Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 28 d., apie 08.30 val., viešoje vietoje – gatvėje, šalia stotelės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pasinaudojęs menkaverte dingstimi, tyčia mažiausiai vieną kartą peiliu smogė E. M. į kairę blauzdą, tuo padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, ir mažiausiai du kartus peiliu smogė E. M. į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kiaurymines durtines – pjautines žaizdas pilvo srityje, atsiveriančias į pilvaplėvės ertmę, su plonųjų žarnų sužalojimu. Tokiu būdu M. Š. sunkiai sutrikdė E. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti: jo nusikalstamus veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. jam priklausančią striukę, sportinį švarką, kelnes, marškinėlius, ir šiuos daiktus grąžinti jam.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, pripažindamas M. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl M. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015 ir kt.).

Aptarti nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kiti išsamiai nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad konfliktą su nukentėjusiuoju E. M. iniciavo nuteistojo sesuo B. V., M. Š. prie šio konflikto prisijungė ir aktyviai jame dalyvavo. Nors E. M., reaguodamas į aktyvų ir agresyvų nuteistojo bei jo sesers elgesį bei priekabiavimą, sudavė smūgį M. Š., tačiau tolimesni nukentėjusiojo veiksmai parodo, kad jis tokiu būdu siekė minėto konflikto toliau išvengti ir bandė pabėgti nuo nuteistojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo atsakas į nukentėjusiojo suduotą smūgį buvo neadekvatus ir neatitinkantis visos konflikto eigos, jis ryte, šviesiu paros metu, viešoje vietoje – gatvėje, prie viešojo transporto stotelės, aplinkinių akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties vijosi bandantį pabėgti E. M., šiam parkritus ant kelio važiuojamosios dalies, nukentėjusįjį pavijo ir sudavė tris smūgius peiliu, du iš jų į gyvybiškai svarbias kūno dalis, tokiu būdu sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Smūgių sudavimas esant tokioms aplinkybėms viešoje vietoje vertinamas kaip chuliganiškas, ypatingai įžūlus elgesys, akivaizdus nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, priešpastatant savo menkaverčius interesus visuotinai priimtinoms elgesio viešoje vietoje taisyklėms, nepaisant elementarių moralės ir elgesio normų. Pastaraisiais M. Š. veiksmais buvo aiškiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, dėl nukentėjusiojo bandymo išvengti besivejančio nuteistojo buvo sustojęs auto­mo­bi­lis, išsigandęs bręstančio konflikto iš įvykio vietos pasišalino kartu su nukentėjusiuoju buvęs asmuo, konfliktą iš savo buto stebėjo pašalinis asmuo – liudytojas V. M., kuris paskambino pagalbos telefonu, įvykį galėjo matyti ir kiti as­me­nys, buvę autobusų stotelėje ar netolimoje aplinkoje – gyvenamuosiuose namuose ar prava­žiuo­jan­čiuo­se automobiliuose. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. Š. sunkiai sutrikdė E. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam M. Š. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. Š., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. Š. veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuris sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. M. sveikata. Už pastarojo nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki dvylikos metų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. Š. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, apeliantas buvo 5 kartus teistas už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (t. 1, b. l. 87-91), anksčiau jis buvo 9 kartus baustas administracine tvarka, tačiau ga­lio­jančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 83-85). Be to, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau M. Š. tinkamų išvadų nepadarė, neišnykus teistumui toliau vykdė nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 93-94). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę M. Š. apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, jo šeimyninę padėtį, kad jis yra jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), savo šeimos neturi (t. 1, b. l. 86), kad psichiatrijos klinikose nesigydė (t. 1, b. l. 130, 132), psichikos sutrikimų jam nenustatyta (t. 1, b. l. 137), pri­klau­so­my­bės ligų centre M. Š. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę (t. 1, b. l. 134). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra aplinkybių, tei­kian­čių pagrindą taikyti M. Š. BK 62 straipsnio nuos­ta­tas, taip pat nuteistajam nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrė mažesnę už vidurkį laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir M. Š. pagrįstai paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nuteistasis pateikė prašymą grąžinti jam priklausančią striukę, sportinį švarką, kelnes, marškinėlius, kuriuos skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta sunaikinti kaip menkaverčius. Šis nuteistojo prašymas tenkinamas.

BPK 94 straipsnyje yra numatytos priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą). Pagal BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, daiktai, kurie yra menkaverčiai ar negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Iš 2016 m. kovo 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Mindaugas Ša­tinskas pateikė drabužius, kuriais vilkėjo nusikaltimo padarymo metu: striukę, sportinį švarką, kelnes, marš­ki­nėlius, kojines, trumpikes, sportinius batus (t. 1, b. l. 161-162). Iš šių daiktų apžiūros protokolo matyti, kad dėmių, panašių į kraują, ant jų nėra (t. 1, b. l. 163-165). 2016 m. birželio 2 d. perdavimo-priėmimo aktu šie daiktai perduoti saugojimui UAB „Aleksoto prekyba“ (t. 1, b. l. 43-46). 2016 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis M. Š. prašė grąžinti minėtus jo daiktus (t. 2, b. l. 54). Prokurorė baigiamojoje kalboje taipogi prašė daiktus, esančius byloje, grąžinti jų savininkams (t. 2, b. l. 56). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad M. Š. nepateikė prašymo grąžinti jam drabužius, ir šiuos daiktus nusprendė sunaikinti kaip menkaverčius. M. Š. prašant, iš jo paimti daiktai – striukė, sportinis švarkas, kelnės, marš­ki­nėliai, kojinės, trumpikės, sportiniai batai, kurie nėra priskiriami BK 72 straipsnio 2 dalyje ar 72³ straipsnio 1 dalyje nurodytam konfiskuotinam turtui, grąžintini nuteistajam M. Š. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto daiktinių įrodymų klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš M. Š. paimtus daiktus – striukę, sportinį švarką, kelnes, marš­ki­nėlius, kojines, trumpikes, sportinius batus, grąžinti nuteistajam M. Š..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.