Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo R. T., gimusio (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio 9 klasių išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), teisto,

skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –suėmimas 2 (dviem) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, ir P. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1,4 punktų pagrindu, tarpusavio konflikto su E. G. metu, tyčia sudavė jam smūgius kumščiu ir koja į veido, galvos, krūtinės sritį, dešinę koją, R. Š. ir P. V. taip pat suduodant E. G. smūgius, tuo padarė nukentėjusiajam E. G. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas smakre, kaktoje, abiejų akių vokuose, kairiame žaste, kraujosruvas lūpų vidiniame paviršiuje, kraujosruvas kairio smilkinio ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, kas sukėlė nežymų E. G. sveikatos sutrikdymą, dešinio VIII šonkaulio tiesioginį lūžimą su kepenų didžiosios skilties paviršiniu kapsulės plyšimu, kas sukėlė nesunkų E. G. sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kaltinamajam R. T. buvo paskirta kardomoji priemonė –suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. Kardomoji priemonė – suėmimas paskirta nustačius pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose. Skunde kaltinamasis R. T. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00726/15, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir palikti galioti anksčiau paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją policijos įstaigoje.Skunde kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi jam buvo paskirtas suėmimas už nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu byla nagrinėjama teisme. Tačiau jis nebuvo pristatytas į Jonavos rajono apylinkės teismą suėmimo termino nustatymui, kaip tai numatyta BPK 123 straipsnio 3 dalyje, 124 straipsnyje. Dėl šios priežasties kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimas buvo sprendžiamas iš naujo, nes jis šioje byloje nebuvo sulaikytas. Kaltinamasis prašo atnaujinti 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties apskundimo terminą, kadangi apie šią nutartį sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 13 d. posėdžio metu.Skunde kaltinamasis nurodo, kad jo šeimos padėtis šiuo metu yra sunki. Gyvena su motina, kuri yra silpnos sveikatos, yra didelė skola už buto komunalines paslaugas. Mama gali būti iškeldinta nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. R. T. teigia, kad labai gailisi, kad pažeidė kardomųjų priemonių reikalavimus. Pasižada, gavęs šaukimą, visada atvykti į teismą. Niekur neišvažiuos, nebėgs, nesislėps nuo teismo, nedarys naujų nusikaltimų, nes supranta, kad reikia dirbti ir gyventi sąžiningai iš uždirbtų pinigų. Būdamas laisvėje, kol bus išnagrinėta byla, galės dirbti ir užsidirbti pinigų, atlyginti nors dalį žalos. Galės šiek tiek padėti savo motinai sumokėti skolas. Kaltinamasis nurodo norintis, kad byla būtų greičiau išnagrinėta. Atlikęs bausmę yra pasiryžęs daugiau nedaryti naujų nusikaltimų, vykdyti įstatymo reikalavimus, gyventi dorai. Kaltinamojo manymu, BPK 121 straipsnio 4 dalies reikalavimai paskiriant kardomąją priemonę buvo pažeisti, todėl prašo nutartį panaikinti. Atsiliepimų į kaltinamojo R. T. skundą negauta.Kaltinamojo R. T. skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad R. T. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo R. T. paaiškinimuose, nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Tik bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų.Iš skundžiamos nutarties matyti, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. T. buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. T. kaltinamas padaręs du tyčinius nesunkius nusikaltimus, už vieną iš jų įstatymas numato griežtesnę, negu vieni metai, laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytą suėmimo taikymo sąlyga egzistuoja. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. pagrįstai nustatė suėmimo taikymo pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo taikymo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo. Kaltinamasis R. T. turi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyveno su savo motina. Tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados apie kaltinamojo R. T. tvirtų socialinių ryšių, kurie galėtų būti kaip apsauginis faktorius mažinantis kaltinamojo bėgimo ir slėpimosi tikimybę, buvimą. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad kaltinamasis, žinodamas, jog jam yra paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, žinodamas kardomųjų priemonių nevykdymo pasekmes, išvyko iš Lietuvos į užsienį, kur buvo sulaikytas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Buvo paskelbta kaltinamojo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Be to, R. T., turėdamas 9 klasių išsilavinimą, toliau mokslų netęsė, nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, iki nusikaltimų, už kurių padarymą teisiamas šiuo metu, buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei (2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį). Taip pat teistas ir po nusikaltimų padarymo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuskalstamų veikų darymas yra pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad užsienyje J. T. taip pat buvo sulaikytas už juvelyrinės parduotuvės apiplėšimą. Kolegija konstatuoja, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai jas laikė pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas tikslingumą skirti kaltinamajam R. T. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą grindė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose numatytų pagrindų buvimu. Kolegijos vertinimu, pakankamai duomenų, kurie pagrįstų manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus, baudžiamojoje byloje nėra. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstą manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, tačiau šio pagrindo buvimo visiškai nemotyvavo ir argumentuotai nepagrindė. Pažymėtina, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, turi būti pagrįstos objektyviais bylos duomenimis. Tai reiškia, kad byloje turi būti objektyvių duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti arba jau bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis trukdė ar gali trukdyti bylos ištyrimui, byloje nėra, tokių duomenų skundžiamoje nutartyje nenurodė ir apylinkės teismas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas, kaip neįrodytas.Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodytas ir skundžiamoje nutartyje nustatytas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju R. T. kaltinimai pareikšti dėl dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkiems nusikaltimams, padarymo. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. T., nėra įtraukti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nors kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu spręsti, kad jis, būdamas laisvėje, darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Jokių kitų aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimą, šioje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas. Kaltinamasis J. T. prašo atnaujinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria buvo panaikintos jam taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi apie šią nutartį sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 13 d. posėdžio metu. Pažymima, kad kaltinamojo nurodyta nutartis nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi apygardos teismo teisėjų kolegija tikrina Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. T. buvo paskirtas suėmimas, teisėtumą ir pagrįstumą. Kaltinamasis savo teisę dėl 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties apskundimo gali įgyvendinti paduodamas apylinkės teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti minėtos nutarties apskundimo terminą. Apygardos teismas skundų dėl žemesnės instancijos teismo nutarties priėmimo klausimo nesprendžia, kadangi tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. T., pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, paskirdamas J. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Aplinkybė, kad iš skundžiamos nutarties šalinti suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, nutarties nedaro neteisėta iš esmės, kadangi kardomosios priemonės taikymui užtenka bet kurio iš BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo taikymo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Iš nutarties pašalinti suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.