Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2020 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo aštuoniems mėnesiams bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, atlyginti priteistą žalą, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

1. V. B.,laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam G. G. priklausantį turtą: traktoriaus - teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), priekinį tiltą – 5000 eurų vertės, traktoriaus „Thaler-shafter“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), variklio aušinimo sistemą – 2000 eurų vertės, traktoriaus „Belarus 820 MTZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), sniego (birios medžiagos) stūmimo peilio prikabinimo mechanizmą – 500 eurų vertės bei B. G. vardu registruotą traktorių „John Deer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2009 m. laidos – 30 000 eurų vertės ir šio traktoriaus techninį pasą, kuriuos G. G. žodiniu susitarimu jam buvo patikėjęs remonto darbams atlikti bei G. G. priklausančius 1200 eurų, kuriuos šis jam buvo sumokėjęs už traktorių „NewHolland LM 435“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Thaler-shafter“,identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), remontą, kurio jis realiai neatliko ir pinigų G. G. negražino.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog sutinka su jam inkriminuotais veiksmais, tačiau nesutinka su nurodyta padaryta žala, nes, jo nuomone, jo pasisavinto turto vertė yra ženkliai mažesnė.

2.1. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tikslius parodymus, jo pagarsinti parodymai yra teisingi, juos palaiko. Nepamena tikslaus laikotarpio, kada ėmėsi traktorių remonto darbų. Tuo metu vykdė individualią veiklą. Su G. G. susipažino per vieną bendrą pažįstamą asmenį. Paėmė iš G. G. remontuoti techniką, viską remontavo, stengėsi sutaisyti. Mintis, neatlikti kai kurios technikos remonto darbų ir dalį jos pasisavinti, kilo, kai nedavė pinigų, o technika ilgai stovėjo.

2.1.2. Nepripažįsta pareikštame kaltinime nurodytos traktoriaus – teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), priekinio tilto– 5000 Eur vertės, nes jo nuomone, maksimali suma galėtų būti 3000 eurų, kadangi dirba prie tokios technikos, tai žino jos kainą. Kai pardavė traktorių, kartu išsivežė ir šį teleskopinio krautuvo tiltą. Nepripažįsta, kad traktoriaus „Thaler – shafter“,identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), variklio aušinimo sistemos vertė yra 2000 eurų. Jo nuomone, variklio aušinimo sistema verta 500 eurų. Traktoriaus „Belarus“ 820 MTZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), sniego (birios medžiagos) stūmimo peilio prikabinimo mechanizmo 500 eurų vertę pripažįsta. Nemano, kad B. G. vardu registruoto traktoriaus „John Deer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2009 m. laidos, vertė galėtų būti 30 000 eurų, kadangi šis traktorius buvo labai stipriai sugedęs, jo variklis buvo sugedęs. Mano, kad šio traktoriaus vertė yra mažesnė. Dėl 1300 Eur, kuriuos G. G. sumokėjo už traktorių „NewHolland LM 435“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Thaler – shafter“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), remontą, iš dalies pripažįsta, nes buvo atlikti darbai ir už juos paduoti pinigai. Iš dalies atliko darbus už 1300 eurų: buvo remontuotas traktorius traktoriaus „Thaler – shafter“, jį atidavė G. G. veikiantį. Traktoriaus „Thaler – shafter“remontodarbus jis vertina 600–700 Eur, pripažįsta, kad pasisavino likusius 600 eurų.

2.1.3. Traktoriaus – teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“ priekinis tiltas kainuotų 3000 eurų. Tos detalės nebuvo naujos, jei reikėtų pirkti traktoriaus – teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“priekinį tiltą, nemano, kad G. G. turėtų mokėti daugiau nei 3000 eurų. Traktoriaus „Thaler – shafter“ variklio aušinimo sistemos vertė, jo nuomone, yra 500 eurų. Neįsivaizduoja kiek ji kainuotu, tačiau šis radiatorius buvo nenaujas, užsikišęs, buvo neberemontuotinas, metamas lauk. Su G. G. buvo tartasi, kad šis radiatorius bus išmestas lauk, o ant traktoriaus „Thaler – shafter“ aušinimo sistemą dės nuo kitos technikos. Nesutinka su kaltinime nurodyta traktoriaus „John Deer“ 30 000 eurų verte. Kai tyrėja rašė įmonėms, prekiaujančioms žemės ūkio technika užklausimus apie technikos kainas, jai buvo pateiktos naujų daiktų vertės. Pritaria, kad važiuojantis traktorius kainuoja 30 000 eurų, tačiau traktorius, turintis variklio defektų, tikrai tiek nekainuoja.

2.1.4. Šiuo metu negali atsakyti, kokią byloje pareikšto civilinio ieškinio sumą pripažįsta. Yra nustatyta, kad vieną traktorių grąžinoG. G. suremontuotą, bet nukentėjusysis jį grąžino atgal sutaisyti. Vienas defektas buvo dėl siurblio problemos, jį sutvarkė, bet po kiek laiko atsirado aušinimo sistemos defektas, tai atskiras gedimas. Kai kurie iš jo pasisavintų daiktų yra parduoti į metalo laužo supirktuves. Atsimena, kokiai metalo laužo supirktuvei ką pardavė, tačiau nepamena, kokią sumą gavo už aušinimo sistemą. Už visus parduotus daiktus, įskaitant traktorių, gavo ne daugiau, kaip 4500 eurų, todėl pripažintų bendrą 30 000 eurų civilinį ieškinį. Iki teismo posėdžio su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo nebendravo, jokių detalių, kuriomis galima būtų pakeisti jo pasisavintas, nukentėjusiajam nesiūlė, tačiau galvoja, kad galėtų rasti technikai reikalingas detales už žymiai mažesnę kainą nei nurodyta kaltinime.

2.1.5. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš pavienių darbų. Jei teismas priteistų atlyginti turtinę žalą, ją atlygintų, nors šiuo metu sudėtinga situacija su darbais, tačiau stengsis atlyginti padarytą žalą. Negali atsakyti, kiek kartų yra teistas, neprisimena, kada buvo teistas paskutinį kartą, tikriausiai 2016 metais. Turi keturis vaikus, žmona laukiasi penkto vaiko. Iš pirmosios santuokos žmona nesirūpino vaikais, todėl pasiėmė juos iš vaikų namų. Su dabartine žmona turi dar du vaikus, žmona laukiasi dar vieno vaiko, kuris jam bus penktas. Žmona dirbo, gauna pajamas, jis taip pat padeda išlaikyti vaikus. Norėtų, kad jam nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes kitaip negalėtų rūpintis vaikais bei suimtas negalėtų atlyginti padarytos žalos. Turėdamas galimybę ieškos detalių, pažada, kad ateityje taip nebebus, nenori pakenkti savo vaikams.

2.2. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. liepos mėn., pasisavino jam patikėtus remontui šiuos daiktus: traktoriaus - teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“, (tapatumo ir valstybinio numerio nepamena) priekinį tiltą, traktoriaus ‚Thaler-shafter“ variklio aušinimo sistemą (tapatumo ir valstybinio numerio nepamena), traktoriaus „Belarus 820 MTZ“, (tapatumo ir valstybinio numerio nepamena) sniego stūmimo peilio prikabinimo mechanizmą ir traktorių „John Deer“ (tapatumo ir valstybinio numerio nepamena), kuriuos G. G. jam buvo palikęs remonto darbams. Pripažįsta, kad visus juos pardavė neturėdamas tam jokios teisės, negavęs G. G. leidimo juos parduoti. Už visus remonto darbus G. G. jam buvo sumokėjęs apie 1000 Eur, bet tikslios sumos ir už kuriuos konkrečiais traktorius, nepamena. Paaiškino, kad anksčiau užsiėmė traktorių remontu, tekinimais, metalo virinimu. Šiuos darbus atlikdavo savo tuometinėje gyvenamoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šių darbų nebeatlieka. Tikslios datos nepamena, bet mano, kad galėjo būti 2019 m. kovo mėnesio pradžioje, jo buvęs bendradarbis R. (pavardės nepamena) jį rekomendavo G. G. kaip traktorių specialistą. Tuomet su juo susisiekė (paskambino telefonu) G. G. ir paprašė, kad suremontuotų jo ūkio traktorius. Jis atvažiavo pas G. G. į namus apžiūrėti jo turimą techniką. Tada įvertinęs traktorių techninę būklę, pasakė, jog gali apsiimti juos remontuoti. Tuomet, datos gerai nepamena, bet galėjo būti 2019 m. kovo mėnuo.G. G. į jo namus, adresu: (duomenys neskelbtini), tralu atvežė traktorių „Thaler-shafter“. Kuomet jį suremontavo, šį traktorių grąžino G. G.. Apytikriai po mėnesio G. G. jam paskambino ir pasakė, kad traktorius vėl sugedo. Kuomet atvažiavo pas jį į namus, apžiūrėjęs traktorių pamatė, kad šio traktoriaus variklio aušinimo sistema užsikišusi. Šią variklio aušinimo sistemą jis pats jo leidimu išsiėmė ir išsivežė į savo namus remontuoti. Tuomet, datos nepamena, bet įtarime nurodytu laikotarpiu, G. G. atvežė remontuoti traktorius „Belarus“ ir „John Deer“, lygtais vienu kartu juos atvežė. „John Deer“ pastatė į šalį, nes jam reikėjo daug detalių, reikėjo keisti variklį. Tuomet pirmiausia sutvarkė traktorių „Belarus“, kurį po remonto grąžino G. G.. Pas jį pasiliko šio traktoriaus sniego stūmimo peilio prikalbinimo mechanizmas, nes jį reikėjo remontuoti. Apie tai pasakė G. G.. Tada, kai G. G. grąžino traktorių „Belarus“, jis jam atvežė traktorių „NewHolland“. Jį sutvarkė ir jis jį atsiėmė. Apytikriai už mėnesio jis pasakė, kad kažkas negerai su traktoriaus „NewHolland“ priekiniu tiltu. Tada jis atvažiavo pas G. G. ir pats jo leidimu išsiėmė traktoriaus „NewHolland“ priekinį tiltą, kurį parsivežė pas save į namus remontuoti. Iš viso už traktorių remontą G. G. jam buvo sumokėjęs apie 1000 Eur, bet tikslios sumos ir už kuriuos konkrečiais traktorius, nepamena, nes viskas vyko seniai. Jokių dokumentų su G. G. nepasirašė, t.y. patvirtinančių, kad jis jam sumokėjo už remontą ir kad jis jam atveždavo remontuoti traktorius. Po visų remonto darbų pas jį liko G. G. traktorius „John Deer“, traktoriaus-teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“, (tapatumo ir valstybinio numerio nepamena) priekinis tiltas, traktoriaus „Thaler-shafter“ variklio aušinimo sistema (tapatumo ir valstybinio numerio nepamena), traktoriaus „Belarus820 MTZ“, (tapatumo ir valstybinio numerio nepamena) sniego stūmimo peilio prikabinimo mechanizmas. Tada, apytikriai prieš pusę metų skelbimų portale skelbiu.ltrado skelbimą, kad kažkokia įmonė superka traktorius. Šio telefono numerio nėra išsaugojęs, bet tai buvo (duomenys neskelbtini) įmonė (pavadinimo nepamena). Kai paskambino į šią įmonę pasiūlė pirkti G. G. traktorių „John Deer“, kurį jis jam buvo palikęs remontui. Su tos įmonės darbuotoju (vardo, pavardės nežino) telefonu sutarė, kad jis pas jį atvažiuos apžiūrėti traktorių. Kuomet jis vienas atvažiavo bei apžiūrėjo traktorių „John Deer“, jis nusifotografavo patį traktorių, jo kėbulo numerį bei už šį traktorių pasiūlė 4000 Eur. Jis iš karto sutiko. Tuomet su juo pasirašė traktoriaus pirkimo - pardavimo sutartį. Joje jis įrašė savo vardą ir pavardę, bet jų nepamena. Mano, kad šią sutartį turėtų turėti savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), bet dėl to nėra tikras. Jis jam paliko 500 Eur rankpinigių ir pasakė, kad kitą dieną atvažiuos vairuotojas su tralu ir atveš likusius pinigus ir kad už tą pačią sumą (t.y. už 4000 Eur) jis paims traktoriaus „NewHolland LM 435“ priekinį tiltą (kurį remontui buvo palikęs G. G.), kurį jam taip pat pasiūlė pirkti. Jis klausė, ar V. B. turi traktoriaus „John Deer“ dokumentus, bet jis atsakė, kad neturi. Jis jam nesakė, kad traktorius yra ne jo, ir kad jį parduoda be savininko žinios. Sekančią dieną jam paskambino tas pats vyriškis bei pasakė, kad traktorių atvažiuos pasiimti dar sekančią dieną. Kas ir buvo padaryta. Šį traktorių „John Deer“ su traktoriaus „NewHolland LM 435“, priekiniu tiltu atvažiavo ir paėmė kitas žmogus, kurio visiškai neįsidėmėjo. Nurodė, kad vyriškis, kuris buvo atvažiavęs apžiūrėti ir pirko šį traktorių su priekiniu tiltu, buvo apie (duomenys neskelbtini), jį atpažintų. Vėliau, datos nepamena, bet panašiu laikotarpiu, t. y. prieš pusę metų į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) teritoriją (metalo supirktuvę) nuvežė traktoriaus „Thaler-shafter“ variklio aušinimo sistemą, kurią remontui jam buvo palikęs G. G.. Kai pridavė šią aušinimo sistemą jam buvo išduotas čekis, jo neišsaugojo. Jei neklysta, už šią aušinimo sistemą gavo 50 ar 60 Eur. Kuomet pridavė variklio aušinimo sistemą, šios įmonės darbuotojai pareikalavo jo asmens dokumento, kurį jis pateikė. Vėliau, datos nepamena, bet gal prieš kelis mėnesius į metalo laužą, esantį (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), pridavė traktoriaus „Belarus 820 MTZ“ sniego stūmimo peilio prikabinimo mechanizmą, kurį remontui jam buvo palikęs G. G.. Kai pridavė sniego stūmimo peilio prikabinimo mechanizmą, jam buvo išduotas čekis, jo neišsaugojo. Jei neklysta, už sniego stūmimo peilio prikabinimo mechanizmą, gavo gal 10 Eur. Kuomet pridavė sniego stūmimo peilio prikabinimo mechanizmą, šios įmonės darbuotojai pareikalavo asmens dokumento, kurį jis pateikė. Į advokatės klausimą: ar tie daiktai, kuriuos jūs pardavėte buvo nauji, ar padėvėti, V. B. atsakė: ne, jie nebuvo nauji, jie buvo padėvėti. Traktoriaus „John Deer“ dokumentų G. G. jam nebuvo palikęs. Jis supranta, kad jis negalėjo ir neturėjo teisės parduoti G. G. traktoriaus ir traktorių dalių, bet jam labai reikėjo pinigų, todėl juos ir pardavė. Pinigus išleido savo vaikams ir kasdienėms reikmėms. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Stengsis per ilgą laiko tarpą atlyginti G. G. padarytus nuostolius. Iš anksto neplanavo apgauti G. G. ir pasisavinti jo traktorių ir traktorių dalis(1 t., b. l. 110–114;178–179).

2.3. Taip pat papildomai apklausiamas kaip įtariamasis V. B. nurodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta pilnai. Prašo remtis jo parodymais duotais pirminės apklausos metu, jų nekeis. Pripažįsta, kad neturėdamas G. G. leidimo pardavė jam patikėtus įtarime nurodytus daiktus. Pripažįsta, kad už visus remonto darbus G. G. jam buvo sumokėjęs apie 1000 Eur, bet tikslios sumos ir už kuriuos konkrečiais traktorius, nepamena. Gali atsakyti, kad traktoriaus „Belarus 820 MTZ“ sniego stūmimo peilio prikabinimo mechanizmas gali stumti ne tik sniegą, bet ir bet kokią kitą birią žemę ir pan. Sutarties patvirtinančios, kad pardavė G. G. jam paliktą traktorių „John Deer“, niekur neberado, galbūt ją yra išmetęs. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (1t., b.l. 178–179).

3. Nukentėjęs ir civilinis ieškovas G. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. B. patiko kaip žmogus, kaip meistras, nes suprato savo darbą. Nieko nežinojo apie V. B. praeitį, jo ankstesnius teistumus. Iš vienos įmonės darbuotojo sužinojo apie V. B., kaip apie gerą meistrą, tas pažįstamas apie jį atsiliepė labai gerai. V. B. pas jį atvykdavo ne vienas, o su svainiu, abu remontuodavo techniką. Tuo metu V. B., kaip pats pasakė, turėjo rūpesčių, nes tuokėsi, jo žmona turėjo sveikatos problemų, tai tęsėsi kelis mėnesius. Kai sugedo traktoriaus – teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“ priekinis tiltas, V. B. sakė, kad pasiims minėtą priekinį tiltą. Jis V. B. davė savo autobusiuką, kuriuo traktoriaus priekinį tiltą ir išsivežė. Traktorius – teleskopinis krautuvas „NewHolland LM 435“ šiuo metu yra pas jį, bet nėra priekinio tilto, kadangi V. B. jį išėmė ir negrąžino. Tas pats buvo ir su traktoriaus „Thaler – shafter“ variklio aušinimo sistema, kuri, kaip ir pats traktorius, yra brangūs. V. B. pas jį išėmė traktoriaus „Thaler – shafter“ variklio aušinimo sistemos radiatorių, kuris yra dvigubas, sudėtingas, traktorius be radiatoriaus veikti negali, o kitoks radiatorius netinka, negali būti pritaikomas. V. B. davė taisyti traktorių „Belarus“ 820 MTZ, nes kaito jo mechanizmas.V. B. nuėmė sniego (birios medžiagos) stūmimo peilio prikabinimo mechanizmą, nes kitaip negalėjo prieiti prie remontuotino mechanizmo. Po to,sniego (birios medžiagos) stūmimo peilio prikabinimo mechanizmo,V. B. ant traktoriaus nebeuždėjo, tai jis pastebėjo tik žiemą, kai reikėjo nustumdyti sniegą. Kai V. B. atidavė traktorių „Belarus“ 820 MTZ taisyti į namus, sniego (birios medžiagos) stūmimo peilio prikabinimo mechanizmas buvo veikiantis, bet šis mechanizmas trukdė V. B. prieiti prie traktoriaus radiatoriaus. Kai pamatė, kad šio traktoriaus mechanizmo nėra, V. B. su juo jau nebebendravo. Traktorius „John Deer“ buvo registruotas sūnaus vardu, jo variklio blokas buvo skilęs, reikėjo naujo bloko.V. B. šią detalę rado pas žmogų, gyvenantį (duomenys neskelbtini), bet tada V. B. jam nurodė, kad gal tas detalės pardavėjas nori parduoti per brangiai, bei pažadėjo paieškoti kitos detalės už mažesnę kainą. Traktorius „John Deer“ šiuo metu nerastas, anksčiau kurį laiką matė šį traktorių stovintį V. B. kieme. Traktoriaus „John Deer“ variklis buvo sugedęs.V. B. buvo radęs variklį už kelis tūkstančius, bet paskui žadėjo rasti pigiau, sakė neskubėti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamajam V. B. skiriamos bausmės

6. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6.1.1. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloseNr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

6.1.2. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta savo kaltę, ir dėl to gailisi, tačiau kalbėdamas apie padarytos žalos dydį ir pasisavinto turto vertę, nebuvo konkretus, nurodydamas, kad, jo nuomone, pasisavinto turto vertė turėtų būti mažesnė bei pateikdamas savo samprotavimus šiuo aspektu. Kaip matyti, kaltinamasis pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, apie jas davė parodymus, bet dėl savo individualaus teisės supratimo nekonkrečiai apibrėžė pasisavinto turto vertę, tačiau tai, teismo vertinimu, nėra esminė aplinkybė dėl kurios kaltinamajam nebūtų pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismo nuomone, tokia kaltinamojo pozicija atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kad būtų nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal nurodytą punktą.

7. Skirdamas bausmękaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7.1. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis V. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio5 dalis). Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo padaręs 7 nusikalstamas veikas, teistumai dėl šių nusikalstamų veikų išnykę, teistas 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, neatlikęs laisvės apribojimo bausmės, baustas administracine tvarka, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie tai, kad būtų įrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje arlankęsis pas psichiatrus dėl gydymo, byloje nėra, taip pat kaltinamasis turi keturis vaikus ir jo žmona šiuo metu laukiasi dar vieno vaiko.

7.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybės, jo padarytų nusikalstamų veikų vertinimu ar kitų aplinkybių, akivaizdžiai rodančių, kad net ir minimalios, straipsnio sankcijoje numatytos, bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nėra nustatyta. Taip pat nėra nustatyta ir būtinųjų sąlygų BK 62 straipsnio taikymui.

7.3. Skiriant bausmes, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis teistas, neatlikęs bausmės, baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tvirtus socialinius ryšius – turi šeimą ir keturis vaikus, jo žmona šiuo metu yra nėščia, padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, padaryta iš savanaudiškų paskatų, nustatyta atsakomybę lengvinantiir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytas sunkusnusikaltimas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Teismo nuomone, tokios bausmės paskyrimas yra pakankama kompensacija dėl teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos6straipsnio 1 dalyje pažeidimo.

8. Kaltinamasis V. B. 2020 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams. Pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad ši bausmė pradėta vykdyti 2020 m. liepos 14 d., jos vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. nagrinėjamu atveju jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė dar iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams priimant 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu V. B. paskirta laisvės apribojimo bausme, ją keičiant į laisvės atėmimą vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

9. Teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas, kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jo socializacijos laipsnį yra pagrindas svarstyti kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalinio atidėjimo klausimą.

9.1. Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2019 m. kovo iki liepos mėn. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653, įsigaliojęs nuo 2017 m. spalio 6 d.) iš viso nenumatė galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, padariusiam sunkius nusikaltimus. Tokia įstatymo redakcija galiojo iki 2020 m. liepos 1 d., kai 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pakeista ir nustatyta, kad pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

9.2. Analizuodamas šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio ir nusikalstamų veikų galiojusią redakcijas, teismas konstatuoja, jog šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcijanumato galimybę taikyti už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką dalinį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. jos redakcija yra švelnesnė, todėl šiuo atveju svarstytinas klausimas dėl šios įstatymo nuostatos taikymo kaltinamojo V. B. atžvilgiu.

9.3. Kaltinamajam paskyrus ne didesnę nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, jis atitiktų BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti dalinį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir esant BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajamįstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

9.4. Vienoje iš nesenai priimtų nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

9.5. Teismo įsitikinimu, pasiuntus kaltinamąjį realiai atlikti visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iš esmės bus pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiks kaltinamąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4–5 punktai). Kaip jau buvo minėta, atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus ilgą laiką kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismo įsitikinimu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas atitinka ne tik kaltinamojo, tačiau ir civilinio ieškovo interesus, kadangi, kaltinamajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, jo galimybės atlyginti turtinę žalą ženkliai sumažėtų. Realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, pakenktų ir kaltinamojo socialiniams ryšiams su šeima, tame tarpe ir su keturiais vaikais, be to, kaltinamasis nebegalėtų pasirūpinti dar vienu gimsiančiu savo vaiku. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir dirbdamas, prisidės ir prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje būtų valstybės išlaikomas.

9.6. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgęs į jo socializacijos laipsnį, šeiminę padėtį,mano, kad jam skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti netaikant jo atžvilgiu realaus laisvės atėmimo, o jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dalinai atidėjus BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu bei paskiriant jam, nuosprendžiui įsiteisėjus, nedelsiant realiai atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Dėl civilinio ieškinio

10. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas V. B. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 38 800 eurų sumai, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, sumažindamas 100 eurų bei prašydamas priteisti iš kaltinamojo 38 700 eurų.

10.1. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi civilinio ieškinio tenkinimui būtina nustatyti šių nurodytų sąlygų buvimą.

10.2. Bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais bei byloje aptartais įrodymais, yra nustatyta, kad kaltinamasis V. B. jam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais – patikėjimo teise paimdamas remontuoti žemės ūkio techniką ir atskirus jos agregatus bei jų negrąžindamas ir pasisavindamas,padarė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui žalą ir ši žala atsirado kaltininkui padarant nusikalstamą veiką bei tarp jo padarytų veikų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas.

10.3. Kaip jau buvo minėta, civilinis ieškovas prašo žalos atlyginimui priteisti iš kaltinamojo 38 700 eurų, nurodydamas, kad ši suma susideda iš traktoriaus-teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“, 6 priekinio tilto – 5000 eurų vertės, traktoriaus „Thaler-shafter“ variklio aušinimo sistemos – 2000 eurų vertės, traktoriaus „Belarus 820 MTZ“, sniego (birios medžiagos) stūmimo peilio prikabinimo mechanizmo – 500 eurų vertės bei B. G. vardu registruoto traktoriaus „John Deer“, 2009 m. laidos – 30 000 eurų vertės, kuriuos G. G. žodiniu susitarimu jam buvo patikėjęs remonto darbams atlikti bei G. G. priklausančių 1200 eurų, kuriuos šis kaltinamajam buvo sumokėjęs už traktorių „NewHolland LM 435“ ir „Thaler-shafter“ remontą, tačiau realiai V. B. sutartų darbų neatliko ir pinigų G. G. negražino. Nors kaltinamasis duodamas parodymus teismui nurodė, kad nesutinka su prašoma priteisti suma, nes ji yra nerealiai padidinta bei teigė, jog sutiktų su 30 000 eurų ieškinio dydžiu, tačiau, teismo nuomone, pareikšto ieškinio dydis yra pagrindžiamas ne tik nuosekliais nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. G. parodymais, tačiau ir surinktais rašytiniais įrodymais apie kaltinamojo pasisavintų daiktų kainą iš firmų prekiaujančių analogiškais ar panašiais daiktais (nuosprendžio 4.6. – 4.8. punktai), todėl pareikštas 38 700 eurų ieškinys, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkinamas visiškai.

Dėl turto konfiskavimo

11. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatyme kalbama ir apie kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą. Antai BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

11.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. B. pasisavino nukentėjusiajam G. G. priklausantį turtą traktoriaus-teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“, priekinį tiltą – 5000 eurų vertės, traktoriaus „Thaler-shafter“ variklio aušinimo sistemą – 2000 eurų vertės, traktoriaus „Belarus 820 MTZ“, sniego (birios medžiagos) stūmimo peilio prikabinimo mechanizmą – 500 eurų vertės bei B. G. vardu registruotą traktorių „John Deer“, 2009 m. laidos – 30 000 eurų vertės. Pats kaltinamasis apklausiamas teisme nurodė, kad traktorių „John Deer“ ir traktoriaus-teleskopinio krautuvo „NewHolland LM 435“ priekinį tiltą už 4000 eurų pardavė nepažįstamam asmeniui pagal skelbimą, o likusius agregatus traktoriaus „Thaler-shafter“ variklio aušinimo sistemą, traktoriaus „Belarus 820 MTZ“, sniego (birios medžiagos) stūmimo peilio prikabinimo mechanizmą pridavė į metalo supirktuves (duomenys neskelbtini). Šiuos savo parodymus jis buvo patvirtinęs ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamasis V. B. taip pat nurodė, kad už visus aukščiau nurodytus daiktus jis gavo ne daugiau nei 4 500 eurų.

11.2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltinamasis parduodamas pasisavintus daiktus gavo 4500 eurų neteisėtų pajamų, ši pinigų suma pripažintina kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, rezultatu bei pajamomis ir konfiskuotina (BK 72 straipsnio 1-3 dalys)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-138/2014).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

12. Byloje yra kratos metu paimtas ir saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje traktoriaus „John Deer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad traktoriaus buvimo vieta šiuo metu nenustatyta, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip bevertis.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltupagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinti ir prie šiuo nuosprendžiu V. B. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį, ją keičiant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, ir paskirti V. B.galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui bei įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant dalį - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės - atlikti nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant, o likusios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniuį bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. B. sulaikymo pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš Vyto B. G. G. naudai 38 700 eurų (trisdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtuseurų) žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti iš V. B. 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų gautų iš nusikalstamos veikos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje saugomą traktoriaus „John Deer“, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.