- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2S-609-796/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. L.
- Pareiškėjas
- V. B.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1447-588/2022 pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sūnaus D. P. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), jai buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį po sūnaus mirties.
2. Pareiškimo reikalavimui užtikrinti pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Palangos miesto 3-iajam notarų biurui išduoti suinteresuotam asmeniui V. L. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, kol bus išnagrinėta ši byla. Nurodė, kad pareiškėjos sūnus visą savo turtą testamentu paliko suinteresuotam asmeniui, todėl nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė Palangos miesto 3-iajame notarų biure vykdomą paveldėjimo procedūrą ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimą paveldėtojai V. L. į po D. P. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), likusį turtą paveldėjimo byloje, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad iš pateikto pareiškimo turinio matyti, jog 2022 m. kovo 15 d. buvo paskelbtas D. P. testamentas, kuriuo jis visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dieną, taip pat turtines teises, kurios gali atsirasti po jo mirties, ir visą kitą turtą paliko V. L.. Pareiškėja yra 78 m. amžiaus, turi didelių sveikatos problemų, gyvena name be patogumų, nuo 2020 m. reikalinga kito žmogaus pagalba, jos pajamas sudaro senatvės pensija ir žemės nuomos mokestis, materialinę pagalbą visada teikė sūnus, pirko vaistus, malkas, mokėjo už elektros energiją, todėl pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sūnaus D. P. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), jai buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį po sūnaus mirties.
3.2. Pareiškėjos materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su siekiamo paveldėti nekilnojamojo turto teisinio režimo ir jo tolimesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Palangos miesto 3-iasis notarų biuras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą suinteresuotam asmeniui pagal testamentą ir būsima turto savininkė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas ir pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Be to, pritaikyta laikinoji pasaugos priemonė yra mažiausiai varžanti suinteresuoto asmens teises.
3.3. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra reali grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti – arba pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį, atitinkamai pakeičiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą pagal pareiškėjos pareiškimo dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo turinį ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio reglamentavimą ta apimtimi, kuria yra nustatyta asmens teisė į privalomąją palikimo dalį. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė žymiai plačiau, nei prašė pareiškėja, todėl teismas dėl šios bylos dalies buvo pernelyg aktyvus, neteisingas ir neobjektyvus suinteresuoto asmens atžvilgiu.
4.2. Pareiškėja neginčija savo sūnaus D. P. testamento, todėl teismas be jokio teisinio pagrindo uždraudė notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir tokiu būdu nepagrįstai suvaržė suinteresuoto asmens V. L. teises gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal galiojantį testamentą. Pagal CK 5.20 straipsnio reglamentavimą pareiškėjos teisės į galimą privalomąją palikimo dalį yra konkrečiai apibrėžtos, todėl pareiškėja negali siekti sustabdyti visą mirusiojo turto paveldėjimo procesą vien tik dėl savo teisių įgyvendinimo.
4.3. Pareiškėja neprašo teismo nustatyti konkrečią palikimo privalomąją dalį pagal CK 5.20 straipsnio reglamentavimą, todėl teismo motyvai, kad ateityje gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, yra niekuo nepagrįsti. Būsimu teismo sprendimu gali būti nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjai galbūt buvo reikalingas tam tikras išlaikymas, tačiau jos išlaikymo apimtys bet kuriuo atveju neviršys CK 5.20 straipsnyje reglamentuotos teisės į privalomąją palikimo dalį apimties, kadangi įstatyme nenumatyta didesnė privalomoji dalis. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai užtikrino pareiškėjos teisių įgyvendinimą didesne apimtimi nei tai reglamentuota CK.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja V. B. atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą. Pareiškėja sutiko su skundžiamos nutarties motyvais. Jos vertinimu, teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nėra pagrindo nei jų naikinti, nei keisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdomą paveldėjimo procedūrą ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimą suinteresuotam asmeniui į po D. P. mirties likusį turtą paveldėjimo byloje, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Suinteresuotas asmuo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galbūt bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).
11. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pareiškėja neginčija mirusiojo D. P. testamento, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos CK 5.20 straipsnyje reglamentuotai teisei į privalomąją palikimo dalį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio (nagrinėjamu atveju – pareiškimo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjai) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pateikė jos pareikštus reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir nurodė pareiškimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant pareiškimo reikalavimų pagrįstumą ir prie pareiškimo pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad pareiškėjai palankus teismo sprendimas apskritai negalės būti priimtas. Nustatęs, kad pareiškėjos pareiškimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
14. Nors suinteresuotas asmuo atskirajame skunde akcentuoja, kad pareiškėja neginčija mirusiojo D. P. testamento, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad palikėjo tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis). Tokia pati nuostata yra nurodyta ir mirusiojo D. P. 2021 m. balandžio 28 d. testamento 2 punkte. Vadinasi, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, pareiškėjai, siekiančiai paveldėti privalomąją palikimo dalį, nėra būtina papildomai ginčyti mirusiojo testamentą.
15. Vertindamas, ar pagrįstai buvo nustatytas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo (šiuo atveju – pareiškėjos), tiek atsakovo (šiuo atveju – suinteresuoto asmens) teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė vykdomą paveldėjimo procedūrą ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimą suinteresuotam asmeniui į po D. P. mirties likusį turtą paveldėjimo byloje. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neproporcingai sustabdė visą paveldėjimo procedūrą, nes pareiškėjai jai palankaus teismo sprendimo atveju galėtų priklausyti tik privalomoji palikimo dalis, bet ne visas palikimas pagal D. P. testamentą. Apeliacinės instancijos teismas tokį suinteresuoto asmens argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
17. Šiuo atveju nėra aiški reali mirusiojo turto vertė (kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, dalį palikėjo turto sudaro nekilnojamasis turtas), todėl preliminaraus pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo vertinimo metu nėra galimybės nustatyti, būtent kokia privalomoji palikimo dalis tektų pareiškėjai jai palankaus teismo sprendimo atveju. Atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens konfliktinius tarpusavio santykius, taip pat į galinčius ateityje kilti ginčus dėl palikėjo turto padalijimo ir turto vertės nustatymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdomą paveldėjimo procedūrą ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimą suinteresuotam asmeniui į po D. P. mirties likusį turtą paveldėjimo byloje.
18. Įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.