Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos J. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas (CPK 111 str.). Jeigu procesinis dokumentas neatitinka jam numatytų reikalavimų, teismas nustato terminą jo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę pareiškėjui ištaisyti trūkumus, o jų nepašalinus, procesinis dokumentais laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). CPK 111 straipsnyje numatyti reikalavimai teikiamiems teismui procesiniams dokumentams inter alia prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, o jo turinį reglamentuoja CPK 147 straipsnio 3 dalis. Pagal pastarąją normą prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams, bei sumokėtas pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas. Minėti procesinio dokumento reikalavimai yra imperatyvūs, todėl jų nesilaikymas pareiškėjui sukelia neigiamus procesinius teisinius padarinius - procesinis dokumentas nenagrinėjamas, kol nepašalinamos visos jo nagrinėjimui trukdančios priežastys. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti ne tik tai, ar apeliantė (ne)pašalino teismo nurodytus trūkumus, bet visų pirma tai, ar pagrįstai apeliantės pareikšto prašymo trūkumus pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė, ar jie yra esminiai ir trukdė išspręsti prašymą iš esmės. Jei atsakymas į šiuos klausimus teigiamas, tokiu atveju vertintina, ar apeliantė (ne)pašalino teismo nurodytus trūkumus. Teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatė šiuos procesinio dokumento trūkumus ir apeliantę įpareigojo nurodyti: dalyvaujančius byloje asmenis; būsimo ieškinio reikalavimus, kurių užtikrinimui reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; priežastis, dėl kurių apeliantė kartu su prašymu nereiškia ieškinio; aplinkybes bei įrodymus, patvirtinančius grėsmę jos interesams bei sumokėti žyminį mokestį (b.l. 28-29). Iš apeliantės paduoto prašymo iš tikrųjų matyti, kad jis CPK 111 straipsnio ir 147 straipsnio 3 dalyje numatytiems procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų neatitiko dėl 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų (žr. nutarties 15 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė procesinių dokumentų trūkumų institutą. Nustatyti prašymo trūkumai laikytini esminiais, nes toje nutartyje nurodyti įpareigojimai išplaukia tiesiogiai iš CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Todėl teismo prašytos nurodyti aplinkybės yra būtina sąlyga prašymo priėmimui, nes tik žinant būsimo ieškinio reikalavimus, kurių užtikrinimui reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priežastis, dėl kurių kartu su prašymu nereiškiama ieškinio, aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius grėsmę asmens interesams, galima tinkamai įvertinti prašymo pagrįstumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo institutas apskritai yra išskirtinio pobūdžio, nes paprastai tokių priemonių taikymo prašoma jau paduodamame ieškinyje. Todėl akivaizdu, kad tokio instituto taikymui turi būti nurodomos ir išskirtinio pobūdžio aplinkybės. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad apeliantė teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytų trūkumų faktiškai ir nešalino, o kreipėsi į teismą su prašymais dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo (b.l. 32-33, 35). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 2 d. teisėjo rezoliucija pratęsė apeliantei terminą trūkumams pašalinti, tačiau ir per nustatytą terminą apeliantė pateikė tik kvitą, patvirtinantį apie 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Kitų procesinio dokumento trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalino, t. y. nenurodė, kokio būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimui reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priežasčių, dėl kurių kartu su prašymu nereiškia ieškinio, taip pat nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę jos interesams. Paminėtina, kad ir paduotame atskirajame skunde apeliantė apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, nenurodant jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu. Taigi, iš apeliantės procesinių dokumentų net preliminariai nėra aiškus būsimo ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę apeliantės interesams (CPK 147 str. 3 d.). Vien aplinkybė, kad apeliantė nurodė, jog per teismo nustatytą terminą įvykdyti visus teismo reikalavimus jai – ne teisininkei -yra sudėtinga, savaime nėra svarbi priežastis, kliudanti paduoti ieškinį, o juo labiau, kai terminas jau ir buvo pratęstas. Pastebėtina, kad ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato ne ilgesnį kaip keturiolika dienų terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Nepareiškus ieškinio nustatytu terminu, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos (CPK 147 str. 3 d.). Šiuo atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir iki šiol apeliantė nėra kreipusis su ieškiniu, kurio užtikrinimui nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi teismo pagrįstai nustatytų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio trūkumų nepašalino, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai neužkerta apeliantei galimybės iš naujo pateikti tinkamai pagal CPK 111 straipsnio ir 147 straipsnio 3 dalies reikalavimus parengtą procesinį dokumentą arba CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat siūlytina ir apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. Nors apeliantė skunde prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti teismo iniciatyva, tačiau esant teisėtai ir pagrįstai skundžiamai nutarčiai, kuria prašymas laikytas nepaduotu, spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.