Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Girtrans“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio atsakovui O. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Girtrans“ atsakovui O. P. būsimo ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – užblokuoti atsakovui priklausančią sąskaitą, esančią AB SEB banke, uždraudžiant lėšų išėmimą iš nurodytos sąskaitos, pervedimą bei bet kokius kitus veiksmus su joje esančiomis piniginėmis lėšomis. Skolos suma atsakovui yra pakankamai didelė, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grindžiamas tuo, kad yra pagrįstų abejonių, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Prašo nedelsiant spręsti laikinųjų apsaugos priemonių ne/taikymo klausimą. Pateikė rašytinius paaiškinimus, kad pareiškėja gali pasirinkti alternatyvųjį teismingumą – nes atsakovas Lietuvoje turi turto – AB SEB bankas Šiaulių filialo sąskaitoje esančias lėšas, o paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d.). Vadovaudamasis CPK 147 str. 3 d., teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tik žinant būsimo ieškinio reikalavimus, kuriems užtikrinti reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei priežastis, dėl kurių kartu su prašymu nereiškiamas ieškinys, aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius grėsmę asmens interesams, galima tinkamai įvertinti prašymo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1520-178/2016). Be to, teisės doktrinoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo institutas apskritai yra išskirtinio pobūdžio, nes paprastai tokių priemonių taikymo prašoma jau paduodamame ieškinyje, todėl ir prašyme turi būti nurodomos išskirtinio pobūdžio aplinkybės, lemiančios poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo. Iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų išvardintų aplinkybių visetui. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 str. 3 d.). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1431-413/2015).

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos prašymu ir prie jo pateiktais papildomais įrodymais, sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo) dėl kokių priežasčių ieškinys negalėjo būti pateiktas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Iš pareiškėjos pateikto prašymo nustatyta, kad pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Šiaulių apylinkės teismui vadovaujantis Darbo sutarties 9.1 nuostatomis, kur numatyta, jog visi ginčai, kylantys iš Darbo sutarties, nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos teisę Lietuvos Respublikos teisme. Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškinys greičiausiai/galimai bus teikiamas dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo (CK 6.237 str. 1 d.), taigi ginčas nekyla iš Darbo sutarties. Nesant sutartinio teismingumo, spręstinas teismingumo nustatymo klausimas. Šiuo atveju atsakovas yra Ukrainos pilietis, jo gyvenamoji vieta – Baltarusijoje, todėl šiems teisiniams santykiams taikomos CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, normos. CPK 780 str. nustatyta, kad nurodytos CPK dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus yra svarbi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dvišalė sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis), kurios 20 str. nustatyta, kad kiekvienos Susitariančiosios valstybės teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), yra nakvynės (svečių) namai (ką patvirtina ir viešai prieinami duomenys (duomenys neskelbtini)).

Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 str. 3 d.), todėl pagal CK 2.16, 2.17 str., Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d. nuostatas svarbu nustatyti, su kuria valstybe asmuo yra labiausiai susijęs. CK 2.17 str. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Atsakovas yra Ukrainos pilietis, darbdaviui nurodyta gyvenamoji vieta – hostelis, tai, kad užsienio pilietis Lietuvos Respublikos AB SEB banko Šiaulių filiale 2018-02-21 atsidarė banko sąskaitą nereiškia, kad atsakovo interesai susiję su Lietuvos Respublika, nes banko sąskaitos atsidarymas galimas ir užsienio valstybių piliečiams, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos. Pareiškėjos pateiktoje atsakovo 2018-02-21 Banko sąskaitos sutarties nuostatuose nėra aiškiai pasakyta, kad sutartis turi būti vykdoma tik Šiauliuose, t. y. nėra nurodyta tiksli atsakovo sąskaitos buvimo vieta ar vieta, kurioje asmuo gali įnešti į sąskaitą lėšas, atlikti kitas finansines operacijas. Todėl atsakovas turi teisę tvarkyti savo sąskaitos duomenis bet kuriame mieste ar elektroninėje erdvėje ir tai nereiškia, kad tai yra sutarties įvykdymo vieta, juolab, kad sutartimi nėra aiškiai nurodyta, kad būtent Šiauliuose įsteigtame klientų aptarnavimo centre (AB SEB bankas Šiaulių filiale) turi būti atliekami mokėjimai (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1028-163/2014). Banko sąskaitos sutartyje nurodytas banko padalinio adresas, apsigyvenimas svečių namuose nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas yra susijęs su Šiauliais, priešingai – pareiškėja pateikė duomenis, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, Baltarusijoje, o Lietuvoje buvo laikinai, nes dirba/dirbo (duomenys neskelbtini). Įvertinus pateiktus duomenis, konstatuotina, jog atsakovas turi glaudesnius ryšius su Baltarusija, nes ten yra jo gyvenamoji vieta, todėl ieškinys galimai bus reiškiamas kompetentingam Baltarusijos Respublikos teismui. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo gali būti paduodamas Vilniaus apygardos teismui (CPK 147 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja, pateikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo, pažeidė teritorinio teismingumo taisykles, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo atsisakytina priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 147 str. 3 d.), išaiškinant pareiškėjai teisę kreiptis su prašymu ar ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą (CPK 147 str. 3 d.) arba kompetentingą Baltarusijos Respublikos teismą.

Pareiškėjai grąžinamas sumokėtas 488,84 Eur žyminis mokestis ir užstatas (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str., 147 str. 3 d., 290-292 straipsniais, teismas

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjos (ieškovės) UAB „Girtrans“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 str. tvarka atsakovui O. P..

Grąžinti pareiškėjui UAB „Girtrans“ prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus.

Išaiškinti pareiškėjui, kad atsisakymas priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti tokį prašymą ar ieškinį pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui arba kompetentingam Baltarusijos Respublikos teismui.

Grąžinti pareiškėjui UAB „Girtrans“, į.k. (duomenys neskelbtini), 488,84 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 84 centus) žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą 2018-04-23 AB SEB bankas mokėjimo nurodymu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.