Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., Lietuvos Res­publikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedir­bantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-06-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, pagal BK 92 straips­nį bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant elgesio apribojimus;

2) 2012-02-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 138 straips­nio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 92 straips­nį atidedant jos vykdymą 2 metams bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones. To paties teis­mo 2012-06-29 nutartimi bausmė pakeista į realų laisvės atėmimą;

3) 2012-09-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - galutine su­bendrinta 3 metų 1 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4) 2012-10-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2013-10-17 Kauno apygardos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 165 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - 4 metų 7 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2015-11-26 Kai­šiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-12-07 paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikęs 1 metų 2 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės,

kal­tinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2016-03-28 apie 08.30 val., viešoje vietoje – gatvėje, šalia stotelės, esan­čios adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, pažeisdamas vie­šą­ją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo de­monstruodamas aiškų žmo­gaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pa­si­nau­do­jęs menkaverte dingstimi, tyčia mažiausiai vieną kartą peiliu smo­gė E. M. į kairę blauz­dą, tuo padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, ir mažiausiai du kartus peiliu smogė E. M. į pilvą, tuo padarydamas nuken­tė­ju­sia­jam kiaurymines durtines – pjautines žaizdas pilvo sri­tyje atsiveriančias į pilvaplėvės ertmę, su plo­nųjų žarnų sužalojimu, tokiu būdu sunkiai su­trik­dė E. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra, padarė nusi­kals­tamą vei­ką, nu­ma­tytą BK 135 straips­nio 2 dalies 8 punkte.

Motyvuojamoji dalis

M. Š. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Įrodymų vertinimas

Kaltinamojo M. Š. parodymai apie E. M. sužalojimo aplin­kybės iš esmės ati­tin­ka nukentėjusiojo E. M., liudytojų V. M., B. Š., B. V., M. V. parodymuose nurodytas aplinkybes. Spe­cia­lis­tų išvados ir visi kiti paminėti by­los įrodymai taip pat iš esmės atitinka ir patvirtina kaltinamojo ir nuken­tė­ju­sio­jo nu­ro­dytas aplinkybes. Todėl teismas spren­džia, kad M. Š. kaltė sunkiai sutrikdžius E. M. svei­katą yra įrodyta.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo at­ve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys pa­da­riniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar ne­tie­­sio­gi­ne tyčia (BK 15 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susifor­ma­vu­sią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nu­si­kaltimo ap­lin­kybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusi­kals­ta­mų veiks­mų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santy­kius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Byloje nėra duomenų, kad M. Š. turėjo išanks­tinį tikslą sunkiai su­ža­lo­ti E. M.. Kal­tinamasis nurodė, kad E. M. peiliu smogė besigindamas, sužaloti jo nenorėjo. Tiek nuken­tė­ju­sysis E. M., tiek kaltinamasis M. Š. patvirtino, kad iš pradžių tarp jų vyko žodinis kon­fliktas, nukentėjusysis ir kaltinamasis smogė vienas kitam smūgius į veidą. Tada E. M. pradėjo bėgti, o M. Š. – jį vytis, puolė jį pargriuvusį gatvėje, peiliu smogė nu­ken­tė­ju­siajam į koją, po to smogė į pilvą. Nors kaltinamasis nurodė, kad pirmas jam smogė E. M., ką patvirtino ir pats nu­ken­tėjusysis, bei liudytoja B. V., tačiau B. V. pre­ten­zijos nukentėjusiajam, jos ir kaltinamojo veiksmai – agresyvus kibimas ir prisiartinimas prie pro šalį ėjusio E. M., sukėlė jam pakankamą grėsmę ir, nors ir nepateisina nukentėjusiojo smūgio kalti­na­ma­jam, tačiau nukentėjusiojo prieš kaltinamąjį atlikto veiksmo po­bū­dis ir intensyvumas neteikė pa­grindo kaltinamajam spręsti, kad kilo pa­vo­jus jo sveikatai ir atsirado bū­ti­numas gintis.

Teismas spren­džia, kad kaltinamojo tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam peiliu kilo staiga, reaguojant į kaltinamojo sesers ir paties kaltinamojo kilusį konfliktą su nukentėjusiuoju, į nukentėjusiojo jam su­duotą smūgį. Tačiau vėlesni M. Š. veiksmai – pabėgančio E. M. pasivijimas ir smogimas jam pargriuvusiam peiliu į koją ir į pa­vo­jingą sveikatai kūno sritį – pilvą, paneigia gynimosi situaciją. Nukentėjusysis ir kaltinamasis, taip pat ir liudytojai V. M., B. V. ir M. V. pa­tvirtino, kad konfliktas vyko gatvėje, prie autobusų stotelės, ryte, šviesiu paros metu, truko apie dešimt minučių. Konfliktą iš­pro­vo­kavo B. V., kaltinamasis prisijungė prie konflikto ir aktyviai jį tęsė. Kal­ti­na­mojo veika pasireiškė aktyviais veiksmais – nukentėjusiojo gaudymu ir atviru sužalojimu gatvėje, kurioje vyko trans­porto judėjimas. Dėl nukentėjusiojo bandymo išvengti besivejančio kal­ti­na­mo­jo buvo sustojęs auto­mo­bi­lis, konfliktą iš savo buto matė pašalinis asmuo – liudytojas V. M., galėjo matyti ir kiti as­me­nys, buvę autobusų stotelėje ar netolimoje aplinkoje – gyvenamuosiuose namuose ar prava­žiuo­jan­čiuo­se automobiliuose. Šias aplinkybes kaltinamasis turėjo suvokti, tačiau akivaizdžiai ig­no­ravo, todėl teismas M. Š. veiksmus ver­tina kaip aiškų žmo­gaus ir visuomenės negerbimo de­mons­tra­vimą, elementarių visuo­me­nės moralės bei elgesio normų niekinimą.

Įver­ti­nęs byloje ištirtų įro­dymų bei nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kal­ti­namasis M. Š., bū­da­mas pa­kal­ti­na­mas (t. 1, b. l. 137), 9 klasių išsilavinimo, pakankamos gy­ve­nimo patirties, viešoje vietoje kilusio kon­flikto metu tyčia smog­damas E. M. lenktiniu peiliu ne vieną, o mažiausiai tris kartus, iš jų du kartus į žmogaus kūno vietą, kur yra gyvybiškai svarbūs organai – į pilvą, sukėlė ne atsitiktinius, o dėsningus padarinius – sunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl kiau­ry­mi­nių durtinių – pjautinių žaizdų pilvo sri­tyje, atsiveriančių į pilvaplėvės ertmę, su plo­nųjų žarnų su­ža­lo­ji­mu. Teismo vertinimu, kaltinamasis negalėjo ne­su­prasti, jog tokiais veiksmais kelia pa­vo­jų E. M. svei­katai, ir numatė, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos sužalo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs, ir nors tokių pasekmių tiesiogiai ir nesiekė, buvo joms abe­jin­gas, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Kaltinamojo veiksmų nutraukimui įtakos turėjo B. V. įsikišimas. Esant šioms aplinkybėms, teis­mas kons­tatuoja, jog M. Š. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo E. M. veikdamas netiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstama veika pa­grįs­tai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie prieštarautų kaltinamojo ir nuken­tėjusiojo nuro­dy­tai vykusio konflikto eigai. Šiomis aplin­ky­bė­mis teismas daro iš­va­dą, kad M. Š. veiksmai – nukentėjusiojo pasivijimas gatvėje keliasdešimt metrų, smogimas peiliu jam į koją ir pilvą visiškai neatitiko gy­ny­bos nuo tariamo kėsinimosi pobūdžio ir pa­vo­jingumo. Tokiu atveju kaltinamojo veiksmų nėra pagrindo ver­tinti BK 28 straipsnio kontekste.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnyje greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusi­kal­timams užkirtimas) išskirtas bausmės teisingumo tikslas. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du rei­ka­la­vi­mus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vado­vau­da­ma­sis BK 54 straipsnio 2 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobūdį ir pavojingumo laips­nį – kal­ti­na­mojo M. Š. padaryta nusikalstama veika priskirta labai sunkių nusikaltimų ka­te­go­rijai (BK 11 str. 6 d., 135 str. 2 d. 8 p.), tačiau padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentė­ju­sia­jam E. M. būtų užfiksuoti kokie nors žy­mūs po sužalojimo atsiradę liekamieji svei­ka­tos pablogėjimo reiš­kiniai. Nukentėjusysis nurodė, kad ir po šio įvykio vėl buvo susižalojęs – iškritęs iš balkono ir susilaužęs šonkaulius, dėl ko gydėsi li­go­ni­nė­je. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir kaltinamojo tyčia pa­da­ryti nu­si­kals­tamą veiką kilo staiga. M. Š. yra jauno amžiaus (gi­męs (duomenys neskelbtini), anks­čiau buvo teis­tas (t. 1, b. l. 82-91, 95-97, 98-102, 103-105, 106-109, 111-117, 118-119, 120-122), nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš pa­tai­sos namų (t. 1, b. l. 93-94), anksčiau buvo baustas administracine tvarka baustas 9 kartus, tačiau ga­lio­jančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 83-85), savo šeimos neturi (t. 1, b. l. 86). Kaltinamasis psichiatrijos klinikose nesigydė (t. 1, b. l. 130, 132), psichikos sutrikimų jam nenustatyta (t. 1, b. l. 137). Pri­klau­so­my­bės ligų centre M. Š. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę (t. 1, b. l. 134) Iš visų šių ap­linkybių teis­mas turi pagrindo spręs­ti, kad M. Š. yra linkęs nusikalsti ir nusikalto neatsitiktinai.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių ap­lin­kybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo spren­dimo byloje priėmimo. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik pri­si­pa­ži­ni­mas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kri­tiš­kai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-36/2014, 2K-60/2014, 2K-78/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio dieną sulaikytas ir apklausiamas įtariamuoju M. Š., nežinodamas apie surinktų įrodymų apimtį, iš karto pri­pa­žino kaltu ir detaliai paaiškino visas fak­tines nusikalstamos veikos pada­ry­mo aplinkybes, nurodė, kad gailisi sužalojęs E. M. (t. 1, b. l. 143-144). Pateikus naują įtarimą, patvirtino savo ankstesnius parodymus (t. 1, b. l. 148-149). Pateikus įtarimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamasis taip pat pripažino savo kaltę ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto (t. 1, b. l. 151). Apklausiamas teisme M. Š. taip pat pri­si­pa­ži­no kaltu. Teismo nuomone, aplinkybė, kad kaltinamasis tvirtina, jog netu­rėjo chuliganiškų paskatų, negali būti ver­tinama kaip kaltės nepripažinimas, nes jis paaiškino visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Šią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip savo veiksmų tei­sinio kvalifikavimo nesu­vo­kimą. Teismas spren­džia, kad yra visos sąlygos pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nu­ma­tytą M. Š. at­sa­ko­my­bę lengvinančią aplinkybę.

Nukentėjusiojo veiksmų prieš kaltinamąjį teismas nemato pagrindo vertinti, kaip provokuo­jan­čio ar rizikingo elgesio, nes toks E. M. elgesys, teismo nuomone, sąmoningai neskatino kal­ti­na­mo­jo pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, o tik buvo savigynos reakcija nuo grėsmingo kaltinamojo elgesio. Šių nukentėjusiojo veiks­mų teismas nevertina kaip moraliai nepriimtinų, turinčių įžeidžiantį pobūdį ir rizikingų. At­kreip­ti­nas dėmesys ir į tai, kad įvykio dieną nukentėjusysis E. M. buvo blaivus, o kaltinamasis gerokai ap­svaigęs nuo alkoholio, kas taip pat turėjo įtakos konfliktinei situacijai kilti. Įvertinęs šias aplinkybes teis­mas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti egzistuojant kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančią ap­lin­kybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Po nusikalstamos veikos padarymo M. Š. buvo kons­ta­tuotas 1,13 promilių neblai­vu­mas (t. 1, b. l. 139), kas atitinką lengvą girtumo laipsnį. Pats kaltinamasis nurodė, kad iš vakaro prieš įvy­kį gėrė alko­ho­linius gėrimus ir iš ryto jautėsi dar girtas, kad būdamas blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl teismas spren­džia, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia kaltinamojo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nu­matyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų. Byloje nėra aplinkybių, tei­kian­čių pagrindą taikyti M. Š. BK 62 straipsnio nuos­ta­tas. Byloje nenustatyta jokių išimtinių ap­linkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad M. Š. įsta­ty­mo sank­ci­jo­je numatytos bausmės pa­s­kyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo prin­cipui, dėl to taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Įvertinęs iš­dės­ty­tas aplinkybes teismas sprendžia, kad baus­­mės tikslams pa­siekti – su­lai­ky­ti kal­ti­na­mąjį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tik­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na inkriminuoto nu­si­kal­timo sankcijoje numatyta baus­mės rūšis – ter­mi­nuo­tas lais­vės atėmimas (BK 50 str.).

Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į pirmiau nurodytas kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos vei­kos pa­vojingumo laipsnį apibūdinančias aplinkybes, taip pat atsi­žvel­gia į padarytos nusikalstamos veikos po­būdį – M. Š. padarytas labai sunkus tyčinis nu­sikaltimas su­si­jęs su smurtu, kaltinamojo atsakomybę leng­vi­nan­čią ir sunkinančią aplin­ky­bes, jo požiūrį į savo padarytus veiksmus, ir spren­džia, kad kaltinamajam M. Š. ski­ria­mos laisvės atė­mimo baus­mės tikslai gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus, paskyrus mažesnę, negu BK 135 straipsnio 2 dalies sank­cijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės truk­mę, artimesnę mini­ma­liai (BK 61 str.).

Ka­dangi M. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas nuteistas laisvės atėmimu Kauno apygardos teismo 2013-10-17 nuosprendžiu (kuriuo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2013-06-04 nuosprendis) už kitas tyčines nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 95-97), per lygtinio paleidimo laikotarpį (t. 1, b. l. 93-94), todėl šiuo nusprendžiu skiriama bausmė subendrinama su minėtu nuosprendžiu paskir­ta ir nebaigta atlikti bausme iš dalies bausmes sudedant (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. buvo sulaikytas Lie­tuvos Res­publikos bau­džia­mojo pro­ceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2016-03-28 (t. 1, b. l. 166). Kauno apylinkės teismo 2016-03-30 nutartimi M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (t. 1, b. l. 174-175). To paties teismo 2016-04-26 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo ter­minas pratęstas dviems mėnesiams – iki 2016-06-28 (t. 1, b. l. 184-186). Kauno apygardos teismo nu­tartimis (t. 2, b. l. 19-20, 66-67) suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2016-10-28. Kadangi kal­ti­na­ma­jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kardomoji prie­monė M. Š. paliekama iki bausmės vyk­dymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime išbūtas lai­kas įskaitomas į skiriamą bausmę (BK 65 str., 66 str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 531,66 eurų civilinį ieškinį at­ly­ginti žalai Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nu­ken­tė­ju­siojo E. M. gydymą (t. 1, b. l. 53-54). Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) pa­da­ry­mo faktas pa­tvir­tinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieškinio pri­dė­ta pažyma (t. 1, b. l. 54). Kaltinamasis M. Š. ieškiniui prieštaravimo nepareiškė, todėl ieš­ki­nys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu ((duomenys neskelbtini) paimta pilkos spalvos striukė ir nuoplova iš raudonos spalvos dėmės; buto apžiūros me­tu ((duomenys neskelbtini)) paimti du peiliai; iš M. Š. paimti rūbai: striukė, spor­ti­nis švarkas, kelnės, marškinėliai, kojinės, trumpikės ir sportiniai batai; iš E. M. paimti rūbai: pil­kos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos sportinis bliuzonas, baltos spalvos sportiniai marškinėliai su pie­šiniu ant krūtinės, žalsvai pilkos spalvos odinė striukė, džinsiniai mėlyni vyriški batai, megzta juo­dos spalvos kepurė, juodos spalvos apatinės kelnaitės, pilkšvos spalvos kojinės, perduoti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 43-46), yra nedidelės vertės, E. M. drabužiai yra pažeisti ir sutepti krauju, kaltinamasis M. Š. ir nu­ken­tėjusysis E. M. nepateikė prašymo grąžinti jiems drabužius, todėl visi šie daiktai sunaikinami (BPK 94 str. 4 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas CD-R su įvykio vie­tos nuotraukomis ir kompaktinis diskas CD-R su buto apžiūros protokolo nuotraukomis, paliekami prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 3 d.).

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (t. 2, b. l. 96). Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos M. Š. išlaidos sudaro 107,12 eurų. Nurodytos išlaidos laikyti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokatės dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namąjį kaltu, turi teisę nu­spręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­das, susidariusias dėl bū­ti­no gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsi­žvelg­damas į kaltinamojo turtinę pa­dėtį, gali šių išlaidų iš jo nepri­teisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis M. Š. nedirba, nėra duomenų apie kokias nors kitokias jos pa­ja­mas ir turtą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos tu­rė­tos išlaidos advo­kato pa­gal­bai apmokėti iš M. Š. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis paskirtąją bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2013-10-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie naujai pas­kir­tos bausmės pridėjus da­lį neatliktos bausmės, galutinę bausmę nustatyti lais­vės atė­mi­mą ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaityti laiką, M. Š. išbūtą laiki­na­ja­me su­lai­kyme ir suėmime – nuo 2016 m. kovo 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2016 m. spalio 24 d. Baus­mę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę M. Š. – suėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. Š. Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 531,66 Eur (penkis šim­tus trisdešimt vieną eurą 66 centus) žalos atly­ginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu ((duomenys neskelbtini) paimta pilkos spalvos striukė ir nuoplova iš raudonos spalvos dėmės; buto apžiūros me­tu ((duomenys neskelbtini)) paimti du peiliai; iš M. Š. paimti rūbai: striukė, spor­ti­nis švarkas, kelnės, marškinėliai, kojinės, trumpikės ir sportiniai batai; iš E. M. paimti rūbai: pil­kos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos sportinis bliuzonas, baltos spalvos sportiniai marškinėliai su pie­šiniu ant krūtinės, žalsvai pilkos spalvos odinė striukė, džinsiniai mėlyni vyriški batai, megzta juo­dos spalvos kepurė, juodos spalvos apatinės kelnaitės, pilkšvos spalvos kojinės, perduoti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 43-46), sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas CD-R su įvykio vie­tos nuotraukomis ir kompaktinis diskas CD-R su buto apžiūros protokolo nuotraukomis, paliekami prie baudžiamosios bylos.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam M. Š. – nuo nuos­p­ren­džio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.