Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-11-24 · Civilinė byla Nr. 2-1520-178/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-24
Bylos Nr.
2-1520-178/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00649-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Pareiškėjas
J. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1520-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00649-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.2.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos J. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai procesinis dokumentas – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pareiškėja J. D. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones visam pareiškėjos nekilnojamam turtui, žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą nuo teismo nutarties įteikimo dienos prašymo trūkumams pašalinti. Terminas trūkumams pašalinti teisėjo rezoliucija pratęstas iki 2016 m. birželio 10 d. Pareiškėjai nutartimi buvo nustatyti tokie prašymo trūkumai: nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis; nurodyti kokio būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimui reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyti priežastis, dėl kurių pareiškėja kartu su prašymu nereiškia ieškinio, nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjos interesams bei sumokėti žyminį mokestį.Pareiškėja 2016 m. birželio 2 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti ir kvitą, patvirtinantį apie 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai bei įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai 28 Eur žyminio mokesčio.Teismas sprendė, kad pareiškėja jai nustatytų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo trūkumų nepašalino. Pareiškėja tik nurodė byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau kitų 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. pareiškėja nenurodė, kokio būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimui reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė priežasčių, dėl kurių pareiškėja kartu su prašymu nereiškia ieškinio, nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjos interesams.Terminas prašymo trūkumams pašalinti pasibaigė 2016 m. birželio 10 d., pareiškėja teismo nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, teismas prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja (toliau ir - apeliantė) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nustatė, kad apeliantė iš dalies teismo nurodytus trūkumus pašalino (28 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo kvitas), tačiau teismas nenustatė kitų apeliantės nurodytų aplinkybių. Apeliantė pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius grėsmę apeliantės interesams, nurodė, kad teismo visų reikalavimų įvykdyti per tokį trumpą laiką jai nesant teisininkei yra sudėtinga. Todėl apeliantė prašo teismo iniciatyva pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pratęsti terminą trūkumams pašalinti.Teismui pateiktas Valstybės teisinės pagalbos tarnyba Kauno miesto skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2135-221/2011. Teismas informuotas, kad apeliantė prašys tarnybos ir dėl advokato pagalbos ieškinio surašymo šioje civilinėje byloje. O nuolatinė grėsmė yra ta, kad nekilnojamas turtas yra neteisėtais būdais užvaldytas dirbtinai inspiravus suklastotų dokumentų pagrindu bankroto bylą.Netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo gali pasinaudoti būsimi atsakovai ir tai yra realu. Dokumentų šviesakopijose nurodyta, kad žemės sklypai parduoti ne nuosavybės teisėmis, privačiai statybai, o nuomojami, bet ne A. D. (kaip privačiam fiziniam asmeniui), o A. D. firmai „Marmantas“. Dabar Kauno miesto valdininkų yra priimami neteisėti nauji sprendimai detaliajam planui parengti bei atlikti kadastrinius matavimus policijos komisariatui, kuris nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą. Todėl yra būtina užtikrinti, kad apeliantė galėtų tinkamai pasirengti bylai, pradėti procesą, surinkti rašytinius įrodymus bei atlikti kitus veiksmus, o atsakovams nebūtų sudarytos sąlygos išnaudoti laiką iki ieškinio pareiškimo tam, kad sukliudytų būsimo ir galbūt nepalankaus jiems sprendimo įvykdymą.Laikinoji apsaugos priemonė yra pagrįsta ir dėl to, kad ruošiamo ieškinio suma galimai bus didelė, o atsakovas UAB „Baklis“ akcininkas G. G., pasinaudodamas savo finansinėmis galimybėmis bei pažintimis, bet kada gali imtis nesąžiningų priemonių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas (CPK 111 str.). Jeigu procesinis dokumentas neatitinka jam numatytų reikalavimų, teismas nustato terminą jo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę pareiškėjui ištaisyti trūkumus, o jų nepašalinus, procesinis dokumentais laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). CPK 111 straipsnyje numatyti reikalavimai teikiamiems teismui procesiniams dokumentams inter alia prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, o jo turinį reglamentuoja CPK 147 straipsnio 3 dalis. Pagal pastarąją normą prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams, bei sumokėtas pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas. Minėti procesinio dokumento reikalavimai yra imperatyvūs, todėl jų nesilaikymas pareiškėjui sukelia neigiamus procesinius teisinius padarinius - procesinis dokumentas nenagrinėjamas, kol nepašalinamos visos jo nagrinėjimui trukdančios priežastys. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti ne tik tai, ar apeliantė (ne)pašalino teismo nurodytus trūkumus, bet visų pirma tai, ar pagrįstai apeliantės pareikšto prašymo trūkumus pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė, ar jie yra esminiai ir trukdė išspręsti prašymą iš esmės. Jei atsakymas į šiuos klausimus teigiamas, tokiu atveju vertintina, ar apeliantė (ne)pašalino teismo nurodytus trūkumus. Teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatė šiuos procesinio dokumento trūkumus ir apeliantę įpareigojo nurodyti: dalyvaujančius byloje asmenis; būsimo ieškinio reikalavimus, kurių užtikrinimui reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; priežastis, dėl kurių apeliantė kartu su prašymu nereiškia ieškinio; aplinkybes bei įrodymus, patvirtinančius grėsmę jos interesams bei sumokėti žyminį mokestį (b.l. 28-29). Iš apeliantės paduoto prašymo iš tikrųjų matyti, kad jis CPK 111 straipsnio ir 147 straipsnio 3 dalyje numatytiems procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų neatitiko dėl 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų (žr. nutarties 15 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė procesinių dokumentų trūkumų institutą. Nustatyti prašymo trūkumai laikytini esminiais, nes toje nutartyje nurodyti įpareigojimai išplaukia tiesiogiai iš CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Todėl teismo prašytos nurodyti aplinkybės yra būtina sąlyga prašymo priėmimui, nes tik žinant būsimo ieškinio reikalavimus, kurių užtikrinimui reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priežastis, dėl kurių kartu su prašymu nereiškiama ieškinio, aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius grėsmę asmens interesams, galima tinkamai įvertinti prašymo pagrįstumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo institutas apskritai yra išskirtinio pobūdžio, nes paprastai tokių priemonių taikymo prašoma jau paduodamame ieškinyje. Todėl akivaizdu, kad tokio instituto taikymui turi būti nurodomos ir išskirtinio pobūdžio aplinkybės. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad apeliantė teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytų trūkumų faktiškai ir nešalino, o kreipėsi į teismą su prašymais dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo (b.l. 32-33, 35). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 2 d. teisėjo rezoliucija pratęsė apeliantei terminą trūkumams pašalinti, tačiau ir per nustatytą terminą apeliantė pateikė tik kvitą, patvirtinantį apie 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Kitų procesinio dokumento trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalino, t. y. nenurodė, kokio būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimui reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priežasčių, dėl kurių kartu su prašymu nereiškia ieškinio, taip pat nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę jos interesams. Paminėtina, kad ir paduotame atskirajame skunde apeliantė apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, nenurodant jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu. Taigi, iš apeliantės procesinių dokumentų net preliminariai nėra aiškus būsimo ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę apeliantės interesams (CPK 147 str. 3 d.). Vien aplinkybė, kad apeliantė nurodė, jog per teismo nustatytą terminą įvykdyti visus teismo reikalavimus jai – ne teisininkei -yra sudėtinga, savaime nėra svarbi priežastis, kliudanti paduoti ieškinį, o juo labiau, kai terminas jau ir buvo pratęstas. Pastebėtina, kad ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato ne ilgesnį kaip keturiolika dienų terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Nepareiškus ieškinio nustatytu terminu, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos (CPK 147 str. 3 d.). Šiuo atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir iki šiol apeliantė nėra kreipusis su ieškiniu, kurio užtikrinimui nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi teismo pagrįstai nustatytų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio trūkumų nepašalino, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai neužkerta apeliantei galimybės iš naujo pateikti tinkamai pagal CPK 111 straipsnio ir 147 straipsnio 3 dalies reikalavimus parengtą procesinį dokumentą arba CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat siūlytina ir apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. Nors apeliantė skunde prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti teismo iniciatyva, tačiau esant teisėtai ir pagrįstai skundžiamai nutarčiai, kuria prašymas laikytas nepaduotu, spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus