Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. G., R. G. ir M. G. atstovo advokato M. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

R. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. T. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

R. T. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas devynių mėnesių laikotarpiui, R. T. įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis ar dirbti.

R. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. G., M. G., R. G., Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. apie 21.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. T. ir P. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais), tarpusavio konflikto su E. G. metu tyčia sudavė šiam smūgius kumščiu ir koja į veido, galvos, krūtinės sritis, dešinę koją, R. T. ir P. V. taip pat suduodant E. G. smūgius, tuo bendrais su R. T. ir P. V. veiksmais padarė E. G. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas smakre, kaktoje, abiejų akių vokuose, kairiame žaste, kraujosruvas lūpų vidiniame paviršiuje, kraujosruvas kairio smilkinio ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, dešinio VIII šonkaulio tiesioginį lūžimą su kepenų didžiosios skilties paviršiniu kapsulės plyšimu, tuo padarė E. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. T. nuteistas už tai kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. apie 21.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Š. ir P. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais), tarpusavio konflikto su E. G. metu tyčia sudavė jam smūgius kumščiu ir koja į veido, galvos, krūtinės sritis, dešinę koją, R. Š. ir P. V. taip pat suduodant E. G. smūgius, kuo padarė nukentėjusiajam E. G. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas smakre, kaktoje, abiejų akių vokuose, kairiame žaste, kraujosruvas lūpų vidiniame paviršiuje, kraujosruvas kairio smilkinio ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, dešinio VIII šonkaulio tiesioginį lūžimą su kepenų didžiosios skilties paviršiniu kapsulės plyšimu, kas sukėlė nesunkų E. G. sveikatos sutrikdymą. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad šiuo atveju kaltinamieji nėra kalti dėl nukentėjusiojo mirties, todėl iš jų negali būti priteista ir neturtinė žala dėl civilinių ieškovų išgyvenimų ir patirtų nepatogumų.Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas M. S. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr.N1-35-598/2016, dalyje dėl civilinio ieškinio netenkinimo ir tenkinti civilinių ieškovų ieškinį pilna apimtimi.

4.1.Skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nors teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama, tačiau teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs.

4.2.Skunde teigiama, kad teismas, atmetęs apeliantų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi formaliu kriterijumi, pagal kurį viena iš būtinų sąlygų trečiųjų asmenų teisei į neturtinės žalos atlyginimą atsirasti yra fizinio asmens gyvybės atėmimas, kuris šiuo atveju neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su kaltųjų (nuteistųjų) asmenų neteisėtais veiksmais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. G. iki pat mirties gyveno kartu su tėvais ir broliu, jų tarpusavio santykiai buvo ypač glaudūs ir artimi. E. G. šeimos nariai, sužinoję apie prieš jį įvykdytą žiaurų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kad jis ligoninėje, ir jį pamatę sužalotą patyrė šoką, dvasinius stiprius išgyvenimus. Iki šiol juos lydi nesaugumo jausmas ir baimė dėl vienas kito. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos taip pat neatsižvelgė į Akreditavimo tarnybos medicinos specialisto konsultanto išvadą, kur nurodyta, kad „mirties priežastis – peritonitas, kuris gali būti tiek dėl dvylikapirštės žarnos plyšimo (trauma), tiek ir dėl lėtinės dvylikapirštės žarnos opos prakiurimo“. Akivaizdu, jog nėra neginčijamai paneigta, jog peritonitas E. G. galėjo išsivystyti ir dėl jam padarytų sužalojimų nusikaltimo metu. Be to, ligoninėje E. G. teikiant pagalbą dėmesys buvo sutelktas į jo patirtą traumą ir pasekmes, tačiau ne į susirgimus. Būtina įvertinti, kokį didelį skausmą patyrė civiliniai ieškovai dėl civilinio atsakovo neteisėtų veiksmų.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. Š. prašė priteisti mažesnę sumą nei nurodyta ieškinyje, jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo R. T. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, priteisiant mažesnio dydžio žalą.

6. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistųjų kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas - apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria netenkintas civilinių ieškovų prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už skundo ribų patikrina bylą apeliacinio skundo ribose.Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 straipsnis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, padarė išvadą, kad teisė į neturtinę žalą, atsiradusią dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems neperėjo, nes neturtinė žala atsiranda pažeidus asmenines neturtines vertybes, kurios yra neatsiejamos su nukentėjusiuoju asmeniu, tačiau tokia teismo išvada nėra pagrįsta dėl žemiau nurodytų priežasčių.

9.1.Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su ją patyrusiu asmeniu, todėl teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama, tačiau teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs. Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-390/2012).

9.2.Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo E. G. mirtis nebuvo priežastiniame ryšyje su nuo kaltinamųjų smurtinių veiksmų patirtais sužalojimais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 70/14(02) padaryta išvada, jog E. G. židininį – pūlinį pilvaplėvės uždegimą sukėlė prakiurusi lėtinės dvylikapirštės žarnos opa. Dvylikapirštės žarnos opos prakiurimas yra lėtinės dvylikapirštės žarnos opaligės komplikacija ir sužalojimu nevertinama. Taip pat nustatytas kepenų audinio plyšimas tarp dešiniosios ir kairiosios kepenų skilčių nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas įvykio metu (1 t., b.l.101-102). Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Šiuo atveju nukentėjusiojo E. G. mirtis įvyko ne dėl kaltinamųjų veiksmų.

9.3.Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam E. G., kuris mirė tuoj po šių nusikalstamų veikų padarymo, buvo nustatyti kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos smakre, kaktoje, abiejų akių vokuose, kairiame žaste, kraujosruvos lūpų vidiniame paviršiuje, kraujosruvos kairio smilkinio ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, dešinio VIII šonkaulio tiesioginis lūžimas su kepenų didžiosios skilties paviršiniu kapsulės plyšimu (5 t., b.l. 77-78). Patys civiliniai ieškovai šiuo atveju kokių nors fizinių sužalojimų nepatyrė. Tačiau teisės aktuose sveikata siejama ne tik su kokių nors ligų, fizinių defektų nebuvimu, bet ir su asmens psichine bei dvasine gerove (LR sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnis, LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnis), su ja yra susijusi ir teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusieji R. G. ir L. G. vyko į ligoninę parsivežti po patirtų smurtinių veiksmų sūnaus, matė jo patiriamą skausmą. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo E. G. išvaizda, būsena, atsiradusi dėl kaltinamųjų intensyvaus smurto prieš nukentėjusįjį iki jo mirties, sukėlė civiliniams ieškovams dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dėl poelgio su jų sūnumi. Nukentėjusiojo brolis M. G. kartu su motina L. G. vyko į VšĮ Jonavos ligoninę, kur E. G. buvo operuojamas, dėl ko taip pat patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis E. G. gyveno kartu su savo šeima - tėvais ir broliu- palaikė artimus ryšius, dėl to teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai dėl E. G. patirto smurto stipriai išgyveno, ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Tačiau jų pareikštas civilinis ieškinys kaltinamiesiems yra aiškiai per didelis. Teismas yra anksčiau konstatavęs, kad nukentėjusiojo E. G. mirties priežastimi nebuvo kaltinamųjų veiksmai, kaltinamieji tarpusavio konflikto su E. G. metu tyčia sudavė jam smūgius kumščiu ir koją į veido, galvos, krūtinės sritis, dešinę koją, kas sukėlė nesunkų E. G. sveikatos sutrikdymą. Tačiau šie sužalojimai nukentėjusiojo mirčiai įtakos neturėjo. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra prielaida, jog jeigu nebūtų įvykdytas nusikaltimas, medikai būtų turėję galimybę daug greičiau nustatyti teisingą diagnozę ir pasirinkti tinkamą gydymo taktiką. Tačiau iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. specialisto išvados Nr. DM 40/15(01) matyti, kad ištyrus E. G. 2014 m. rugpjūčio 11d. VšĮ Jonavos ligoninėje lėtinės dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo požymių nebuvo o 2014 m. rugpjūčio 12 d. įtarta/nustatyta peritonito diagnozė buvo savalaikė ir teisinga (5 t., b.l. 113). Be to, dvylikapirštės žarnos opa E. G. buvo diagnozuota 2008 m. (1 t., 101), todėl pats nukentėjusysis turėjo galimybę informuoti medikus apie savo susirgimus, kas galėjo gydytojus nukreipti reikiama linkme. Dėl to, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuotina, jog apelianto pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Kolegijos vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, teisingai kompensuos nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtą dvasinį sielvartą ir kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Po 300 Eur L. G., R. G. ir M. G. priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų, kadangi pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys ( CK 6.279 straipsnio 1 dalis), o bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2008). Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

9.4.Civiliniame ieškinyje taip pat buvo išreikštas prašymas priteisti iš civilinio atsakovo ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams šioje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl to prašymas priteisti iš nuteistųjų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas.

10.Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teiktos R. Š., turėtas išlaidas, kurias sudaro 98,43 Eur dydžio advokato užmokestis, ir R. T., turėtas išlaidas, kurias sudaro 135,14 Eur dydžio, advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad šioje byloje nuteistieji nuosprendžio neskundė, taip pat vadovaujantis teismine praktika (pvz. LAT nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų R. Š. ir R. T. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. G., R. G. ir M. G. atstovo advokato M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. G., M. G. ir R. G. civilinis ieškinys atmestas.

Priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. G., R. G. ir M. G. solidariai iš nuteistųjų R. T. ir R. Š. po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Kitoje reikalavimo dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kitose dalyse Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti patirtas išlaidas netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.