- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- 1-316-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42295-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
kaltinamiesiems A. J. ir jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, K. Ž. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio su profesija išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kranistu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje,
K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavino, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. ir K. Ž. 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 00.50 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. tyčia, be jokios priežasties, užlipo ant D. R. priklausančio automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kapoto, šokinėjo ant jo bei apspardė visą automobilį, tai yra sudaužė automobilio priekinį stiklą, 280,88 eurų vertės, nulaužė abu šoninius veidrodėlius, bendros 180,00 eurų vertės, nulaužė vieną priekinį valytuvą, 30 eurų vertės, apgadino kairės pusės sparną 80 eurų, bei, atsukus padangos ventilį, nuleido priekinę dešinės pusės padangą – 56 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajai D. R. padarė bendrą 626,88 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo 29 d. vakare pas jį namuose kartu su K. Ž. vartojo alkoholį, buvo išgėrę. Jis jautėsi apsvaigęs. Apie 12 valandą nakties išėję su K. Ž. į lauką, ėjo L. gatve ir apgadino atsitiktinai pasirinktą automobilį – šokinėjo ant kapoto, spardė. Automobiliui išdaužė priekinį stiklą, veidrodėlius apgadino, nulaužė priekinį valytuvą. Jis taip elgėsi pirmą kartą. Taip pasielgė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gailisi. Su nukentėjusiąją nėra pažįstamas, jokių asmeninių ketinimų pakenkti jos automobiliui neturėjo. Atsiprašo nukentėjusiosios. Nori atlyginti nukentėjusiajai žalą, tačiau mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis. Sutiktų atlyginti 100-200 eurų neturtinės žalos. Dėl turtinės žalos dydžio sutinka. Tą naktį apgadino ir daugiau automobilių.
Kaltinamasis K. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo 29 d. vakare atvažiavo pas draugę – A. J. sesę. Su A. išgėrė alaus. Buvo ganėtinai apsvaigę. Naktį išėjo ieškoti nuotykių. L. gatvėje papuolė tas automobilis. Tuo metu taip atrodė, kad būtų juokelis apgadinti tą automobilį. Užlipę šokinėjo ant automobilio kapoto, spardė. Užšokus ant kapoto iš karto suskilo stiklas. Kadangi senas automobilis, viskas galėjo lengvai išlūžti. Veidrodėlius kartu išspyrė iš kojos, jis pats dar nuleido padangą, paspyrė valytuvą. Visi kaltinamajame akte nurodyti sugadinimai teisingi. Gali būti, kad spirdami į veidrodėlį, pataikė ir į sparną. Būdamas neblaivus spardydamas automobilį jautėsi kaip chuliganas. Savo poelgį vertina blogai. Pilnai supranta nukentėjusiąją, nes ir pats pyktų, jei jam kažkas taip padarytų. Gailisi. Atsiprašo nukentėjusiosios. Buvo išgėręs, nemąstė, ką daro. Tą dieną apgadino ir daugiau automobilių, tačiau buvo nubaustas administracine tvarka. Šiuo metu atsisakė alkoholio, nes nebenori daugiau stovėti teisme. Tai buvo pirmas kartas. Jis sportuoja karate 13 metų. Nemano, kad ateityje dar pasitaikys tokių dalykų. Su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutinka, bet su neturtine nesutinka.
Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 21.50 val. savo automobilį „Opel Zafira“ paliko kieme adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be apgadinimų. 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 20.30 val. atėjusi pamatė, jog jis apgadintas. Mano, kad tai kažkas padarė iš chuliganiškų paskatų. Į automobilio vidų nesibrauta, iš salono niekas nepavogta. Kas galėjo apgadinti jai priklausantį automobilį, nežino, nieko neįtaria. Išvardinti sugadinimai atsirado po nakties, išskyrus priekinį buferį, kurį apgadino pati vairuodama. Ji kreipėsi į autoservisą „Autovici“, kad jai parengtų sąmatą, kiek kainuotų jos apgadinto automobilio remontas, tiksliau kiek kainuotų tik apgadintos automobilio detalės. Pagal pateiktą sąmatą jai padaryta žala yra 764,66 eurų. 2019 metų spalio mėnesio 17 - 18 dienomis, telefonu su ja susisiekė vyriškis, kuris telefoninio pokalbio metu jai prisistatė A. J. vardu, pasakė, kad skambina dėl jos automobilio „Opel Zafira“. Iš jo žodžių suprato, kad tai jis apgadino jos automobilį. Pokalbio metu jis pasakė, kad nori atlyginti jos patirtą turtinį nuostolį dėl jos automobilio apgadinimo, susitaikyti. Ji su tuo sutiko. Pokalbio metu ji jam pasakė, kad nori, jog jų susitaikymas ir faktas, kad jis jai atlygins žalą, būtų užfiksuotas teisiškai pas teisininką. Jis sutiko, tačiau minėto vyriškio sutartu laiku pas teisininkę nesulaukė. Jis telefonu informavo, kad atvykti gali tik 16:00 val. Tai valandai ji pakartotinai nuvyko pas teisininkę į kontorą, tačiau su minėtu vyriškiu prasilenkė. Jos teisininkė ją informavo, kad pas ją į pokalbį buvo atvykęs A. J., kuris paaiškino, kad nori jos patirtą turtinę žalą atlyginti dalimis. Teisininkei ji atsakė, kad tai jos netenkina ir nori, kad jos patirta turtinė žala jai būtų atlyginta visa iš karto. Teisininkė jai taip pat nurodė, kad minėtam vyriškiui jos patirta turtinė žala pasirodė per didelė. Su vienu iš vyriškių, kuris apgadino jos automobilį, dėl žalos atlyginimo susitarti nepavyko. Kitas vyriškis, kuris taip pat apgadino jos automobilį, su ja išvis susisiekęs nebuvo ir nebandė spręsti žalos atlyginimo klausimo (1 t., b. l. 11–15, 24–26, 30–32, 35–39).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. R. paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį visa apimtimi, nes žala neatlyginta. Neturtinę žalą sudaro tai, kad kelis mėnesius negalėjo naudotis automobiliu. Automobilis buvo skirtas jos ir vaikų reikmėms, tačiau apgadinus automobilį negalėjo nuvežti sužaloto vaiko į ligoninę, teko vežti viešuoju transportu, negalėjo važiuoti su vaikais apsipirkti. Apsipirkti važiuoja su vaikais, nes neturi kur jų palikti. Be to, negalėjo mamos nuvežti į gydymo įstaigą po operacijos. Prie civilinio ieškinio pridėta „Autovici“ sąskaitą yra preliminari už sugadintus daiktus. Dar paskaičiuoti darbai - 238 eurų. Šiai dienai automobilis nėra pilnai sutvarkytas. Kiek tiksliai kainavo remontas, negali pasakyti. Daugiau dėl remonto išlaidų galėtų paaiškinti jos brolis M. B..
Liudytojas M. B. parodė, kad yra D. R. brolis. Su seserimi yra sutaręs, kad ji rūpinsis judviejų tėvais, o jis – sesers šeimos automobiliais. Sesers automobilį suremontavo jis kartu su draugais. Už darbus dar nesumokėta. Kai atsiskaitys su juo, tada ir jis atsiskaitys. Vienas veidrodėlis dėvėtas – kainavo 60 eurų, kitas naujas – 120 eurų, priekinis stiklas – 330 eurų. Už stiklo pakeitimą iš jo nieko neskaičiavo. Viena padanga buvo pradurta, todėl reikėjo keisti vienos ašies abi padangas. Padangos kainavo po 56 eurus. Permontavimas – gal 15 eurų. Valytuvų koteliai kainavo 30 eurų. Veidrodėlius ir valytuvų kojeles pakeitė jis pats. Automobilį atstatė tiek, kad galėtų dalyvauti eisme. Dar liko nesutaisytų dalykų – reikia išlyginti kapotą, jį nudažyti, nudažyti sparną. Kapoto dažymui reikės nuo 100-150 eurų, plius dažai, iš viso – iki 250 eurų. Sparno nudažymas gali kainuoti 80 eurų.
Liudytoja N. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1 - ame veiklos skyriuje vyriausiosios tyrėjos pareigose. Jai priskirta Garliavos miesto teritorija. 2019 m. rugsėjo 30 d. atvykusi į darbą ir prisijungusi prie Policijos registruojamų įvykių registro, kur yra registruojami visi įvykę įvykiai, pastebėjo, kad jos prižiūrimoje teritorijoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko trys labai panašaus pobūdžio įvykiai. Įvykis ROIK 0119000524247 įvyko (duomenys neskelbtini) A. P. pranešėjas L. B. nurodė, kad iš po nakties minėto daugiabučio namo kieme rado apgadintą savo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad sugadinti jo automobilio galinio matymo veidrodėliai, jie galimai buvo nuspirti. Pranešime, kurio ROIK 0119000524451, pranešėjas R. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme iš po nakties rado apgadintą savo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas nurodė, kad yra nulaužtas galinio vaizdo matymo veidrodėlis. Tą pačią dieną Policijos registruojamų įvykių registre taip pat buvo užregistruotas pranešimas ROIK 0119000525134, kuriame pranešėja D. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo rado apgadintą savo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėja nurodė, kad yra išdaužtas priekinis minėto automobilio langas ir nulaužti galinio vaizdo matymo veidrodėliai. Prisimina, kad dėl dviejų pirmų įvykių ROIK 0119000524247 ir ROIK 0119000524451 buvo pradėtos administracinės teisenos: ROIK 19106381775 ir ROIK 19106316458, kadangi automobilių savininkai nurodė, kad dėl automobilių apgadinimų jiems buvo padaryta materialinė žala mažesnė nei 150 eurų. Dėl trečiojo įvykio ROIK 0119000525134 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi automobilio savininkė D. R. apklausos metu nurodė, kad dėl jos automobilio apgadinimo jai buvo padaryta 631,95 € turtinė žala. Siekiant surasti kaltus asmenis, prie anksčiau minėtų pradėtų administracinių medžiagų, buvo gautas vaizdo kamerų įrašas fiksuojantis automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus gautą vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo medžiagą, pareigūnai dirbantys Garliavos, Garliavos apylinkių teritorijoje, atpažino, kad vienas asmuo, kuris spardė ir taip apgadino automobilius, yra jiems žinomas. Pareigūnai peržiūrėję vaizdo stebėjimo kamerų įrašus iš dviejų asmenų atpažino vieną, tai yra (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoją, žinomą A. J. vardu. Pareigūnams buvo žinoma, kad minėtas asmuo gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną jos žinioje esantys pareigūnai nuvyko pas minėtą asmenį į namus, kuris geranoriškai sutiko su jais vykti į Kauno rajono policijos komisariatą. Jai pačiai asmeniškai bendraujant su A. J., jis pats nieko neverčiamas prisipažino, kad naktį iš 2019 m. rugsėjo 28 d. į 2019 m. rugsėjo 29 d. būdamas kartu su savo draugu K. Ž. (duomenys neskelbtini) mieste, tikslių gatvių neprisiminė, būdami neblaivūs apspardė eilę automobilių. Pokalbio metu A. J. negalėjo tiksliai įvardinti, kiek automobilių jie apgadino, tačiau nurodė, kad bendrais veiksmais jie kartu su K. Ž. tikrai apgadino anksčiau minėtuose pranešimuose nurodytus automobilius. Esant tokioms aplinkybės, pokalbiui į Kauno rajono policijos komisariatą taip pat atvyko ir K. Ž., kuris pokalbio metu taip pat prisipažino, kad kartu su savo draugu A. J. jie apgadino minėtus automobilius. Po pokalbių su minėtais asmenimis, K. Ž. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai ROIK 19106381775 ir ROIK 19106316458. K. Ž. kaltę pripažino ir apgadintų automobilių savininkams atlygino jų patirtas turtines žalas. Administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti tik K. Ž., kadangi peržiūrėjus minėtus vaizdo kamerų įrašus buvo matyta, kad minėtus du pirmuosius automobilius apgadino būtent K. Ž.. Jos grupėje esantys pareigūnai 2019 m. lapkričio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš S. S., kuris administruoja kameras, esančias (duomenys neskelbtini), paėmė vaizdo kamerų įrašą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42295-19. Peržiūrėjus paimtą vaizdo kamerų įrašą buvo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 01:46 val. pro (duomenys neskelbtini) kiemą eina du vaikinai, kurie apžiūrinėja automobilius, vaikšto tarp (duomenys neskelbtini) namų. Gautame ir apžiūrėtame vaizdo įraše buvo matyti, kad jame užfiksuoti du asmenys atrodo analogiškai taip pat, kaip vaizdo įrašuose, kurie buvo pateikti prie administracinių medžiagų, t. y. minėti asmenys taip pat apsirengę, tokio pat sudėjimo ir pan. (1 t., b. l. 65 – 67).
Iš 2019 m. rugsėjo 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. R. pranešė apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 20.30 val. kieme adresu S(duomenys neskelbtini), pastebėjo apgadintą jai priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. Sudaužytas automobilio priekinis stiklas, sulaužyti abu šoniniai veidrodėliai, nulaužtas priekinis valytuvas, nuleista priekinė dešinės pusės padanga, apgadintas priekinis kairės pusės sparnas. D. R. apklausta kaip liudytoja ir užfiksuoti jos parodymai. Apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužyti abu šoniniai automobilio veidrodėliai, sudaužytas automobilio priekinis stiklas. Prie priekinio stiklo matyti, jog kairės pusės valytuvas su laužimo žymėmis, didžiosios dalies valytuvo nėra. Ant kairės pusės automobilio priekinio sparno matyti nubraukimo žymės, nuleista dešinės pusės priekinė padanga. Priekinis buferis atsikabinęs ir matyti tarpas nuo kėbulo. Automobilio užraktai nesugadinti. Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 11–20).
Iš 2020 m. spalio 3 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyriausiosios tyrėjos N. I. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal D. R. nurodytas įvykio aplinkybes pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. (1 t., b. l. 1–23).
Iš 2019 m. spalio 9 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyr. tyrėjos N. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad policinėmis priemonėmis nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai įvykdė A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56).
Iš 2019 m. lapkričio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. S. savanoriškai pateikė vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu (b. l. 57–59).
Iš 2019 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo kamerų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įrašas. Peržiūrėjus visus įrašus, viename iš jų, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi (duomenys neskelbtini) namo kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė, 2019 m. rugsėjo 29 d. 01:46 val. Vaizdo įraše matosi, kaip du vaikinai su tamsiomis kelnėmis ir šviesiais viršutiniais rūbais eina automobilių aikštele ir sustoja ties tamsios spalvos galimai „Volvo“ markės automobiliu ir jį apžiūrinėja, pasižiūri į automobilio saloną ir pasišalina link pagrindinės (duomenys neskelbtini) ties namu. Vaizdo įrašas nespalvotas (1 t., b. l. 60 – 62).
Iš 2019 m. lapkričio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyr. tyrėja N. I. savanoriškai pateikė kompaktinį diską su dviem vaizdo įrašų failais, kurie buvo gauti prie administracinių medžiagų: ROIK 19106381775 ir ROIK 19106316458 (1 t., b. l. 68–70).
Iš 2019 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo kamerų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įrašas, kuriame užfiksuoti kaip du vyriškiai, kaip vėliau nustatyta K. Ž. ir A. J., spardo automobilį Opel tamsios spalvos ir VW Sharan (1 t., b. l. 71–74).
Iš Administracinių medžiagų ROIK 19106381775 ir ROIK 19106316458 bylų kopijų matyti, kad K. Ž. savo paaiškinimuose prisipažįsta, jog 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ėjo pro daugiabučių namų kiemus, kuriuose stovėjo automobiliai ir apgadino du automobilius, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Opel Signum), Nr. (duomenys neskelbtini) (VW Sharan). K. Ž. už šiuos ANK pažeidimus nubaustas administracinėmis nuobaudomis - baudomis, kurios sumokėtos (1 t., b. l. 75–101).
D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 964,66 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 45–49).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje kaltinimas A. J. ir K. Ž. kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis įžūliais veiksmais rodžius nepagarbą aplinkai ir tuo sutrikdžius visuomenės tvarką, pasitvirtino.
Kaltinamieji A. J. ir K. Ž. vienodai parodė, jog 2019 m. rugsėjo 29 d. naktį K. Ž. buvo atvykęs pas A. J. į namus, ten kartu vartojo alkoholį, po to naktį išėjo į lauką ir be jokios priežasties apgadino atsitiktinai pasirinktą prie (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme stovėjusį nukentėjusiosios automobilį „Opel Zafira“- abu užlipę ant priekinio kapoto šokinėjo, apspardė visą automobilį, nuleido padangą. Po šių kaltinamųjų veiksmų buvo sudaužytas automobilio priekinis stiklas, nulaužti abu šoniniai veidrodėliai, nulaužtas priekinis valytuvas, apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, nuleista padanga.
Aplinkybes dėl automobilio apgadinimų patvirtina nukentėjusiosios D. R. parodymai, kurie atitinka pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodytas aplinkybes, taip pat įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti automobilio „Opel Zafira“ apgadinimai, fotonuotraukos.
Tai, kad nukentėjusiosios automobilį apgadino A. J. ir K. Ž. patvirtina ir liudytojos N. I. parodymai, jog ji dirbant tyrėjos darbą ir peržiūrėjus po nakties registruotus įvykius, pastebėjo, jog nuo 2019 m. rugsėjo 28 iki 2019 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) įvyko trys panašūs įvykiai – t. y. savininkai iš po nakties rado apgadintus automobilius, panašu jie buvo apspardyti. Peržiūrėjus vaizdo kamerų, stebėjusių (duomenys neskelbtini) esančią automobilių aikštelę, įrašus buvo nustatyta, jog tai padarė du asmenys, vienas iš kurių Garliavos gyventojas A. J., kuris pripažino, jog su draugu K. Ž. naktį apgadino eilę automobilių, tarp jų ir tuos, dėl kurių fiksuoti pranešimai. Pokalbio su A. J. metu atvyko ir K. Ž., kuris taip pat pripažino apgadinęs automobilius. Dėl kitų dviejų automobilių administracine tvarka buvo nubaustas K. Ž., nes iš vaizdo kamerų įrašų buvo nustatyta, jog būtent dėl jo veiksmų buvo apgadinti automobiliai.
Visi šie duomenys vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina, kad A. J. ir K. Ž. 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 00.50 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio be jokios priežasties užlipo ant D. R. priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kapoto, šokinėjo ant jo bei apspardė visą automobilį ir taip sugadino svetimą turtą – D. R. automobilį „Opel Zafira“ – sudaužė automobilio priekinį stiklą, nulaužė abu šoninius veidrodėlius, nulaužė vieną valytuvą, apgadino priekinį kairės pusės sparną, atsukus padangos ventilį, nuleido priekinę dešinės pusės padangą.
Nors kaltinime apgadinto turto vertė nustatyta pagal pateiktą preliminarią sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais nustatyta, jog iš šios įmonės prekės nebuvo pirktos. Liudytojas M. B. parodė, kad jis pats tvarkė sesers automobilį. Vienas veidrodėlis dėvėtas – kainavo 60 eurų, kitas naujas – 120 eurų, priekinis stiklas – 330 eurų, padangos vertė – 56 eurų, valytuvų koteliai kainavo – 30 eurų. Liudytojas taip pat nurodė, kad kapoto tvarkymas gali kainuoti nuo 100 eurų iki 250 eurų, sparno – apie 80 eurų. Šiai dienai automobilis nėra pilnai sutvarkytas, tačiau jau gali dalyvauti eisme. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąskaita tik preliminari, paskaičiuota įvertinus naujus daiktus, o apgadintas automobilis buvo senas, 2006 metų laidos, faktiškai prekės iš „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pirktos, vadovaujantis principu, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamųjų naudai, kaltinime patikslintina apgadinto turto vertė, nurodant, kad kaltinamieji sudaužė automobilio priekinį stiklą, 280,88 eurų vertės, nulaužė abu šoninius veidrodėlius, bendros 180,00 eurų vertės, nulaužė vieną priekinį valytuvą 30 eurų vertės, apgadino priekinį kairės pusės sparną 80 eurų, bei, atsukus padangos ventilį, nuleido priekinę dešinės pusės padangą – 56 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajai D. R. padarė bendrą 626,88 eurų turtinę žalą. Nors liudytojas M. B. nurodė, kad stiklas kainavo 330 eurų, t. y. brangiau nei būtų pirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Kadangi visi neaiškumai turi būti vertinami kaltinamųjų naudai, sugadinto stiklo vertė laikytina 280,88 eurai.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).
Byloje nustatyta, jog kaltinamieji elgėsi įžūliai – viešoje vietoje šokinėjo ant svetimo automobilio, spardė jį ir taip apgadino. Nors kaltinime nurodyta, jog tokie kaltinamųjų veiksmai yra vandališki, tačiau daikto, neturinčio reikšmingesnės istorinės, kultūrinės vertės apgadinimas, teismų praktikoje paprastai nelaikoma vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys bylose 2K-513/2010, 2K-160-697/2019), todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Tačiau automobilio spardymas, šokinėjimas ant jo viešoje vietoje neabejotinai yra įžūlus elgesys ir tuo neabejotinai rodoma nepagarba aplinkai bei nusistovėjusiai tvarkai, pagal kurią asmenys gali gatvėje, aikštelėje laikyti automobilius ir tikėtis, jog jų svetimo turto niekas nelies, jis nebus apgadintas ar suniokotas.
Abu kaltinamieji pripažino, jog jokio asmeninio suinteresuotumo pakenkti nukentėjusiajai neturėjo, automobilį pasirinko atsitiktinai, taip elgėsi, nes buvo neblaivūs, be jokios aiškios priežasties, t. y. iš chuliganiškų paskatų.
Byloje nenustatyta, kad kas nors būtų matęs ar girdėjęs kaltinamųjų tokius veiksmus, nenustatyta, kad būtų sutrikdyta visuomenės rimtis, tačiau nukentėjusiajai dėl sugadinto automobilio neabejotinai buvo padaryta žymi turtinė žala – automobilis buvo tiesiog niokojamas – ant jo buvo šokinėjama, jis buvo spardomas, išdaužtas priekinis stiklas, nulaužti šoniniai veidrodėliai, valytuvas, apgadintas sparnas, nuleista padanga. Tokiais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta žymi turtinė žala ir sutrikdyta visuomenės tvarka.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). BK 284 straipsnyje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-397-895/2015), tačiau jie gali būti vertinami nustatant kaltininkų tyčią. Dominuojančių motyvų nustatymas (asmeniniai, chuliganiški ar kiti) kiekvienu atveju yra svarbus kaltininko tyčios kryptingumo nustatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-467-976/2015).
Kaip jau minėta, kaltinamieji pripažino, jog apgadino automobilį be jokios aiškios priežasties, tiesiog ėjo ieškoti nuotykių, veikė iš chuliganiškų motyvų. Be to, būdami jau suaugę, pakaltinami, neabejotinai suvokė, kad toks jų elgesys neteisėtas, nederamas, juo pažeidžiama nusistovėjusi tvarka, rodoma nepagarba aplinkai, svetimam turtui ir norėjo taip veikti bei siekė visuomenės tvarkos sutrikdymo. Kaip nurodė K. Ž. – jautėsi kaip chuliganai. Būtent kaltinamųjų elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos, veiksmų pobūdis – šokinėjo ant atsitiktinai pasirinkto automobilio kapoto, spardė automobilį ir padarė žymius jo apgadinimus, rodo jų tyčios pažeisti būtent visuomenės tvarką, o ne apgadinti svetimą turtą, kryptingumą. Šiuo atveju pagrindinis nusikalstamos veikos objektas buvo visuomenės tvarka, o svetimas turtas tik papildomas objektas.
Kadangi kaltinamųjų veiksmuose nustatytas būtinasis viešosios rimties sutrikdymo požymis – pasekmės, nes buvo padaryta žymi žala ir sutrikdyta visuomenės tvarka, bei kiti būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji viešosios rimties sutrikdymo požymiai, jų veiksmai teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Kaltinamieji nurodė, jog abu kartu, būdami neblaivūs, be aiškios priežasties šokinėjo ant automobilio kapoto ir jį apspardė. Iš to darytina išvada, jog abu suvokė, kad veikia bendrais veiksmais, kad bendrais veiksmais bus intensyviau rodoma nepagarba aplinkai, nusistovėjusiai tvarkai, greičiau ir didesnė bus padaryta žala. Tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito veikimui ir prisidėjo prie bendro tikslo – žalos padarymo bei rimties sutrikdymo pasiekimo, t. y. veikė bendrininkų grupėje.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bausmės skyrimo motyvai
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą, pažeidžiantį viešąją tvarką, nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio.
Vertinant A. J. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis yra jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, tačiau anksčiau neteistas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas, dirba. Visa tai rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Ši nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne antivisuomeninių nuostatų ir elgesio pasekmė.
Įvertinus visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, žalos dydį, teismo vertinimu bausmės tikslams pasiekti, A. J. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant A. J. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Skiriant bausmę kaltinamajam K. Ž., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą, pažeidžiantį viešąją tvarką, nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio.
Vertinant K. Ž. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis yra jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, tačiau anksčiau neteistas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas, dirba. Visa tai rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Ši nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne antivisuomeninių nuostatų ir elgesio pasekmė.
Įvertinus visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, žalos dydį, teismo vertinimu bausmės tikslams pasiekti, K. Ž. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant K. Ž. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 964,66 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Kaip jau aptarta anksčiau, byloje įrodyta, jog kaltinamieji 2019 m. rugsėjo 29 d. bendrais veiksmais apgadino nukentėjusiosios automobilį „Opel zafira“ – šokinėjo ant kapoto ir jį apspardė. Dėl šių veiksmų buvo sudaužytas automobilio priekinis stiklas, nulaužti šoniniai veidrodėliai, priekinio valytuvo kojelė, apgadintas priekinis sparnas, nuleista padanga. Dėl šokinėjimo ant kapoto buvo apgadintas ir automobilio kapotas. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, todėl jų atžvilgiu taikytina deliktinė atsakomybė.
Civilinė ieškovė ieškinio dydį grindė preliminaria sąskaita iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio detales bei nurodė, kad darbas kainuos apie 200 eurų, tačiau nukentėjusiosios ir liudytojo M. B. parodymais nustatyta, jog iš šios įmonės prekės nebuvo pirktos. Nustatyta, jog vienas veidrodėlis dėvėtas – kainavo 60 eurų, kitas naujas – 120 eurų, priekinio stiklo vertė nustatyta 280, 88 eurų, padangos – po 56 eurų, padangų permontavimas – 15 eurų, valytuvų koteliai – 30 eurų. Liudytojas taip pat nurodė, kad kapoto tvarkymas gali kainuoti nuo 100 eurų iki 250 eurų, sparno – apie 80 eurų. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat tai, kad reikėjo keisti abi padangas, kapoto tvarkymas mažiausiai gali kainuoti 100 eurų, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog nukentėjusiajai padaryta iš viso 797,88 eurų (60+120+280,88+56*2+15+30+100+80) turtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamųjų solidariai.
Nukentėjusioji D. R. taip pat prašo priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad transporto priemonė reikalinga vežioti tris nepilnamečius vaikus bei pačiai vykti kasdieniais reikalais. Iki įvykio nukentėjusioji teigia turėjusi visavertį gyvenimą, galėjo pasirūpinti savimi ir vaikais, buitimi. Dabar tenka planuoti savo ir sutuoktinio laiką taip, kad galėtų viena transporto priemone nuvežti vaikus į ugdymo bei gydymo įstaigas, būrelius, apsipirkti. Be to, ieškinyje nurodė, kad sutriko miegas – kas kartą pašoka iš miego, jausdama nerimą, jog niokojama jos mašina, stovinti už lango, atsirado „nevalingo nervo“ sindromas, sukeliantis nevalingus skirtingų vietų skausmus. Psichologinę įtampą ir nuolatinį stresą po įvykio nurodo jaučianti nuolat. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, jog neturtinę žalą sudaro tai, kad ji kelis mėnesius negalėjo naudotis automobiliu, negalėjo nuvežti vaiko ir mamos į gydymo įstaigą, negalėjo važiuoti apsipirkti su vaikais, nes jų neturi kur palikti.
Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiosios automobilis buvo sugadintas ir jis iš tiesų negalėjo kelis dalyvauti eisme. Tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai nepatogumų buityje ir kasdieninėje veikloje, nes jis negalėjo nuvežti vaiko ir mamos į gydymo įstaigą, turėjo vykti viešuoju transportu arba prašyti kitų asmenų pagalbos, turėjo nepatogumų ir dėl kitų buitinių rūpesčių, nes negalėjo kaip įprasta vykti apsipirkti. Tačiau tokio pobūdžio patiriami nepatogumai, trukę vos kelis mėnesius, pinigine išraiška atitinka mažesnę sumą nei 500 eurų.
Kitos aplinkybės, kuriomis nukentėjusioji grindžia neigiamus dvasinius išgyvenimus, neįrodytos. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad sutriko miegas – kas kartą pašoka iš miego, jausdama nerimą, jog niokojama jos mašina, stovinti už lango, atsirado „nevalingo nervo“ sindromas, sukeliantis nevalingus skirtingų vietų skausmus, psichologinę įtampą ir nuolatinį stresą po įvykio nurodo jaučianti nuolat. Tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, civiliniame ieškinyje nenurodyta ir teismui nepateikta. Minimi negalavimai susiję su psichine ir fizine sveikata, tačiau jokie medicininiai dokumentai, galintys patvirtinti šias aplinkybes, apsilankymus pas gydytojus, jų priežastis, nustatytus nusiskundimus, negalavimus, nepateikti.
Įvertinus nukentėjusiosios patirtų nepatogumų pobūdį, trukmę, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, nukreiptas ne į asmens sveikatą, gyvybę, tačiau į turtą, kaltinamieji kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, teismo vertinimu neigiamiems išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajai priteistina 200 eurų dydžio suma.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti: savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. S. pateiktas vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 57–59), 2019 m. lapkričio 21 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu N. I. savanoriškai pateiktas kompaktinis diskas su dviem vaizdo įrašų failais, kurie buvo gauti prie administracinių medžiagų: ROIK 19106381775 ir ROIK 19106316458 (1 t., b. l. 70), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant A. J. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant A. J. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant K. Ž. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. Ž. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant K. Ž. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
K. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. J. bei K. Ž. 797,88 eur (septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 88 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir 200 eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. S. pateiktą vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 57–59), 2019 m. lapkričio 21 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu N. I. savanoriškai pateiktą kompaktinį diską su dviem vaizdo įrašų failais, kurie buvo gauti prie administracinių medžiagų: ROIK 19106381775 ir ROIK 19106316458 (1 t., b. l. 70), palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.