- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- e2-4465-819/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41024-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui A. A. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1875,04 Eur negrąžintos paskolos, 836,75 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-3). Ieškinys buvo priimtas 2017 m. lapkričio 15 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, t. y. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 20 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. spalio 28 d. ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9832679002 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovui 5 mėnesių terminui suteikė 125 Eur kreditą (e.b.l. 13, 26-34). Be to, 2015 m. spalio 28 d. ieškovas pagal Sutartį atsakovui 18 mėnesių terminui suteikė papildomas kredito sumas – 1000 Eur ir 875 Eur, bei sulygo, kad viso atsakovui pagal Sutartį suteikto 2000 Eur kredito grąžinimo termino pabaigos data – 2017 m. balandžio 28 d., o kredito kaina – 1505,50 Eur (b.l. 13, 4-12, 17-25). Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovas 2016 m. kovo 20 d. vienašališkai nutraukė Sutartį (b.l. 1). Atsakovas liko skolingas ieškovui 1875,04 Eur negrąžinto kredito ir 363,54 Eur palūkanų iki Sutarties nutraukimo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str., 185 str.).
Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pagal CK 6.881 str. 1 d. kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1875,04 Eur negrąžinto kredito ir 363,54 Eur palūkanų.
Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui vartojimo kreditą paskolos forma (CK 6.886 str. 1 d.). Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensavimo funkciją – kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrosios dalies 4.1 p. nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal Sutarties bendrosios dalies 4.1 p. kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta 118,10 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovas paskaičiavo 473,21 Eur dydžio palūkanas po Sutarties nutraukimo už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (95 dienas), t. y. didesnes nei 0,2 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu – 0,05 proc., į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis Nr. 2S-1482-577/2014; 2013-11-06 nutartis Nr. 2S-1844-619/2013). Tačiau ieškovo apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis ar netesybomis – ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą. Šioje byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių ir jų dydžio (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydžio atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, atsakovas Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 d. prasme yra vartotojas ir silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis, Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovo galimybės derėtis dėl Sutarties sąlygų, be kita ko, dėl palūkanų normos ir dydžio, buvo ribotos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti didesnės negu 0,2 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos – tai sudaro 106,33 Eur sumą už 95 pradelstas atsiskaityti dienas (2238,54 x 0,05/100 x 95), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl atsakovo termino atsiskaityti praleidimo, be kita ko, įvertinus ir pagrindinės skolos sumos dydį.
Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2344,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas byloje patyrė 61 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 86,47 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 52,75 Eur žyminio mokesčio (61 Eur x 86,47 proc.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279, 285-288, 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“, į. k. 301881644, iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1875,04 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyniasdešimt penki eurai 4 euro ct) negrąžinto kredito, 469,87 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt devyni Eur 87 euro ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2344,91 Eur (du tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt keturi eurai 91 euro ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 52,75 Eur (penkiasdešimt du eurai 75 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.