Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-03-06 · Civilinė byla Nr. e2-1047-880/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
e2-1047-880/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00009-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
Ž. Ž.
Atsakovas
D. Ž.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Sergejus Milovas, Reda Matuliūkštė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1047-880/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00009-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2019 m. kovo 6 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovei Ž. Ž., jos atstovei advokatei Redai Matuliūkštei,atsakovo D. Ž. atstovui advokatui Sergejui Milovui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2005 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas, dalyje dėl nepilnametės dukters U. Ž. išlaikymo priteisimo, sekančiai: nepilnametės dukters U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti iš D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po 220 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo prašymo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2005 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0589-535/2005, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2 punkte numatyta, kad atsakovas dukros U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2005-02-01 mokės Ž. Ž. po 81,09 Eur (280 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Nuo bylos šalių santuokos nutraukimo praėjo daugiau kaip trylika metų, tuo metu dukrai buvo 2 metai, o dabar jai yra 15 metų. Ji lanko mokyklą, todėl jos poreikiai yra iš esmės pasikeitę nuo 2005 metų. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 8 klases ji baigė mokydamasi itin pažangiai. Dukrai kasdien reikia duoti po 2-3 Eur dienpinigių pietums mokykloje, ji vyksta į ekskursijas, išvykas, jos kultūriniam ugdymui svarbu lankytis muziejuose, teatruose, taip pat reikia skirti pinigų dukros laisvalaikiui. Taip pat dukra lanko šokių kolektyvą „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo dalyvauja įvairiuose konkursuose. Dukrai reikalinga specializuota šokių avalynė ir apranga. Prie būtinųjų išlaidų priskiriamos išlaidos maistui, drabužiams, batams, mokymosi priemonėms, vaistams, odontologo paslaugoms ir pan. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis yra vidutiniškai 437,52 Eur. Iš šių pajamų ji turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, mokėti komunalinius mokesčius už būstą bei pragyventi pati. Taip pat pareiškėja gauna 135,66 Eur išmoką vaikams. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, turi galimybę dirbti ir užsidirbti.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė ir 2005 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygą dėl nepilnametės dukters U. Ž. išlaikymo priteisimo pakeisti sekančiai: nepilnametės dukters U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti iš D. Ž., po 130 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis nedaug skiriasi nuo ieškovės. Asmeninės nuosavybės teise jam priklauso butas (duomenys neskelbtini). Kitokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto – transporto priemonių neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku ir gauna 415,80 Eur darbo užmokestį. Jo išlaidas sudaro buto išlaikymas, kurio kaštai po atliktos namo renovacijos padidėjo ir dabar yra 333,14 Eur per mėnesį. Grąžindamas buto remontui paimtą vartojimo kreditą, kas mėnesį moka ir iki 2019 m. liepos mėn. mokės Swedbank AB po 93 Eur įmoką. Atsakovas 2006 m. rugsėjo 2 d. su A. J. sudarė santuoką ir 2008 m. gruodžio 27 d. jiems gimė sūnus E. Ž.. Vaiko išlaikymui kas mėnesį jis skiria po 130 Eur. Likę pinigai skiriami maistui, drabužiams ir kitoms būtinoms išlaidoms. Jis nėra asocialus, piktnaudžiaujantis alkoholiu ar kitais svaigalais bedarbis. Dirba pagal profesiją pilnu etatu, visą darbo dieną, 5 dienas per savaitę. Jo atlyginimas nėra didelis – kiek didesnis už minimalųjį. Pažymoje apie dukros išlaikymo išlaidas vienam mėnesiui, kai kurie nurodyti skaičiai prasilenkia su paprasta gyvenimiška logika ir patirtimi, pvz. išlaidos higienos priemonėms, drabužiams ir avalynei, sveikatos priežiūrai, komunaliniams mokesčiams, dienpinigiams. Atsižvelgiant į tai, kad jo ir ieškovės turtinė padėtis bei pajamos iš esmės yra vienodos, kiekvienas iš jų turėtų skirti pusę dukros poreikiams tenkinti reikalingų lėšų, tai yra po 130 Eur. Toks išlaikymo dydis atitiktų tiek lygiateisiškumo principo reikalavimus, tiek CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų gaunamos pajamoms principą.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima iki 2018-06-30 nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. U. Ž. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 9 klasėje. Mergaitė baigė meno mokyklos dailės programą, lanko šokių kolektyvą „(duomenys neskelbtini)“. Mergaitė turi meninių gabumų, mėgsta piešti, šokti. Piešimo priemonėms reikia papildomai lėšų, taip pat ir šokio drabužiams, išvykoms su kolektyvu. U. Ž. gydytojų-specialistų yra nustatytas didelio laipsnio dantų susigrūdimas, rekomenduojamas ortodontinis gydymas, kurio kaina siekia apie 2000 Eur. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui, laisvalaikiui ir kt. Išlaikymo dydis siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukrai yra 15 metų, todėl akivaizdu, kad išaugo jos poreikiai ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, padidėjo išlaidos maistui. Tarnyba mano, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnametės U. Ž. teises ir teisėtus interesus. Vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma po 220 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, neprieštarauja nepilnametės interesams bei atitinka jos poreikius.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, o atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas sutinka dukros išlaikymo padidinimui iki 150 eurų per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukters U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 6). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2005 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0589-535/2005 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas dukros U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2005 m. vasario 1 d. mokės ieškovei po 81,09 Eur (280 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Ieškovė prašo padidinti teismo nutartimi patvirtintą atsakovo teikiamą išlaikymo dydį nuo 81,09 Eur iki 220 Eur, mokamų kas mėnesį. Ieškinys grindžiamas pasikeitusiais vaiko poreikiais, t. y. dėl vaiko amžiaus atsiradusiomis (padidėjusiomis) išlaidomis vaiko priežiūrai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis.

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Pasisakydamas dėl vaiko poreikio pasikeitimo nustatymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas šalių dukrai buvo priimtas prieš 14 metų, tuo metu vaikui buvo du metai, dabar – eina šešiolikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir patvirtino teismo posėdžio metu, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikalinga per mėnesį skirti ne mažiau kaip 515,75 eurų: maistas – 150 eurų, higienos prekėms – 40 eurų, pinigai maistui į mokyklą – 42 eurai, būsto išlaikymo dalis – 50 eurų, viršutiniai ir apatiniai drabužiai – 60 eurų, išlaidos mokymuisi mokykloje (sąsiuviniai, kanceliarinės prekės, pasiruošimas rugsėjo 1 - ajai) – 20 eurų, telefonui 10 eurų, vaistams ir vitaminams – 50 eurų, būreliui – 15 eurų, laisvalaikio praleidimui – 15 eurai, išvykoms su klase – 10 eurų, grožinei literatūrai – 10 eurų, šeimos šventėms – 10 eurų, kaupiamasis draudimas – 33,75. Per teismo posėdį ieškovė papildomai paaiškino, kad, išaugus prekių, paslaugų kainoms, užaugus vaikui, priteisto išlaikymo vaiko poreikiams patenkinti neužtenka, be to, vaikui reikalingas odontologinis gydymas, tačiau ji jo į vaiko poreikius neskaičiuoja.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnametės dukters poreikius, visuma, sprendžia, kad po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. sausio 19 d. sprendimo priėmimo šalių vaiko poreikiai išaugo (mergaitė tapo paaugle) ir teismo patvirtinta atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 81,09 euro – nepakankama jiems patenkinti. Kartu teismas pažymi, kad, įvertinus byloje pateiktus įrodymus (ieškovės paaiškinimus per teismo posėdį), darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 515,75 eurų per mėnesį išlaikymas. Teismo vertinimu, tokio išlaidų dydžio vaiko poreikiams patenkinti nepagrindžia nei ieškovės nurodytos vaiko poreikius patvirtinančios aplinkybės, nei ieškovės finansinė padėtis, nes ieškovės gaunamos pajamos yra apie 437,52 eurų per mėnesį, todėl atskaičius jai tenkančią būsto nuomos, ir išlaikymo mokesčių dalį, maistą ir kitas išlaidas, turimus išlaikyti dar du vaikus, ieškovė niekaip negali leisti dukros išlaikymui po 515,75 eurų per mėnesį, o teismo manymu, šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 400 eurų.

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties po santuokos nutraukimo pasikeitimo ir galimybės teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaiko poreikiams patenkinti, nustatyta, kad tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2005 m. sausio 19 d. priimant sprendimą, ieškovės ir atsakovo pajamos atsižvelgiant į infliaciją iš esmės nepasikeitė ir yra labai panašios. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas šalių turtinę padėtį patvirtinančias aplinkybes, daro išvadą, kad nuo 2005 m. sausio 19 d. šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Šalių pajamos panašios, todėl abu tėvai turėtų vienodomis dalimis išlaikyti savo vaiką.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išaugusiems šalių dukters poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400 eurų išlaikymas per mėnesį, į tai, kad ieškovei turint tris vaikus, U. Ž. mokami 70 eurų vaiko pinigai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, į tai, kad vaikas gyvena su ieškove ir jai tenka visa kasdienio rūpesčio vaiku ir jo priežiūra našta, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris, be kita ko, lemia, jog visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo turtinės padėties) turi būti aiškinamos vaiko naudai, bei į tai, kad ilgą laiką t.y. 14 metų buvo mokamas pakankamai mažas vaiko išlaikymo dydis, o vaikui iki pilnametystės liko mažiau nei trys metai, daro išvadą, jog ieškinys tenkintinas iš dalies ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2005 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0589-535/2005 iš atsakovo priteistas 81,09 euro išlaikymas didintinas iki 170 eurų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2019 m. sausio 2 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė ir atsakovas patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas išlaidas į bylą nepateikė.

Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. priteistas 81,09 eurų išlaikymas padidintas iki 170 eurų, iš atsakovo priteisiamas 24,00 žyminis mokestis valstybės naudai (88,91 x 12 mėn. x 3 proc. x 0,75).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0589-535/2005 priteistą nepilnametei dukrai U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.

Teisėjas Linas Zinkevičius