Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. B. 2020 m. gegužės 15 d. apie 23.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kelyje (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas,

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad jo vadovaujamojoje įmonėje dėl pandemijos susiklostė nepalanki finansinė situacija, ir dėl to dalis darbuotojų pasiprašė atleidžiami iš darbo. Buvo surengtas vakarėlis, kurio metu jis vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare jis turėjo susitikimą su verslo partneriais Alytuje, todėl paprašė M. R. pavėžėti į šį susitikimą. Važiuojant į Alytų įmonei priklausančiu automobiliu ,,Nissan X-trail“, tarp jo ir automobilį vairavusio M. R. kilo žodinis konfliktas ir dėl to, pravažiavus Prienus, vairuotojas sustojęs išlipo iš automobilio, palikdamas jį vieną. Jis susisiekė su kolegomis, kurie patarė važiuoti iki Alytaus. Važiuojant automobiliu, ties Genių kaimu, jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę nustatė 1,91 promilių neblaivumą. Su patikrinimo metu nustatytu girtumu sutinka. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo sutuoktinę V. B..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. B. kaltę pripažino. Jis parodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. vakarą, su savo įmonės automobiliu ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kauno m. važiavo į Alytaus m. verslo reikalais. Automobiliu važiavo vienas. Prieš išvažiuojant su kolegomis išgėrė alkoholinių gėrimų, tačiau kokį kiekį, nežino. Kadangi jautėsi gerai, todėl nusprendė vykti į Alytaus m. Važiuojant (duomenys neskelbtini), apie 23 val., sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai įtarė, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio, kuriems neneigė, kad yra vartojęs alkoholio. Policijos pareigūnai du kartus alkotesterio pagalba patikrino apsvaigimą nuo alkoholio, kuris parodė apie 2 promiles. Kad automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio labai gailisi. Automobilis ,,Nissan“ priklauso UAB ,,Vandens linija“, kurios jis yra bendrasavininkis (b. l. 40-42).

Iš 2020 m. gegužės 16 d. Alytaus apskrities VPK reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d., apie 23.20 val., S. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510 ARKB0237 nustatyta daugiau kaip 1.51 promilės girtumas, kelyje Kaunas-Alytus ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis saugomas adresu Alytaus r. Užubalių k. Ūdrijos kelias 24 (b. l. 1-2).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), bei automobilis ,,Nissan X-trail“ (b. l. 7-15).

Iš 2020 m. gegužės 16 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. jis dirbo ekipaže AP-1708, kartu su vyriausiuoju patruliu S. T., nustatytame maršrute. Apie 23.12 val. iš Alytaus OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo Balbieriškio link Alytaus automobilį ,,Nissan X-trail“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Vykstant nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešprieša atvažiuojantį nurodytą automobilį. Apsisukus ir pasivijus automobilį ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojant mėlynos ir raudonos šviesų signalus ir garsinį signalą, sustabdė (duomenys neskelbtini). Stabdant minėtą automobilį pastebėjo kaip vairuotojas mėtėsi po kelią. Nuėjus prie sustabdyto automobilio, prisistatė vairuotojui, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo S. B. gim. (duomenys neskelbtini). Paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus automobilio dokumentus. S. B. pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, techninės apžiūros taloną ir privalomosios civilinės atsakomybės draudimo polisą, automobilio registracijos liudijimo pateikti negalėjo, nes su savimi neturėjo. Bendraujant su asmeniu pajuto iš šio burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jis kalbėjo nerišliai. Paklausus S. B., ar jis vartojo alkoholio, šis atsakė, kad šiek tiek vartojo. Naudojant alkoholio kiekio matuoklį ,,Alcotest 7510 Nr. ARKB-0237", patikros sertifikato Nr. 1180416, testo Nr. 2056, testo laikas 23.26val., S. B. pirmu pūtimu nustatytas 1,99 promilių girtumas. Minėtu alkoholio kiekio matuokliu testo Nr. 2057, testo laikas 23.47val. antru pūtimu nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 16).

2020 m. gegužės 16 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio S. T. tarnybiniame pranešime iš esmės išdėstytos tokios pat aplinkybės kaip ir policijos pareigūno M. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 18-19).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliu ,, Alcotest 7510 Nr. ARKB-0237“, patikros sertifikato Nr. 1180416, testo Nr. 2056, testo laikas 23.26val., pirmu pūtimu S. B. nustatytas 1,99 promilių girtumas, o antru – testo Nr. 2057, laikas 23.47 val., – 2,01 promilių girtumas (b. l. 20).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis S. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamojo prisipažinimas, aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis S. B. neblaivus vairavo automobilį ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,99 promilių girtumas, antro tikrinimo metu –2,01 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamasis S. B. nusikaltimą padarė 2020 m. gegužės 2 d., apie 22.25 val. Iš byloje aukščiau aptartų procesinių dokumentų ir atliktų veiksmų matyti, kad nusikaltimas padarytas 2020 m. gegužės 15 d., apie 23. 20 val. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu pareiškiant įtarimą S. B. ir surašant kaltinamąjį aktą, padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas, konstatuojant, kad S. B. nusikaltimą padarė 2020 m. gegužės 15 d. apie 23.20 val., todėl teisminio bylos nagrinėjimo taikyti BPK 254 ir 256 straipsnių nuostatas nėra būtina.

Dėl laidavimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. B. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotoju prašo paskirti jo sutuoktinę V. B., kuri taip pat pateikė prašymą dėl S. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio nuostatų taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis S. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytą sąlygą. Antroji iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi visiškai prisipažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikaltimą. Iš esmės tokias pat aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą. Nagrinėjamu atveju byloje civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta (BK 40 str. 2 d. 3p.). Nurodytos aplinkybės atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau teismo vertinimu tai nepakanka laidavimo instituto taikymui.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką bei elgesį praeityje. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad kaltinamasis S. B. 2016 m. lapkričio 2 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda su atėmimu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad 2016 m. spalio 11 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – nustatytas 0,92 promilių girtumo laipsnis. Be to kaltinamais nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. dar baustas 5 kartus už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 53 – 57). Taigi kaltinamojo padarytas nusikaltimas, o kartu ir buvęs tapatus administracinės teisės pažeidimas (nusižengimas), nors jis ir buvo padarytas prieš beveik 4 m., bei kiti paminėti administraciniai nusižengimai, neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir liudija apie jo polinkį nesilaikyti įstatymų, o tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Be to, kaip jau minėta pagal BK asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Nagrinėjamoje byloje prašymą būti kaltinamojo laiduotoja pateikė jo sutuoktinė V. B., kuri neteista, administracine tvarka bausta du kartus už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 79-80), šiuo metu niekur nedirbanti, pirmesnėje darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 81). Teisiamajame posėdyje V. B. nurodė, kad ji sutinka būti paskirta kaltinamojo laiduotoja. Kaltinamasis yra jos sutuoktinis, kartu gyvena daugiau kaip 25 m. , turi du pilnamečius vaikus. Mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Teismas, vertindamas ar V. B. gali būti tinkama laiduotoja, atsižvelgia į aukščiau paminėtas kaltinamąjį S. B. charakterizuojančias aplinkybes, ir konstatuoja, kad V. B., nors ir teigiamai charakterizuojama, negali daryti teigiamos įtakos kaltinamajam. Kaip minėta, 2016 m. kaltinamasis padarė šiurkštų administracinės teisė pažeidimą (vairavo transporto priemonę neblaivus), teisė vairuoti jam sugrąžinta po 12 mėnesių. Taigi, V. B. pirmesniu laikotarpiu nepadarė teigiamas įtakos kaltinamajam S. B., nes jis ir vėl padarė analogišką teisės pažeidimą, šiuo atvejus jau nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad V. B. negali daryti teigiamos įtakos kaltinamajam. Taigi, nenustačius BK 40 straipsnyje sąlygų visumos, atleisti kaltinamąjį S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaip jau minėta aukščiau (teismas aptartinų aplinkybių nedetalizuoja) kaltinamasis S. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis neteistas, buvo baustas administracine tvarka, nuobaudos įvykdytos, VšĮ Kauno m. poliklinikos Šančių padalinio psichikos centro įskaitoje neužregistruotas (b. l. 62), dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 59, 61). Byloje daugiau nėra jokių kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo S. B. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamajam paskirtina bausmė (bauda) artima minėtame straipsnyje numatytam minimumui.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę pilnai pripažino, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamasis S. B. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusį nusikaltimą, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Kaip minėta aukščiau kaltinamasis tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė jau nebe pirmą kartą. Šios aplinkybėms teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nesugebėjo pasimokyti iš savo neigiamos patirties ir vėl pasirinko teisei prieštaraujantį bei visuotinai smerkiamą elgesio modelį, todėl dabar jis ir turi prisiimti visas tokio savo elgesio pasekmes. Teismas mano, kad esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam S. B. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

2020 m. gegužės 21 d. kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 43-45). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu S. B. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – nuo 2020 m. gegužės 21 d.

Kaltinamasis S. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo S. B. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, šis automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam (b. l. 24). BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti fiziškai perimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Iš Emprekis pažymos (b. l. 29) matyti, kad tokio automobilio kaina su PVM yra 13 550 Eur. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis tokios automobilio kainos neginčijo. Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, kaltinamajam S. B. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 13 550 Eur sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 43-45) panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (BPK 139 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad S. B. turi sumokėti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 21 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 13 550 Eur dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6610.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog nuteistasis S. B. teismo paskirtą baudą privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.