Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad viskas, kas parašyta, yra tiesa. Fizinis smurtas buvo. Gali būti, kad tai vyko 2024 m. liepos 18 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jie su R. J. gyveno. Tuo metu buvo pora, kartu gyveno metus, gal daugiau, gan artimai bendravo. Tą dieną jis buvo girtas ir taip išėjo. Pripažįsta neblaivumo laipsnį, kuris nurodytas kaltinime. Buvo labai piktas žmogus, todėl taip elgėsi. Smūgiavo visur. Pripažįsta daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. Jo smūgiai galėjo sukelti nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sužalojimus. Savo elgesį vertina neigiamai, labai gailisi. Iki įvykio tekdavo su daug kuo konfliktuoti, dažniausiai, kai būdavo apsvaigęs. Dabar yra nebepiktas žmogus. Padarė išvadas, lankosi pas psichologą, nebegeria, bendrauja ramiai, domisi anoniminių alkoholikų susitikimais. Jau daugiau nei mėnesį nevartoja alkoholio, nors buvo suklydimų, per šį laiką yra išgėręs, bet agresyvus elgesys nepasireiškė. Atsiprašo nukentėjusiosios, sutinka atlyginti jai žalą. Atlygins ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Neturi specialybės, bet planuoja pradėti dirbti „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

2. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

3. Kaltinamojo G. S. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad R. J. sudavė, tačiau neprisimena, į kurias kūno vietas. R. J. yra jo sugyventinė, su ja kartu yra jau apie 2 metus, veda bendra ūkį, jų finansai yra bendri, gyvena kaip šeima. Su R. J. įprastai sutaria gerai, kartais pasipyksta. Dažniausiai tarp jų pykčiai kyla tada, kai abu yra neblaivūs. Jis namo grįžo 2024 m. liepos 18 d., apie 1.00 val., buvo neblaivus, namuose buvo neblaivi R. J., tarp jų kilo žodinis konfliktas, R. J. sakė, kad jai su juo blogai, viskas nusibodo, nori eiti į klubus ir pan. Jis pirmas sudavė R. J., neprisimena, kur ir kiek kartų. R. J. taip pat jį mušė ir apdraskė, ant dešinės kojos ir abiejų rankų matomi paraudimai (kraujosruvos) bei prie nosies (prie akies) yra įdrėskimas. R. J. ant jo labai garsiai šaukė, todėl jis nusprendė išeiti iš namų. Po kurio laiko, pabuvęs lauke, nurimo, norėjo grįžti namo, tačiau durys buvo užrakintos, R. J. jo neįleido, todėl išėjo vėl. Sužinojęs, kad kaimynė galimai iškvietė policiją, nusprendė grįžti namo ir išsiaiškinti, kas atsitiko. Jam grįžus, jį iš karto sulaikė policijos pareigūnai. Jis tikrai nebuvo agresyvus, nuo nieko nesislėpė. Kai jį sulaikė, patikrino jo blaivumą, buvo nustatytas 2,16 prom. neblaivumas. Labai gailisi dėl šios situacijos, po šio įvykio nebevartoja alkoholinių gėrimų bei lankosi bažnyčioje, stengiasi pasikeisti į gerąją pusę (t. 1, b. l. 152–154, 163–164, 180–181).

4. Nukentėjusiosios R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad G. A. yra jos sugyventinis, jie kartu apie 2 metus, kartu gyvena apie 1,5 metų. Jų santykiuose būna visko – kartais pykstasi, kartais sutaria gerai. G. A. prieš ją visada naudojo psichologinį smurtą, pykdavo, kad paprašydavo jo išeiti į lauką ar leisti laiką su draugais. Šiuo metu visai neturi draugų ir negali jų turėti, kadangi G. A. to neleidžia. Maždaug prieš mėnesį jis buvo išvažiavęs į Islandiją dirbti ir neleido jai išeiti iš namų (išskyrus kelis kartus leido išeiti į parduotuvę), ji jam turėjo siųsti nuotraukas, pranešimus, jog yra namuose, neleido jai bendrauti su draugais, kadangi nepasitikėjo ja, galvojo, kad ji G. A. išduos ir pan. Kurį laiką jis jai neleido bendrauti su jos šeima, kadangi jos šeimos nariai vieną kartą buvo iškvietę policiją, kai G. A. ją sumušė. Jis visą laiką nori, kad ji jo klausytų, vykdytų jo pageidavimus, visada sako, kad ji bloga. 2024 m. sausio mėn. taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad jis ją sumušė, tačiau bijodama kaltinamojo, bijodama jį prarasti, ji pasakė, kad atsisako duoti prieš jį parodymus. Gyvena nuolatinėje baimėje, kadangi G. A., kai ji nepadaro kažko, ką jis jai liepia, supyksta, nekalba su ja. Kai ji jam pasako, kad nori normalių santykių, G. A. jai sako, kad be jo ji yra niekas. Fizinis smurtas prieš ją dažniausiai būna naudojamas, kai G. A. yra neblaivus arba kai abu yra neblaivūs. 2024 m. liepos 17 d. tiek ji, tiek G. A. išėjo iš namų. Apie 19.00 val. ji grįžo namo, dar prieš jai grįžtant kaltinamasis paprašė nupirkti „Bajorų“ degtinės ir sau nusipirkti 3 alaus, ji taip ir padarė. Po maždaug valandos kaltinamasis grįžo namo su draugais, kiek prisimena, jis vienas pradėjo gerti jos atneštą degtinę, ji gėrė alų. Po kurio laiko G. A. išėjo su draugais iš namų, ji liko viena. Jai pasidarė liūdna, kad jis ją paliko vieną, parašė jam, kad neturi prasmės gyventi, tuomet žinutėmis su juo susipyko, jis jai rašė, kad grįžęs ją sumuš, vadino necenzūriniais žodžiais. 2024 m. liepos 18 d., apie 1.00 val., G. A. grįžo namo, ji sėdėjo balkone ant žemės ir rūkė. Jis įėjo į balkoną, priėjo prie jos ir pradėjo ją spardyti kojomis, daužyti rankomis, negali atsakyti, į kurias tiksliai vietas ir kiek kartų sudavė, kadangi nuo streso daug detalių neprisimena, tačiau prisimena, kad daugiausiai taikėsi į galvą. Kažkuriuo metu G. A. išėjo iš balkono, o ji pasislinko į kampą, nes žinojo, kad jis grįžęs toliau ją muš. Tada kaltinamasis iš kambario į balkoną atėjo atsinešęs peilį, neprisimena, ką jis pasakė, bet numetė peilį ir toliau ją mušė, ji bandė prisidengti nuo smūgių kilimu, kuris buvo balkono kampe. Po kurio laiko jis nustojo ją mušti ir išėjo iš namų, ji apsiverkė. Kaimynai girdėjo, kaip ją mušė, jie išėjo į lauką ir šaukė, ar jai viskas gerai, ar reikia iškviesti policiją, ji jiems atsakė, kad jau iškvietė. Taip pat kaimynai sakė, kad matė, kaip G. A. nuėjo į miškelį ir girdėjosi, jog kažką daužė, tikriausiai, ką nors aplink arba save, taip išliejo savo pyktį. Maždaug po 10 min. kaimynai jai pasakė, kad kaltinamasis eina link namų. G. A. bandė atrakinti duris, ji vis jas užrakindavo, tuomet jis vėl išėjo. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis jai paskambino ir po kurio laiko grįžo namo, tuomet pareigūnai jį ir sulaikė. Taip pat pareigūnai jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi buvo bloga ir svaigo galva. Greitoji medicinos pagalba ją išvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai nustatė krūtinės ląstos sumušimą, alkūnės sumušimą, peties ir žasto sumušimą, kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą, sumušimą, veido sumušimą. Tą pačia dieną, apie 22.00 val., jai kaimynas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ją vėl nuvežė į Lazdynų ligoninę, kadangi pradėjo vemti. Tuomet jai nustatė smegenų sukrėtimą. Po šio įvykio jai padažnėjo panikos atakos, nuolat norisi verkti, išgyvena psichologiškai sunkų gyvenimo etapą. Lazdynų ligoninėje jai nuo streso labai greitai plakė širdis, dėl to gydytojai jai davė išgerti raminamųjų, tabletę Diazepamo 5 mg (t. 1, b. l. 25–27).

5. Liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 18 d., maždaug po 1.00 val., jie su sese A. G. buvo namuose. Sesuo jau miegojo, o jis lyg snaudė, bet išgirdo labai garsų merginos klyksmą, nuėjo prie lango pasižiūrėti, kas vyksta, tuo metu pabudo ir jo sesuo. Sesuo pasakė, kad taip pat girdėjo baimės kupiną klyksmą, todėl jie išėjo į lauką. Tuo metu iš laiptinės link miškelio nubėgo jiems nepažįstamas jaunuolis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo smurtautojas – G. A. Su sese apėjo aplink namą, priėjo prie savo balkonų ir išgirdo, kad trečio aukšto balkone verkia mergina, paskambinusi Nr. 112 kviečiasi pagalbą. Jie jos paklausė, ar viskas gerai, ji pasakė, kad jau kviečia policiją, kad ją sumušė. Jie pamatė, kad tas jaunuolis vėl grįžta į daugiabučio laiptinę, stovėdami prie balkonų šaukė merginai, kad užsirakintų duris, jaunuolis į butą nepateko ir vėl pabėgo link miškelio. Tuomet kartu su sese nuėjo iki tos merginos buto, pasikvietė ją į lauką. Mergina atrodė labai išsigandusi, įvykio detales jiems papasakojo tik po kurio laiko, paaiškino, kad jos vaikinas ją puolė peiliu, ji bandė gintis prisidengdama kilimu, tuomet vaikinas peilį numetė ir pradėjo ją spardyti bei daužyti į įvairias kūno vietas. Iki šio įvykio jie nebuvo matę nei tos merginos, nei to vaikino. Praėjus kelioms dienoms po įvykio jie matė G. A., jis atvažiavo pasiimti daiktų ir bandė perkalbėti R. J., norėjo susitaikyti, aiškino jai, kad ji teismų nelaimės, ji buvo labai įbauginta. Kaip pasakojo R. J., G. A. visą laiką ją laikė savo nuosavybe. Po šio įvykio ji liko viena, nieko nebeturi, tačiau bando „stotis ant kojų“, jie su sese jai padėjo, ji studijuoja (duomenys neskelbtini), ten susirado darbą (t. 1, b. l. 41–43).

6. Liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 18 d., apie 1.00–2.00 val., pabudo nuo smūgių garso ir merginos klyksmo. Su broliu A. G. išėjo į lauką pažiūrėti, iš kur sklinda garsai, išeinant matė vaikiną su buteliu rankoje. Apėjo namą, priėjo prie savo balkonų ir išgirdo, kad trečio aukšto balkone verkia mergina. Merginos paklausė, ar viskas gerai, ji atsakė, kad jau iškvietė policiją. Po kurio laiko pamatė, kad tas vaikinas eina link laiptinės, su broliu nubėgo prie balkonų ir merginai pranešė, kad užsirakintų duris. Vaikinas atrodė apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, ji dar jo paklausė, ar smagu skriausti merginą. Vaikinas į butą nepateko, nes mergina spėjo užsirakinti buto duris. Tuomet jis vėl nuėjo link miškelio. Iš miškelio pusės sklido garsas lyg vaikinas kažką daužytų. Tuomet jie su broliu nuėjo į laiptinę, pasikvietė merginą kartu išeiti į lauką ir palaukti policijos. Tuo metu tas vaikinas dar paskambino merginai, kalbėjo lyg įsakinėdamas, agresyviai nusiteikęs, ji paėmė tos merginos telefoną ir pasakė jam, kad ateitų, jeigu toks drąsus mušti moterį. Mergina atrodė labai išsigandusi. Jau atvykus pareigūnams, tas vaikinas vėl paskambino merginai ir kažką jai sakė, visą pokalbį ir vaikino agresyvų nusiteikimą girdėjo policijos pareigūnai. Atvyko greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo merginą, kadangi jai skaudėjo saulės rezginį ir galvą. Po kurio laiko į butą grįžo tas vaikinas, kuris buvo stipriai neblaivus, įsakinėjo merginai, policijos pareigūnai jį sulaikė. Mergina policijos pareigūnams paaiškino, kad vaikinas ją muša ne pirmą kartą. Kitą dieną po įvykio jie matė tą vaikiną, jis atvažiavo į butą ir bandė perkalbėti R. J., norėjo susitaikyti, aiškino jai, kad atsiimtų pareiškimą. Tas vaikinas naudojo psichologinį smurtą, kaltino merginą dėl visko, ji net atsiprašinėjo, kad kreipėsi pagalbos į policiją. Mergina paaiškino, kad vaikinas ją daužė, spardė ir grasino peiliu, peties srityje buvo įrėžta nuo peilio. Iki šio įvykio jie nebuvo matę nei tos merginos, nei to vaikino. R. J. jiems pasakojo, kad tas vaikinas jos niekur neleisdavo, kontroliavo jos veiksmus, kad ji beveik 3 mėnesius negalėjo išeiti iš namų. Šiuo metu R. J. yra išvykusi į užsienį, kiek žino, su G. A. nepalaiko jokių ryšių (t. 1, b. l. 37–39).

7. Liudytojo T. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2024 m. liepos 18 d. dirbo su minėto skyriaus tyrėju E. S.. Apie 2.13 val. gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos vaikinas G. A. suspardė pranešėją ir pabėgo. Atvykus juos lauke pasitiko kaimynai ir pranešėja R. J., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis G. A. mušė ją kumščiais, spardė į įvairias kūno vietas. R. J. teigė, kad jai bloga, skauda galvą. Ant nukentėjusiosios veido buvo matomi akivaizdūs sužalojimai. Mergina pasakojo, kad jo bijo, kadangi jis labai pavydus ir dėl visko kelia konfliktus, kad ji yra sumušta ne pirmą kartą. Po kurio laiko atvyko greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo nukentėjusiąją ir dėl įvairių kūno sužalojimų nusprendė ją vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nukentėjusioji kalbėjo telefonu su savo sugyventiniu, kuris ant jos šaukė, įžeidinėjo tiek ją, tiek policijos pareigūnus, sakė, kad su jais susidoros. Po kurio laiko jis grįžo į butą, pradėjo šūkauti, elgtis agresyviai, nevykdė teisėtų jų reikalavimų, priešinosi, todėl buvo priimtas sprendimas jį sulaikyti. Jam buvo nustatytas 2,16 prom. neblaivumas. Namuose matėsi daug įvairių peilių, paklausus nukentėjusiosios, kam šie peiliai reikalingi, ši atsakė, kad jie juos kolekcionuoja (t. 1, b. l. 45–47).

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo E. S. 2024 m. liepos 18 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad R. J. yra smurtą patyręs asmuo, kurio dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Jai nustatyti sužalojimai: patinimas, įdrėskimas, nubrozdinimas, fiksuotas jos didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė. G. S. A. yra smurtu įtariamas asmuo, kuris buvo agresyvus ir neblaivus (nustatytas 2,16 prom. girtumas). R. J. paaiškino, kad jos sugyventinis G. S. A., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, ją sumušė, rankomis kelis kartus trenkdamas į veidą ir krūtinės sritį, patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 13–16).

9. 2024 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92292491670, skambu io prad ia_ 2024-07-18 01_39_14)“ (2024 m. liepos 18 d. 1.39 val.), kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir pranešėjos. Iš pokalbio turinio matyti, kad pranešėja R. J. nurodo, jog ją, adresu (duomenys neskelbtini), ką tik sumušė, suspardė vaikinas G. A., šiam asmeniui dėl smurto ne vieną kartą buvo kviesta policija (t. 1, b. l. 70–71).

10. 2024 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų (angl. body camera) vaizdo įrašai:

10.1. iš vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240718-022518UTC+0300“ (2024 m. liepos 18 d. 02:25:18 val.) matyti policijos pareigūnai, R. J. ir A. G.. R. J. pasakoja apie G. S. A., kuris mušė ją kumščiais, spardė, kai ji balkone bandė užsidengti kilimu, G. S. A. kojomis pradėjo spardyti jos galvą, po ko R. J. galva trenkėsi į mūrinę sieną. Netrukus į pokalbį įsiterpia A. G., kuri sako, kad miegojo ir išgirdo klyksmą, iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nes R. J. skauda galvą ir ji blogai jaučiasi;

10.2. iš vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240718-023615UTC+0300“ (2024 m. liepos 18 d. 02:36:15 val.) matyti, kaip į butą įeina G. S. A., kuris nerišliai ir agresyviai kalba;

10.3. iš vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20240718-025004UTC+0300“ (2024 m. liepos 18 d. 02:50:04 val.) matyti G. S. A., sėdintis tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje. Policijos pareigūnai patikrina jo blaivumą, G. S. A. pučia į alkotesterį. Policijos pareigūnams patikrinus blaivumą, jam pasako ,,2,16“ (t. 1, b. l. 72–73).

11. Nukentėjusiosios R. J. pateiktas 2024 m. liepos 17 d. 23.24 val. – 2024 m. liepos 18 d. 1.09 val. susirašinėjimas su asmeniu „G. A.“, iš kurio matyti, kad šis asmuo vadina pašnekovę necenzūriniais žodžiais, siūlo nutraukti santykius, keletą kartų nurodo, kad grįžęs prieš ją smurtaus (t. 1, b. l. 97–111).

12. 2024 m. liepos 18 d. alkoholio matuoklio rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 2069855, galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d.) G. S. A. 2024 m. liepos 18 d. 2.53 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas (t. 1, b. l. 142).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. liepos 23 d. specialisto išvada Nr. G 2249/2024(01), iš kurios matyti, kad R. J. nustatyti šie sužalojimai: intradermalinė kraujosruva kairio antakio ir kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nugaroje, krūtinėje, dešinėje blauzdoje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir kairiame dilbyje. Poodinės ir intradermalinės kraujosruvos susiformuoja kontaktuojant su kietu-buku daiktu, veikiant smūgio arba spaudimo jėga. Odos nubrozdinimai ir įbrėžimai susiformuoja kontaktuojant su kietu-buku arba aštriu daiktu, jo briauna ar kampu, veikiant smūgio/spaudimo ir šlyties jėga. Sužalojimai atitinka 3–7 parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 18–31 trauminių poveikių. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Poodinės ir intradermalinės kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant ar griūvant. Odos nubrozdinimai nebūdingi smūgių sudavimui kumščiu. Platūs nubrozdinimai, tokie kaip dešinio žastikaulio išorinio krumplio srityje, galėjo susidaryti kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi, o įbrėžimai – su kieto-buko arba aštraus daikto briauna, kampu, smaigaliu. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties (t. 1, b. l. 33–35).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

14. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BPK 38 straipsnyje numatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis G. S. A., tiek nukentėjusioji R. J. patvirtino, kad iki įvykio jie apie 2 metus buvo pora, daugiau nei metus gyveno kartu, artimai bendravo, vedė bendrą ūkį, kartu tvarkė finansus, gyveno kaip šeima. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji buvo emociškai prisirišusi prie kaltinamojo, puoselėjo jam šiltus jausmus, jam pakluso, bijojo jį prarasti. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

15. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad G. S. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu rankomis sudavė R. J. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs daugybinius smūgius į įvairias nukentėjusiosios R. J. kūno vietas, sutiko, kad jo smūgiai galėjo sukelti nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sužalojimus. Nukentėjusioji detalizavo, kad kaltinamasis ją rankomis ir kojomis mušė balkone, buvo atsinešęs peilį, ji bandė dengtis nuo smūgių kampe stovėjusiu kilimu, negali atsakyti, į kurias tiksliai vietas ir kiek kartų jis sudavė, kadangi nuo streso daug detalių neprisimena, bet jai buvo bloga, svaigo galva, o gydymo įstaigoje buvo nustatyti krūtinės ląstos, alkūnės, peties ir žasto sumušimai, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, veido sumušimas, o vėliau ir smegenų sukrėtimas. Liudytojai (kaimynai) A. G. ir A. G. patvirtino, kad tą naktį girdėjo baimės kupiną merginos klyksmą, o vėliau ir pastarosios verksmą daugiabučio namo trečio aukšto balkone, R. J. atrodė labai išsigandusi, paaiškino, kad jos vaikinas ją puolė peiliu, ji bandė gintis prisidengdama kilimu, tuomet vaikinas numetė peilį ir pradėjo ją spardyti bei daužyti į įvairias kūno vietas. Liudytoju apklaustas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas T. G. taip pat nurodė, kad R. J. jiems paaiškino, kad jos sugyventinis G. A. ją mušė kumščiais, spardė į įvairias kūno vietas, teigė, kad jai bloga, skauda galvą, ant nukentėjusiosios veido buvo matomi akivaizdūs sužalojimai, ji buvo išgabenta į ligoninę. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad R. J. paaiškino, kad jos sugyventinis G. S. A. ją sumušė, rankomis kelis kartus trenkdamas į veidą ir krūtinės sritį, jos teigimu, ji jautė fizinį skausmą, jai nustatyti patinimas, įdrėskimas ir nubrozdinimas, fiksuotas jos didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė. Kad ją sumušė jos vaikinas G. A., R. J. nurodė ir skambučio į BPC metu. Analogiški jos paaiškinimai fiksuoti ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose. Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė elektroninį susirašinėjimą su kaltinamuoju, vykusį prieš pat nusikalstamos veikos padarymą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis G. A. ne vieną kartą grasino grįžęs namo nukentėjusiąją sumušti, ją įžeidinėjo. Kaltinime nurodyta aplinkybė dėl kaltinamojo neblaivumo laipsnio taip pat yra neginčijamai įrodyta tiek jo paties, tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat ir alkotesterio rodmenimis, kad G. S. A. buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs užfiksuota ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose bei tarnybiniame pranešime. Specialisto išvada patvirtina, kad R. J. buvo nustatyti: intradermalinė kraujosruva kairio antakio ir kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nugaroje, krūtinėje, dešinėje blauzdoje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir kairiame dilbyje. Specialisto vertinimu, tokie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie atitinka 3–7 parų laikotarpį ir galėjo būti padaryti 18–31 trauminių poveikių, jų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Specialisto teigimu, bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Šiuo atveju nukentėjusioji nurodė dėl kaltinamojo veiksmų jautusi fizinį skausmą. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis G. S. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

16. Tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs (kaip pats nurodė, būdamas labai piktas žmogus), iš anksto tai planuodamas, sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvos sritį, padarydamas daug sužalojimų, parodo, kad jis suprato šių veiksmų socialinę reikšmę (žalingumą), numatė padarinius, kuriuos minėti veiksmai gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai, ir tokių padarinių norėjo, jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

I. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir civilinių ieškinių klausimas

17. BK 38 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 50–52).

19. Kaltinamasis G. S. A. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. S. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. 2025 m. balandžio 2 d. teismui pateiktas susitaikymo protokolas, pasirašytas nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) atstovo, kaltinamojo ir jo gynėjos. Susitarimo šalys susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei atlyginimo tvarkos. G. S. A. įsipareigojo į civilinės ieškovės nurodytą banko sąskaitą periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis per vienerių metų terminą, jį skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 2 d., sumokėti R. J. 200 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė ir sutinka su susitaikymo protokole nurodytu žalos dydžiu ir jos atlyginimo sąlygomis (nukentėjusioji baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gyveno užsienyje ir teisiamajame posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, todėl jos vardu susitaikymo protokolą pasirašė atstovas). Kaltinamasis teismui taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, sutinka atlyginti žalą. Teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui. Kaltinamojo, jo gynėjos ir nukentėjusiosios atstovo pasirašytas susitaikymo protokolas tvirtintinas, pripažintina, kad dėl žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje yra susitarta, nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė.

20. Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 242,37 Eur už nukentėjusiosios R. J. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų (kompiuterinės tomografijos, ortopedo traumatologo, radiologo paslaugos) kaina – 242,37 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 55–58). Civilinė ieškovė į teisiamąjį posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai R. J. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo G. S. A. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta PSDF biudžeto lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš G. S. A. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 242,37 Eur žalai atlyginti. Taip pat priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai šiuo metu nėra atlyginta, taip pat nėra susitarimo dėl šios žalos atlyginimo. Visgi įvertinus tai, kad G. S. A. su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko, nurodė jį atlyginsiantis, domėjosi, kur turėtų pervesti šiuos pinigus, žalos dydis nėra didelis, kaltinamasis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus, jis susitaikė su nukentėjusiąja ir susitarė dėl žalos jai atlyginimo, teismui nekyla jokių abejonių, jog ir ši žala bus atlyginta. Taigi aplinkybė, kad ji šiuo metu dar nėra atlyginta, neeliminuoja galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, tai būtų formalu ir neteisinga. Tokios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-710-1020/2018, Nr. 1A-541-626/2018).

23. G. S. A. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti, Administracinių nusižengimo registro išrašo duomenimis per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas keturis kartus, visos paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamojo teigimu, jo agresyvaus elgesio protrūkiai buvo ne vienkartiniai, tačiau jie atsirasdavo dėl alkoholio vartojimo, šias problemas jis sprendžia, lankosi pas psichologą, domisi priklausomybės nuo alkoholio gydymu (anoniminių alkoholikų grupėmis), šiuo metu stengiasi jo nevartoti. Nors G. S. A. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė jau turintis darbo pasiūlymą ir ketinantis pradėti dirbti. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena ją sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, nors neigiami padariniai kilo, tačiau kaltinamasis padarytą žalą įsipareigojo atlyginti, savo elgesį vertino kritiškai, dėl padaryto gailisi, teigė, kad daugiau jo toks elgesys nebesikartoja. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis G. S. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas G. S. A. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

24. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję neigiami padariniai nekyla, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta, kilo žalingi padariniai, kaltinamasis turi tam tikrų problemų su alkoholio vartojimu ir smurtinio elgesio valdymu, šiuo metu yra ėmęsis savarankiškai jas spręsti, tikslinga G. S. A. skirti baudžiamojo poveikio priemones – turtinės žalos, kurią patyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atlyginimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis), įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios R. J. arčiau nei 200 m atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 72¹ straipsnis), dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis) ir alkoholizmo prevencijos programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

V. Išlaidos nukentėjusiosios atstovo paslaugoms apmokėti

17. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 2 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-03974 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 620,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių nukentėjusiąją R. J. atstovaujant advokatui Ramūnui Vanagui. Advokatas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

19. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Nukentėjusiajai R. J. antrinė teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje buvo teikiama nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d., advokatas R. V. susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiosios interesus ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, parengė nukentėjusiosios vardu civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje, jos vardu pasirašė susitaikymo protokolą, todėl teismas nuosprendžio 26 punkte nurodytą sumą pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamojo valstybės naudai.

VI. Kiti klausimai

20. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

21. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, t. y. laikmena su garso ir vaizdo įrašais, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), jam susitaikius su nukentėjusiąja R. J., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir BK 69 straipsniu, G. S. A. įpareigoti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 242,37 Eur dydžio turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir BK 72¹ straipsniu, G. S. A. įpareigoti vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios R. J. arčiau nei 200 m atstumu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir BK 72² straipsniu, G. S. A. įpareigoti per vienerius metus sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir BK 72⁵ straipsniu, G. S. A. įpareigoti per vienerius metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose.

Patvirtinti 2025 m. balandžio 2 d. susitaikymo protokolą, pasirašytą kaltinamojo G. S. A., jo gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės ir nukentėjusiosios R. J. atstovo advokato Ramūno Vanago dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: G. S. A. įsipareigoja per vienerius metus (nuo 2025 m. balandžio 2 d. iki 2026 m. balandžio 2 d.), mokant kas mėnesį, sumokėti 200 Eur sumą turtinei žalai ir 1 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti į R. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtinto susitaikymo protokolo nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Procesą dėl nukentėjusiosios R. J. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš G. S. A. 242,37 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už R. J. gydymą“.

G. S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš G. S. A. valstybės naudai priteisti 620,83 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiosios R. J. atstovas, paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmeną, kurioje yra garso ir vaizdo įrašai – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.