsižvelgė į jo atsiliepime nurodytas aplinkybes.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors suinteresuoto asmens A.B. atsiliepimas į antstolės prašymą ir nebuvo vertinamas priimant skundžiamą teismo nutartį, kadangi teisme jis buvo gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau ši aplinkybė pati savaime nedaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįsta ir/ar neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atsižvelgia į A.B. tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimo į antstolės prašymą argumentus (iš esmės jų turinys nesiskiria)
20. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 734 straipsnio 3 dalis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017; kt.).
21. Taigi, antstolė savo patvarkymu įpareigojo UAB „Goldika“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat antstolė įpareigojo pranešti antstolei ir nurodyti priežastis, jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Goldika“ neatliko išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio, neinformavo antstolės apie lėšų nepervedimo priežastis. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme įpareigojo UAB „Goldika“ raštu pateikti antstolės prašomus duomenis, tačiau byloje duomenų, kad šis patvarkymas būtų įvykdytas, taip pat nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Goldika“ nevykdė antstolės patvarkymų ir juose numatytų įpareigojimų, ko iš esmės neneigia ir apeliantas.
22. Suinteresuotas asmuo A.B., pažeidimo laikotarpiu būdamas UAB „Goldika“ vadovu, turėjo pareigą užtikrinti privalomų antstolės reikalavimų atlikti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą vykdymą, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, taip pat nebendradarbiavo su antstole, neinformavo jos apie priežastis, dėl ko išskaitos nėra atliekamos tinkamai. Tiek antstolės priimtame patvarkyme dėl skolos išieškojimo, tiek patvarkyme dėl neišieškomos skolos buvo nurodyta už antstolės reikalavimų nevykdymą gresianti atsakomybė, t. y. baudos skyrimo galimybė.
23. Apeliantas teigia, kad jis negavo antstolės nurodymų dėl išskaitų iš darbo užmokesčio darymo ir informacijos pateikimo, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Antstolio priimtų patvarkymų patvirtintos kopijos CPK numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CPK 613 straipsnio 3 dalis). Vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis. Vykdymo procese galioja bendrosios civilinio proceso nuostatos, išskyrus išimtis, numatytas CPK VI dalyje (vykdymo procesas), tame tarpe normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką (CPK 122, 123 straipsniai).
24. CPK 624¹ straipsnio nuostatos suteikia antstoliui teisę vykdymo proceso metu, be kita ko, įteikiant procesinius dokumentus vykdymo dalyviams, naudoti elektroninių ryšių priemones. Remiantis CPK 624¹ straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 175¹ straipsnio 9 dalis nustato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
25. Antstolio procesinių dokumentų įteikimo tvarką vykdymo proceso dalyviams reglamentuoja Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 (toliau – Aprašas). Aprašo 6 punkte (aktualioje redakcijoje galiojusioje 2020 m. kovo - rugpjūčio mėnesiais) nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentus antstolis įteikia šiame punkte nurodytų asmenų oficialiu elektroninio pašto adresu.
26. Šiuo atveju antstolės patvarkymai suinteresuotam asmeniui UAB „Goldika“ buvo siųsti antstolės turimu elektroninio pašto adresu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Aprašo 6 punkto norma taikytina ir tuo atveju, kai vykdomojoje byloje procesiniai dokumentai siunčiami įmonės vadovui (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2020).
27. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Goldika“ elektroninio pašto adresas yra info@goldika.lt, kuriuo UAB „Goldika“ vadovui ir buvo siųsti antstolės patvarkymai. Suinteresuotas asmuo nepaneigė nurodytų aplinkybių, neteikė argumentų ir įrodymų, kad nurodytas elektroninio pašto adresas būtų neaktualus ir įmonės nenaudojamas ar, kad įmonės elektroniniame pašte antstolės patvarkymai nebūtų gauti. Nagrinėjamu atveju antstolė procesinius dokumentus įteikė oficialiu įmonės elektroninio pašto adresu, pateikė duomenis, kad elektroniniai laiškai buvo išsiųsti, kas, vadovaujantis jau aptartu teisiniu reglamentavimu, laikytina tinkamu procesinių dokumentų suinteresuotam asmeniui (UAB „Goldika“ vadovui) įteikimu.
28. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad dėl tinkamo išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio neatlikimo yra atsakinga nurodytu laikotarpiu UAB „Goldika“ buhalterinę apskaitą vykdžiusi buhalterinių paslaugų įmonė. Tačiau ne nurodyta įmonė, o būtent juridinio asmens vadovas kontroliuoja juridinio asmens veiklą ir yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolės patvarkymai buvo įteikti tinkamai, todėl apie antstolės reikalavimus UAB „Goldika“ vadovui turėjo būti žinoma. Be to, iš byloje esančių elektroninių laiškų kopijų matyti, kad, prieš siunčiant patvarkymus elektroniniu paštu, dėl tokio jų gavimo buvo susitarta telefonu, o antstolė UAB „Goldika“ elektroniniu paštu informaciją ir paklausimus siuntė mažiausiai keturis kartus. Būdamas UAB „Goldika“ vadovu A.B. žinojo (privalėjo žinoti) apie antstolės teisėtus reikalavimus ir turėjo galimybę kontroliuoti juridinio asmens, įskaitant buhalterines paslaugas teikiančios įmonės veiklą, tačiau to nepadarė, todėl apelianto nurodytos patvarkymų neįvykdymo priežastys nelaikytinos atitinkančiomis rūpestingo bei sąžiningo asmens elgesį.
29. A.B., pažeidimo laikotarpiu būdamas UAB „Goldika“ vadovu, turėjo pareigą užtikrinti privalomų antstolės reikalavimų atlikti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą vykdymą, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, taip pat nebendradarbiavo su antstole, neinformavo jos apie priežastis, dėl ko išskaitos nėra atliekamos tinkamai, nors, kaip pats nurodo procesiniuose dokumentuose, su antstolės kontoros darbuotojais bendravo telefonu. Tiek antstolės priimtame patvarkyme dėl skolos išieškojimo, tiek patvarkyme dėl neišieškomos skolos buvo išaiškinta už antstolės reikalavimų nevykdymą gresianti atsakomybė, t. y. baudos skyrimo galimybė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog už antstolio reikalavimų nevykdymą UAB „Goldika“ vadovui A.B. yra pagrindas skirti baudą CPK 585 straipsnio pagrindu.
30. Vertinant pirmosios instancijos teismo A.B. paskirtos baudos dydį, pažymėtina, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš dalies tenkino antstolės prašymą ir tinkamai nustatė, kad už kiekvieno antstolės patvarkymo nevykdymą suinteresuotam asmeniui skirtina vienkartinė 100 EUR bauda. Taigi, netenkindamas antstolės prašymo visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip kad - suinteresuotam asmeniui bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą yra skiriama pirmą kartą, iš skolininko išieškotina suma yra itin maža, suinteresuoto asmens vadovaujamoje įmonėje dirba apie 120 darbuotojų, suinteresuotas asmuo siekė tinkamai organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus, dėl susiklosčiusios situacijos apgailestauja ir pan., taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir daro išvadą, kad nutartis dėl baudos skyrimo ir jos dydžio yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.