Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui ŽŪB „Geisiškės“, tretieji asmenys – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė ŽŪB „Geisiškės“ į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 60-61), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3123-723/2013 turto paveldėjimo tikslais nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad Z. R. po savo motinos J. R. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti bei kad ieškovė po Z. R. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 34-35). V. G. yra padavusi pareiškimą palikimui priimti po pusbrolio Z. R. mirties, bet nėra įforminusi paveldėjimo teisių (b. l. 36).

Ieškovės V. G., jos atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Z. R. nuo 1981-01-18 buvo priimtas į Geisiškio kolūkio (buv. pav. „Spalio revoliucijos kolūkis“) narius (b. l. 9-10). Žemės ūkio įmonės Geisiškės komisijos dėl butų ir namų privatizacijos 1992-04-22 protokolo Nr. 1 išrašu nustatyta, kad komisija, išnagrinėjusi Z. R. prašymą, vienbalsiai nusprendė butą parduoti Z. R. (b. l. 11-12). Ieškovė prašo pripažinti Z. R., mirusio 2012-04-26, nuosavybės teises į butą, unikalaus Nr. 4198-8041-8018:0004, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)) kadangi su ŽŪB „Geisiškės“ sudarytos buto pirkimo - pardavimo sutarties nėra išlikę, tačiau Z. R. faktiškai buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini)). Vilniaus r., Z. R. už jį pilnai atsiskaitė ir visą laiką nepertraukiamai jame gyveno, valdė, naudojosi, rūpinosi kaip savo turtu.

Ieškovės pateikti 2013-06-20, 2014-09-01 Vilniaus apskrities archyvo raštai patvirtina, kad Z. R. buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartis, sudaryta 1992 m., Vilniaus r. notarinės kontoros, Vilniaus r. Dūkštų apylinkės viršaičio, Vilniaus r. privatizavimo tarybos 1992 m. dokumentuose nerasta (b. l. 19, 21); Vilniaus r. savivaldybės administracijos 2014-04-15 rašte nurodoma, kad ŽŪB „Geisiškės“ butų pirkimo-pardavimo sutartys Vilniaus r. savivaldybės archyve nėra saugomos (b. l. 22, 24); taip pat ir VĮ Registrų cento Vilniaus filialo 2014-08-18 raštas patvirtina, jog pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Z. R., J. R. nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturi (b. l. 23). Ieškovei 2014-02-26 kreipusis su prašymu į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įrašyti minėtus buto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-02-28 sprendimu atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto – buto, esančio Vilniaus r., Geisiškių k., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Dūkštų seniūnijos 2014-02-11 pažyma Nr. P10-20, nėra tinkamas teisinis pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes pažymoje neįrašyti butą identifikuojantys duomenys (b. l. 29). 2014-02-21 V. G. iniciatyva buvo sudaryta nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartis su VĮ Registrų centro Vilniaus filialu, pagal kurią buvo atlikti buto, esančio Vilniaus r., Geisiškių k., kadastro darbai, parengta kadastrinių matavimų byla (b. l. 25) ir Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-13 įsakymu butui suteiktas adresas – Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Geisiškių k., Mokyklos g. 49-1 (b. l. 26-28). Ieškovei papildomai kreipusis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, 2014-03-10 ir 2014-03-28 sprendimais VĮ Registrų centro Vilniaus filialas taip pat atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į butą ir kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, kadangi 2014-02-28 buvo priimtas kadastro tvarkytojo sprendimas Nr. VILKS – 1091, kuriuo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto - buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą tų pačių dokumentų pagrindu (b. l. 30, 31).

Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Žemės ūkio įmonės Geisiškės komisija dėl butų ir namų privatizacijos 1992-04-22 protokolo Nr. 1 išrašu, išnagrinėjusi Z. R. prašymą, vienbalsiai nusprendė butą parduoti Z. R. (b. l. 11-12). 1992-05-29 Buto įkainojimo aktu, pasirašytu Z. R. ir patvirtintu ŽŪB „Geisiškės“ laikomosios administracijos, buvo nustatyta pirkėjui Z. R. parduodamo 74,35 kv. m. buto Vilniaus r. Dūkštų apyl, Airėnų k., kaina – 19082,17 rubliai (6 punktas), kuriuos Z. R. įsipareigojo apmokėti pinigais – 2327,09 ir valstybės vienkartinėmis išmokomis – 16755,08 rublių sumai (b. l. 13-14). Iš byloj esančio mokėjimo pranešimo, skirto Z. R., matyti, kad 1992-06-03 nuo J. R. ir Z. R. sąskaitos buvo nurašyta atitinkamai 12000 ir 4755 rublių investiciniais čekiais ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 16), o kvitu prie pajamų kasos orderio Nr. 432741 1992-06-02 Z. R. sumokėjo 2327,09 rublių už butą (b. l. 17-18). Kaip paaiškino ieškovė ir kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Dūkštų seniūnijos 2014-02-11 ir 2014-06-13 pažymų (b.l. 32) tiek J. R., tiek Z. R. iki mirties faktiškai gyveno aukščiau nurodytame bute, apie tai buvo pažymėta Namų ūkio knygoje Nr. 12.

Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Teisės normos, galiojusios Z. R. buto privatizavimo metu nustatė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (1964 m. CK 253 str.). Kaip jau minėta, 1992-06-03 nuo J. R. ir Z. R. sąskaitos buvo nurašyta atitinkamai 12000 ir 4755 rublių (b. l. 16), o kvitu prie pajamų kasos orderio Nr. 432741 1992-06-02 Z. R. sumokėjo 2327,09 rublių už butą (b. l. 17-18), t. y. už butą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini))., Z. R. sumokėjo visą kainą, kuri buvo numatyta 1992-05-29 Buto įkainojimo akte, o patį butą buvo nuspręsta parduoti Z. R. minėto ieškovo komisijos 1992-06-22 sprendimo pagrindu. Liudytoja K. J., kuri ji nuo 1986 m. iki 1992 m. dirbo buhaltere kolūkyje „Geisiškės“ ir buvo ŽŪB „Geisiškės“ butų skyrimo komisijos narė, parodė ir patvirtino, kad Z. R., dirbusio bendrovėje, atžvilgiu buvo priimtas sprendimas ir surašytas aktas dėl buto jam skyrimo bei, kad jis sumokėjo visą buto kainą, dalį sumos įnešdamas į kolūkio kasą grynais pinigais, o likusią sumą sumokėjo investiciniais čekiais. Taigi, šalių faktiniai veiksmai, t. y. kad pardavėjas apskaičiavo buto vertę, pirkėjas kainą sumokėjo, pardavėjas priėmė įmoką, perdavė pirkėjui butą, pirkėjas butą priėmė ir už jį atsiskaitė, patvirtina, kad butas, esantis Vilniaus r., Dūkštų sen., Geisiškių k., faktiškai buvo parduotas Z. R.. Šių aplinkybių neginčijo ir pardavėjo teisių perėmėjas L. Ž. ūkio bendrovė „Geisiškės“. Kaip paaiškino ieškovė, jos pusbrolis Z. R. minėtame bute gyveno nuo 1992 m. iki pat savo mirties (2012-04-26), mokėjo komunalinius mokesčius, jį tvarkė, remontavo, t. y. pilnai jį išlaikė ir juo rūpinosi kaip savo nuosavybe. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. P., kuri parodė, kad ji su šeima gyveno tame pačiame name, kaip ir Z. R., nuo 1992 m., jis butą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, buvo susidaręs įsiskolinimas už vandenį, kurį jis padengė. Į bylą pateiktos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Dūkštų seniūnijos 2014-02-11 ir 2014-06-13 pažymos Nr. P21-20, Nr. P21-74, taip pat patvirtina, kad pagal Namų ūkio knygą Nr. 12, namų ūkio Nr. 436 Vilniaus r., Dūkštų sen., Geisiškių k., J. R. ir Z. R. vardu skaitosi trijų kambarių butas (b. l. 32) bei, kad J. R. ir Z. R. nuo 1991 m. iki mirties gyveno Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)) (b. l. 33). 1964 m. CK 149 str. buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 str. 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Ta aplinkybė, kad atitinkama institucija, privatizuojant gyvenamąsias patalpas, tinkamai nesutvarkė privatizavimo dokumentų, negali sąlygoti ar apspręsti asmens įgytų teisių bei teisėtų lūkesčių, juolab, kad tiek ieškovė V. G., tiek liudytojos I. P. ir K. J. nurodė, kad su visais kaimyninių butų savininkais, kurie taip pat pirko butus iš ŽŪB „Geisiškės“ buvo sudarytos rašytinės notarinės butų pirkimo-pardavimo sutartys, kurios buvo apskaitomos ir archyvuojamos, tačiau kur jos yra dabar, išsiaiškinti nepavyko, bei kaip jau minėta, Z. R. bute, esančiame Vilniaus r., Dūkštų sen., Geisiškių k., gyveno nuo 1992 m. iki pat savo mirties (2012-04-26), mokėjo komunalinius mokesčius, jį tvarkė, remontavo, t. y. pilnai jį išlaikė ir juo rūpinosi kaip savo nuosavybe. Be to, po Z. R. mirties niekas niekada nereiškė nuosavybės teisių ir nepretendavo į minėtą butą.

Pažymėtina, kad teismai spręsdami klausimus, susijusius su sandorio privalomos teisinės registracijos nesilaikymu turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Aukščiau paminėti principai įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos įstatymų nuostatos dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandorio įregistravimo ir nuosavybės pripažinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp teisinės registracijos įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Z. R. butu, esančiu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)), rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, eksploatavo, naudojo ir sąžiningai bei nepertraukiamai valdė nuo pat 1992 m. iki pat savo mirties 2012-04-26 kaip faktinis turto savininkas, todėl esant tokioms aplinkybėms, taip pat užtikrinant įgytų teisių gerbimo principo laikymąsi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškinys tenkintinas, ir Z. R. pripažintina nuosavybės teisė į butą, esantį Vilniaus r., Dūkštų sen., Geisiškių k. Mokyklos g. 49-1 (1964 m. CK 149 str., 253 str., CK 4.49 str.). Ta aplinkybė, kad butas, dėl kurio parengta kadastrinių matavimų byla ir kuris apibrėžtas, kaip nekilnojamojo turto objektas, šiuo metu nėra įregistruotas viešajame registre, negali būti traktuojama kaip pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo, nes gindama savo subjektinę teisę naudotis paveldėtu butu, ji pareiškė ieškinį teismui, o teismo sprendimas pašalina kliūtis naudojamų patalpų įteisinimui.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; kt.). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008).

Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodydama, kad jos pusbrolis sąžiningai suklydo dėl buto priklausymo jam nuosavybės teise, jis suprato esąs teisėtu buto savininku, nes buvo visiškai atsiskaitęs su žemės ūkio bendrove už butą, ilgą laiką sąžiningai jį valdė. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji tik pradėjusi tvarkyti pusbrolio turto paveldėjimo klausimus, sužinojo, kad buto teisinė registracija nėra atlikta, dėl to kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir būtent iš šios įstaigos priimtų sprendimų sužinojo, jog butas neįregistruotas kaip Z. R. nuosavybė. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriais nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3123-723/2013 turto paveldėjimo tikslais nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad Z. R. po savo motinos J. R. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti bei kad ieškovė po Z. R. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 34-35). Minėtame sprendime teismas, be kita ko, konstatavo, kad po Z. R. mirties liko Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas butas, esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)). Ieškovei 2014-02-26 kreipusis su prašymu į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įrašyti buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, 2014-02-28 sprendimu buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto – buto, esančio Vilniaus r., Geisiškių k., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (b. l. 29). 2014-03-10 ir 2014-03-28 sprendimais VĮ Registrų centro Vilniaus filialas taip pat atsisakė įregistruoti buto kadastro duomenis bei daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre (b. l. 30, 31).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovė apie galimą Z. R. teisių pažeidimą sužinojo tik pradėjusi tvarkyti pusbrolio turto paveldėjimo klausimus ir kreipusis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo bei į VĮ Registrų centrą dėl buto bei daiktinių teisių į jį įregistravimo (b. l. 29-31, 34-35). Ieškinio senaties terminas prasidėjo po 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., taikytinas dabartiniame kodekse 1.125 str. 1 d. nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė V. G. ieškinio senaties terminio nepraleido. Be to, nei atsakovas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys neprašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, todėl nebūtų pagrindo spręsti ir dėl jos taikymo bei atnaujinimo, jeigu tokia senatis iš tikrųjų būtų praleista.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nors ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nors formaliai ieškinys yra tenkinamas, tačiau jokio ginčo tarp šalių šiuo atveju nebuvo kilę, byloje išspręstas ieškovės pusbrolio nuosavybės teisių į butą pripažinimo klausimas, t.y. klausimas dėl fakto / teisių pripažinimo, bet kuriuo atveju tokių teisinių nustatymas nebūtų įmanomas be teismo proceso, byloje nenustatyta, kad vienos ar kitos šalies elgesys būtų netinkamas ir teismo procesas būtų sąlygotas kokių nors neteisėtų, nesąžiningų atsakovo veiksmų ar neveikimo, atsakovas yra likviduojamas ir neveikiantis juridinis asmuo, todėl vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nei ieškovei, nei į valstybės biudžetą nepriteistinos, ir pačiai ieškovei paliktinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str., 83 str. 1 d. 8 p., CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 270, teismas

nusprendė:

I. V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Širvintų r., (duomenys neskelbtini))), ieškinį atsakovui ŽŪB „Geisiškės“, tretieji asmenys – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo, tenkinti.

P. Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012 m. balandžio 26 d., nuosavybės teisę į butą, unikalaus Nr. 4198-8041-8018:0004, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.