Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. K., J. K. ir valstybės įmonei Registrų centras dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančia ab initio J. K. ir V. K. 2020 m. balandžio 6 d. deklaraciją Nr. ACCR-20-200406-02055 apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą; 2) panaikinti 2020 m. balandžio 6 d. deklaracijos Nr. ACCR-20-200406-02055 apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą 2020 m. balandžio 6 d. tvirtinimą ir registraciją Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos; 3) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras 2020 m. gegužės 6 d. atliktus patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre ir registre; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų J. K. ir V. K.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-41-808/2023 pagal ieškovų E. L., L. G., V. V., I. L., R. B., D. K., E. V. – B., R. K., G. R., I. I., M. K., L. T., P. K., J. P., D. V., Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jurdas“ dėl statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl neteisėtų statybos darbų, keliančių grėsmę sveikatai, gyvybei ir turtui, sustabdymo.

3. Civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-01-180914-00110; 2) įpareigoti atsakovus J. K., V. K. ir UAB ,,Jurdas“ pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius: atstatyti nugriautas daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (kapitalines sienas, perdangas, buvusias langų ir durų angas, šviesduobių ir žemduobės konstrukcijas), atstatyti buvusį gruntą ir grindis rūsio patalpose, išmontuoti neteisėtai įrengtas sklendes bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje, užkasti iškastą duobę, atstatyti buvusias šaligatvio dangas, atkasti saugotinus želdinius; 3) išreikalauti iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,Jurdas“ svetimo neteisėto valdymo daugiabučio namo rūsio bendrojo naudojimo patalpos ,,n-18“ dalį, esančią tarp pastato fasadinės sienos (iš (duomenys neskelbtini) pusės) ir šilumos punkto, įpareigoti atsakovus pašalinti bendrojo naudojimo patalpose atliktos savavališkos statybos padarinius, įpareigojant atstatyti bendrojo naudojimo patalpas į buvusią padėtį (atstatyti buvusį grindų lygį, atstatyti išgriautą sieną); 4) pripažinti negaliojančia 2020 m. balandžio 6 d. deklaraciją Nr. ACCR-20-200406-02055 apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą; 5) panaikinti VĮ Registrų centras 2020 m. gegužės 6 d. atliktą patalpos, plane pažymėtos: R-13, R-13a, R-13b, R-14, R-14a, R-14b, R-14c, R-15, R-15a, R-16, R-17, R-19, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto kadastre ir daiktinių teisių į nurodytus žemės sklypus registraciją nekilnojamojo turto registre; 6) priteisti iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,Jurdas“ solidariai 4 403,04 Eur žalos atlyginimą D. V.; 7) priteisti iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,Jurdas“ solidariai 6 599,55 Eur žalos atlyginimą E. L.; 8) iš atsakovų ieškovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovų patikslintą ieškinį. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1210/430/2020 nutraukė atskirojo skundo nagrinėjimo procesą, sprendęs, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. K., J. K. ir VĮ Registrų centras dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatyta tvarka; 25² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos administraciniai sprendimai, priimti teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba teismui.

7. Teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija laikosi vieningos praktikos, kad tais atvejais, kuomet pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir / ar patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinys, patvirtindamas ir / ar užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir / ar užregistravimas) priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartį Nr. T-80/2017, 2017 m. vasario 13 d. nutartį Nr. T-12/2017, 2015 m. vasario 19 d. nutartį Nr. T-37-2015, 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101-2014).

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamos deklaracijos apie statybos užbaigimą buvo patvirtintos Inspekcijos, jai, t. y. viešojo administravimo subjektui priimant administracinius sprendimus, todėl reikalavimas dėl šių deklaracijų panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui. <...> Specialioji teisėjų kolegija akcentavo, kad prašymu atsakovams nėra reiškiama reikalavimų ar įpareigojimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis, nėra ginčijami po statinių įregistravimo sudaryti sandoriai, nėra prašoma pašalinti statybos padarinius ir pan. (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį byloje Nr. T-87/2016). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, Specialioji teisėjų kolegija darė išvadą, kad byloje reiškiami administraciniai reikalavimai, kurie nagrinėtini administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2020 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. T-43/2020; Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2020 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-43/2020).

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė šioje byloje reikalavimų, tiesiogiai susijusių su civilinėmis teisėmis ir pareigomis nereiškia, tokie reikalavimai pareikšti civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023, tačiau joje ieškovų patikslintą ieškinį buvo atsisakyta priimti.

10. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti 2020 m. balandžio 6 d. deklaracijos Nr. ACCR-20-200406-02055 apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą 2020 m. balandžio 6 d. tvirtinimą ir registraciją Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos yra esminis reikalavimas, kurio (ne)tenkinimo atveju tikėtina būtų (ne)tenkinami ir kiti ieškovės reikalavimai.

11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad, priėmus ieškinį buvo pažeistos teismingumo taisyklės, teismas bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškinio pagrindą sudarantys argumentai yra civilinio pobūdžio, t. y. neteisėtos ir savavališkos statybos teisiniai padariniai, neteisėtas turto užėmimas. Reiškiamame ieškinyje nenagrinėjami jokie administraciniai santykiai. Vienintelė priežastis, kodėl šioje byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo bei vindikacinis reikalavimas yra ta, kad šie reikalavimai ieškovės jau yra pareikšti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023.

12.2. Visi šioje byloje reiškiami reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai iš civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 ieškovės pareikštų reikalavimų. Ieškovės ginčijama deklaracija ir teisinė registracija yra Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 ginčijamo statybos leidimo ir savavališkų statybos darbų rezultatas. Įstatymų leidėjas SĮ 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatė teismo pareigą toje pačioje byloje išspręsti tiek statybos leidimo panaikinimo, tiek ir to statybos leidimo padarinių klausimą.

12.3. Reikalavimas dėl neteisėtų statybos darbų užbaigimą fiksuojančios deklaracijos panaikinimo turėtų būti reiškiamas toje pačioje civilinėje byloje kaip ir reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo bei savavališkų statybos darbų padarinių šalinimo, kas civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 buvo padaryta 2020 m. birželio 15 d., tačiau teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį su naujais reikalavimais dėl statytojo deklaracijos ir jos pagrindu atliktos patalpos teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė dėl šios nutarties teikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi procesą nutraukė, nes nutartis dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

12.4. Šis ieškinys turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, visų pirma, dėl to, kad taip neskundžiama 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Antra, neišsprendus ieškinio dėl statybos darbų užbaigimo, neįmanoma nagrinėti ieškinio dėl statybos leidimo, savavališkų statybos darbų ir išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

12.5. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienas iš nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Daiktas gali būti sukuriamas (pastatomas) statybos būdu, taip įgyvendinama statytojo nuosavybės teisė į daiktą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju (pagal su ieškiniu pateiktą ekspertizės aktą) atsakovai atliko savavališkos rekonstrukcijos darbus. Pagal ieškinio pagrindą vykdydami savavališkus rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus atsakovai ne tik išgriovė pastato laikančiąsias konstrukcijas, bet ir užsiėmė daugiabučio namo bendraturčiams priklausančias patalpas, kurias pasiskelbė savo nuosavybe ir tai padarė būtent ginčijamos deklaracijos pagrindu.

12.6. Pasisakant dėl vindikacinio reikalavimo, tai situacija ta pati – teismas negali tenkinti ieškinio ir įpareigoti atsakovus atlaisvinti jų neteisėtai užimtas patalpas, kai jos neteisėtos deklaracijos pagrindu yra tapusios atsakovų patalpų dalimi, t. y. jų nuosavybe.

12.7. Specialioji teisėjų kolegija skundžiamoje nutartyje minimą praktiką formavo vadovaudamasi ne teisiniais argumentais, bet teismų krūvio reguliavimo motyvais, ir ji neatitinka iki tol formuotos teismų praktikos, prieštarauja įstatymų leidėjo valiai ir tikslams (dėl statybos padarinių šalinimo klausimo teismingumo), t. y. buvo pasakyta, kokiais atvejais ir kodėl su statybos procesu susiję administraciniai aktai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, o kokiais atvejais administraciniuose teismuose: kai ginčijamas statybos leidimas pagal kurį statybos darbai nepradėti – ginčas teismingas administraciniam teismui, o kai statybos darbai pradėti – tuomet statybos leidimas ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme. Įstatymų leidėjo logika buvo ta, kad ginčijant statybos leidimą pagal kurį statybos darbai jau yra pradėti teismui neišvengiamai tenka spręsti statybos darbais sukurtų pasekmių šalinimo klausimus, kas yra statytojo nuosavybė, o tai yra civiliniai teisiniai santykiai – statybos darbų užbaigimo dokumentai visais atvejais yra susiję su statybos pasekmėmis, t. y. nuosavybės teisiniais santykiais.

12.8. Tai, kad statytojo deklaracija yra suderinta su statybos inspekcija, kas reiškia administracinius teisinius santykius, niekaip nepaneigia deklaracijos turinio ir tikslo – tai yra statytojo nuosavybę į sukurtą ar pakeistą daiktą nustatantis dokumentas, kurio pagrindu atsiranda / registruojama statytojo nuosavybės teisė į statinį. Kaip tokia praktika dera su minėta išstatymų leidėjo valia, kai ginčas dėl statybos leidimo, t. y. viešojo administravimo institucijos išduoto administracinio akto, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui būtent dėl pradėto statybos proceso ir juo sukurtų pasekmių, tačiau užbaigtas statybos procesas kažkodėl jau turi būti teismingas administraciniam teismui.

13. Atsakovai V. K. ir J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nors ieškovė teigia, kad ginčijama deklaracija ir teisinė registracija yra Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 ginčijamo statybos leidimo ir savavališkų statybos darbų rezultatas / pasekmės, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas. Atsakovų atlikti statybos darbai nėra pripažinti neteisėtais jokiu teismo sprendimu ar administraciniu aktu, todėl nėra jokio fakto, kuris pagrįstų ieškovės teiginius dėl neteisėtos statybos.

13.2. Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog ieškinys turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes neva taip nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi. Jokių panašių sprendimų Vilniaus miesto apylinkės teismas niekada nepriėmė.

13.3. Jei ieškovė siekia nuginčyti statybą leidžiantį dokumentą, tai jokiu būdu nereiškia, jog statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas. Ieškovės prielaidos, kurių nepalaiko nei Inspekcija, nei ekspertas, atlikęs ekspertizę nurodytoje byloje, nėra teisinis pagrindas naikinti ginčijamas deklaracijas. Ieškovės prielaidos yra tik jos įsivaizdavimas ir atitinkamas siekis, bet ne juridinis faktas, kurį teismas turėtų vertinti.

13.4. Ieškovė siekia ne kokių nors teisinių padarinių, susijusių su deklaracijos panaikinimu, bet siekia gauti papildomų argumentų aukščiau minėtai bylai vilkinti. Ieškovė iš esmės ginčija ne skundžiamą nutartį, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023, kuria teismas nepriėmė tokio ieškovės reikalavimo.

13.5. Atskirajame skunde nėra jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu ieškovė siekia panaikinti skundžiamą nutartį, išskyrus jos nuomonę, jog Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-43/2020 yra nepagrįsta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia perduotas nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo priėmimo

17. Bylai esant apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. gruodžio 5 d. ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kartu pridėdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-327-808/2020, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų E. L., R. K., D. V., M. K., L. T., P. K., J. P., I. I., R. B., D. K., E. V.-B., G. R., V. V., I. L., L. G. bei Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos patikslintą ieškinį, taip pat V. G. ir J. G. patikslintą ieškinį.

18.1. Šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl statytojų deklaracijos panaikinimo yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 pareikštų reikalavimų dėl statybos leidimo, savavališkų statybos darbų ir jų padarinių šalinimo. Netenkinus civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 pareikštų reikalavimų (dėl statybos leidimo, savavališkų statybos darbų ir išreikalavimo iš neteisėto valdymo) nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl deklaracijos panaikinimo.

18.2. Abiejų bylų ieškinių pagrindai yra tapatūs – neteisėtas statybos leidimas, savavališki ir neteisėti statybos darbai. Ieškovas abiejuose bylose įrodinėja tas pačias faktines aplinkybes ir teismai atitinkamai nustatinės tuos pačius faktus: kad atsakovai atliko neteisėtus statybos darbus, kad statytojų atliktiems statybos darbams buvo būtinas pastato patalpų savininkų sutikimas, rekonstrukcijos projektas ir jo ekspertizė, statybos leidimas pastato rekonstrukcijai, kad statybos leidimas pastato rekonstrukcijai negalėjo būti išduotas nesuformavus žemės sklypo ir statytojui neturint nuosavybės teisių į tą žemės sklypą.

18.3. Bet kurioje iš šių bylų nustatyti faktai taps prejudiciniais kitoje byloje: jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 bus nustatyta, kad statyba neteisėta ir savavališka, tai bus prejudicinis faktas sprendžiant dėl tokios statybos užbaigimo dokumento – deklaracijos panaikinimo; jeigu šioje civilinėje byloje bus nustatyta, kad deklaracija surašyta dėl neteisėtų ir savavališkų statybos darbų, tai bus prejudicinis faktas civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023, kurioje yra sprendžiama dėl tų statybos darbų neteisėtumo.

18.4. Pagal ginčijamą deklaraciją buvo ne tik paskelbtas neteisėtų ir savavališkų statybos darbų užbaigimas, bet ir atlikta neteisėtai sukurto nekilnojamojo turto bei statytojų daiktinių teisių į jį registracija. Tik nuginčijus deklaraciją apie statybos užbaigimą galima paneigti nuosavybės teisės sukūrimo ir įregistravimo pagrindą, paneigti Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo prezumpciją.

18.5. Nagrinėti šių bylų atskirai neįmanoma, dėl to išvestinis reikalavimas dėl deklaracijos panaikinimo ir buvo reiškiamas civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023. Kadangi teismas toje byloje patikslintą ieškinį su išvestiniu reikalavimu priimti atsisakė, jis neskundžiamos nutarties pagrindu suformavo šiuo metu kilusią problemą, kad nei vienos bylos be kitos nagrinėti iš esmės nėra galima.

18.6. Jeigu teismas nagrinėtų civilinę bylą Nr. e2-41-808/2023, o bylos dėl deklaracijos nagrinėjimas būtų sustabdytas, tai teismui tektų spręsti dėl atsakovų argumentų, kad ieškovų įrodinėjami neteisėtų ir savavališkų statybos darbų rezultatai, taip pat bendro naudojimo patalpų užėmimas yra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys, kurių ieškovai neva neginčija (nes jie ginčijami deklaracijos panaikinimo byloje, kurios nagrinėjimas būtų sustabdytas). Jeigu teismas pirmiausia nagrinėtų civilinę bylą dėl deklaracijos panaikinimo, tai jam de facto (faktiškai) tektų išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-41-808/2023, nes nagrinėjant reikalavimą dėl statybos užbaigimo akto neteisėtumo būtina nustatyti, ar tie statybos darbai buvo neteisėti. Tačiau kaip teismas galėtų spręsti klausimą dėl statybos leidimo neteisėtumo, kai jis jo byloje nėra ginčijamas, bet ginčijamas kitoje byloje, kurios nagrinėjimas yra sustabdytas.

18.7. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką reikalavimas panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nereiškiant reikalavimo dėl neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo nesukurtų pakankamo materialiojo teisinio rezultato, jog būtų pripažintas gintinu teisme CPK 5 straipsnio pagrindu, nes reiškiant reikalavimą pripažinti deklaraciją apie statybos užbaigimą negaliojančia būtina formuluoti reikalavimą dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-1120/2023).

18.8. Jeigu byla dėl deklaracijos panaikinimo bus perduota nagrinėti administraciniam teismui, šių dviejų susijusių bylų sujungimas bus neįmanomas, o bylų nagrinėjimas atskirai yra neįmanomas, tai pasibaigs absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais abiejose bylose: negalima nagrinėti bylos dėl statybos darbų neteisėtumo, nesprendžiant tų statybos darbų užbaigimo dokumento galiojimo klausimo ir tuo dokumentu sukurtų civilinių pasekmių (nuosavybės teisės registracijos) ir lygiai taip pat negalima nagrinėti bylos dėl statybos darbų užbaigimo dokumento panaikinimo, nesprendžiant statybos leidimo panaikinimo ir tų statybos darbų neteisėtumo klausimų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytą šalies teisę teikti į bylą rašytinius paaiškinimus, įvertinęs ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose dėstomų argumentų sąsajumą su atskirajame skunde nurodomais argumentais, t. y. tai, kad juose detalizuojama ieškovės atskirojo skundo pozicija, tačiau nenurodomos iš esmės naujos aplinkybės, kuriomis ieškovė negrindė atskirojo skundo, sprendžia, kad yra pagrindas šiuos rašytinius paaiškinimus priimti ir vertinti juose nurodomus argumentus kartu su ieškovės atskiruoju skundu bei atsakovų į jį pateiktų atsiliepimu.

20. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-327-808/2020 ne tik kad galėjo būti pateikta dar pirmosios instancijos teismui, tačiau apskritai neturi esminės reikšmės ginčo klausimui išnagrinėti, todėl ją atsisakytina priimti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pats teismas, esant būtinybei, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl pagrindo perduoti bylą pagal teismingumą administraciniam teismui (ne)buvimo

23. Nagrinėjamu atveju šioje byloje ieškovė Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija pareiškė ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), V. K., J. K. ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia ab initio J. K. ir V. K. 2020 m. balandžio 6 d. deklaraciją Nr. ACCR-20-200406-02055 apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą; 2) panaikinti 2020 m. balandžio 6 d. deklaracijos Nr. ACCR-20-200406-02055 apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą 2020 m. balandžio 6 d. tvirtinimą ir registraciją Inspekcijoje; 3) panaikinti VĮ ,,Registrų centras“ 2020 m. gegužės 6 d. atliktus patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre ir registre; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų J. K. ir V. K. bylinėjimosi išlaidas.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį priėmė, tačiau po bylos iškėlimo skundžiama 2023 m. spalio 23 d. nutartimi sprendė, kad ieškovės ieškinys visgi nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir jį, remdamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad ginčijama deklaracija apie statybos užbaigimą buvo patvirtinta viešojo administravimo subjekto – Inspekcijos, jai dėl to priimant administracinius sprendimus, todėl reikalavimas dėl šios deklaracijos panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui. Teismas darė išvadą, kad ieškovė šioje byloje jokių reikalavimų tiesiogiai susijusių su civilinėmis teisėmis ir pareigomis nereiškia.

25. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį pagal teismingumą nutarė perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ieškovės teigimu, šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl statytojų deklaracijos panaikinimo ir nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo, atsižvelgiant į jais siekiamą teisinį tikslą, susijusį su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, negali būti laikomi administracinio pobūdžio, o yra išimtinai susiję su civiline teise ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovė pažymi, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai yra išvestiniai iš kitoje civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 pareikštų reikalavimų dėl statybos leidimo, savavališkų statybos darbų ir jų padarinių šalinimo, nors pastarojoje byloje patikslintą ieškinį (dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo), ieškovės vertinimu, ir buvo nepagrįstai atsisakyta priimti.

26. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo / rašytinių paaiškinimų bei atsakovų atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad deklaracija apie statybos užbaigimą nėra laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais, nes tokia deklaracija yra parengiama statytojo, kuris nėra viešojo administravimo subjektas. Kadangi deklaracija įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, ji pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018, 86 punktas). Vis dėlto tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. kovo 29 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-29/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-80/2017; 2017 m. vasario 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2017, kt.).

28. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, viena vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio atliekamas deklaracijos patvirtinimas ir (ar) užregistravimas yra administracinis sprendimas ir ginčai dėl jo nagrinėjami administraciniame teisme. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien prašomo panaikinti dokumento pobūdis – administracinis sprendimas, nėra pakankamas ir viską nulemiantis sprendžiant dėl bylos teismingumo. Jei byloje ginčijamas administracinis aktas yra sudėtinė civilinių teisinių santykių dalis, tokia byla, remiantis absorbcijos principu, gali būti nagrinėjama ir bendrosios kompetencijos teisme. Tą iš esmės atskleidžia ir įstatyminis reglamentavimas, pagal kurį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Teismų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis; CPK 36 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

29. Todėl, remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, aplinkybė, kad šioje byloje ginčijamas viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas – 2020 m. balandžio 6 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ACCR-20-200406-02055 tvirtinimas ir registracija, per se (savaime) nesudaro pagrindo spręsti, kad šis šalių ginčas teismingas administraciniam teismui. Tokiai išvadai padaryti būtina nustatyti ne tik ginčo objektą, tačiau ir jo dalyką, reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą, įvertinti kokių materialiųjų teisinių padarinių ieškiniu yra siekiama, t. y. nustatyti, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai siekiamo teisinio rezultato atžvilgiu iš tiesų negali būti priskiriami civiliniams teisiniams santykiams. Be to, šioje konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje būtina atsižvelgti ir į kitą itin reikšmingą aplinkybę, o būtent tą, kad bendrosios kompetencijos teisme (tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme) tarp šalių taip pat yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-41-808/2023 dėl statybos leidimo, savavališkų statybos darbų ir turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, kurioje buvo pateiktas patikslintas ieškinys su reikalavimu pripažinti deklaraciją (jos tvirtinimą ir registraciją) negaliojančia, ir tik kurį teismui 2020 m. birželio 23 d. atsisakius priimti, šis reikalavimas buvo pareikštas šioje byloje, ieškovei ieškinį pateikiant bendra įstatymo nustatyta tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-41-808/2023 sąsajumas, turintis įtakos ir sprendžiant dėl šioje byloje pareikšto ieškinio teismingumo, yra akivaizdus dėl toliau nurodomų motyvų.

31. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 ieškovai, tarp jų ir Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, pareiškė ieškinį, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-01-180914-00110; įpareigoti atsakovus J. K., V. K. ir UAB ,,Jurdas“ pašalinti neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius: atstatyti nugriautas daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (kapitalines sienas, perdangas, buvusias langų ir durų angas, šviesduobių ir žemduobės konstrukcijas), atstatyti buvusį gruntą ir grindis rūsio patalpose, išmontuoti neteisėtai įrengtas sklendes bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje, užkasti iškastą duobę, atstatyti buvusias šaligatvio dangas, atkasti saugotinus želdinius; išreikalauti iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,Jurdas“ svetimo neteisėto valdymo daugiabučio namo rūsio bendrojo naudojimo patalpos ,,n-18“ dalį, esančią tarp pastato fasadinės sienos (iš (duomenys neskelbtini) pusės) ir šilumos punkto, įpareigoti atsakovus pašalinti bendrojo naudojimo patalpose atliktos savavališkos statybos padarinius, įpareigojant atstatyti bendrojo naudojimo patalpas į buvusią padėtį (atstatyti buvusį grindų lygį, atstatyti išgriautą sieną); priteisti ieškovei D. V. iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,Jurdas“ solidariai 4 403,04 Eur žalos atlyginimą; priteisti ieškovei D. L.-T. (E. L. teisių parėmėja) iš atsakovų J. K., V. K. ir UAB ,,Jurdas“ solidariai 6 599,55 Eur žalos atlyginimą ir iš atsakovų ieškovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Taigi minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023, be kita ko, keliamas klausimas dėl atsakovų V. K. ir J. K. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje atliktų statybos darbų teisėtumo. Ieškovai byloje ginčija išduotą statybos leidimą kapitaliniam remontui – patalpų pritaikymui neįgaliesiems (dėl to, kad, ieškovų teigimu, projektas realiai numatė rekonstrukcijos darbus ir dauguma projekto sprendinių nesusiję su patalpų pritaikymu neįgaliesiems), taip pat reiškia reikalavimą dėl savavališkos statybos ir jos padarinių pašalinimo. Be to, ieškovai, teigdami, kad vykdydami statybos darbus statytojai užsiėmė ir užsitvėrė jiems nepriklausančias bendrojo naudojimo patalpas, jų atžvilgiu pareiškė ir vindikacinį reikalavimą.

33. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovė ieškiniu ginčija statytojų V. K. ir J. K. 2020 m. balandžio 6 d. surašytą deklaraciją, t. y. statybos užbaigimo dokumentą, kuria statytojai konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-41-808/2023 ginčo objektu esančių statybos darbų užbaigimą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje ir deklaracijos pagrindu pakeitė savo rūsio patalpos kadastro duomenis – nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruodami, ieškovų vertinimu, neteisėtos ir savavališkos statybos rezultatus – savavališkos rekonstrukcijos ir savavališkos kapitalinio remonto statybos darbus (neteisėtai užimtas bendro naudojimo patalpas, išgriautas laikančiąsias sienas, įgilintas rūsio patalpas).

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 reiškiamus reikalavimus, aplinkybes, kuriomis ieškovai grindžia ieškinių dalyką, sutinka su ieškovės pozicija, kad abiejose bylose pareikštų ieškinių pagrindai yra glaudžiai susiję, o reikalavimas pripažinti deklaraciją negaliojančia savo esme šiuo konkrečiu atveju, įvertinus ir abiejų bylų procesinę eigą (reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo pareikštas anksčiau, dar 2018 m. lapkričio 21 d., patikslintas ieškinys dėl deklaracijos panaikinimo byloje buvo pateiktas 2020 m. birželio 15 d., o atsisakius jį priimti, šioje byloje – 2023 m. rugsėjo 12 d.), yra išvestinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 pareikštų reikalavimų atžvilgiu.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „išvestinis reikalavimas“ teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta. Sąvoka „išvestinis“ reiškia kažką, kas yra išvestas iš kito („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus]. ). Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021).

36. Taigi, pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip pagrindinį ir išvestinį yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį pagrindinio reikalavimo patenkinimas tampa išvestinio reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56–57 punktai). Byloje esant pareikštiems pagrindiniam ir išvestiniam reikalavimui, pastarojo tenkinimo (atmetimo) klausimas sprendžiamas priklausomai nuo pagrindinio reikalavimo, t. y. patenkinus pagrindinį reikalavimą yra pagrindas spręsti dėl išvestinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo, ir priešingai, atmetus pagrindinį reikalavimą savaime nelieka pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, t. y. jo tenkinimo klausimas net nėra svarstomas.

37. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 87 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Statybos leidimo išdavimo procedūrą bei kitus su tuo susijusius klausimus, įskaitant ir statybos užbaigimą, detalizuoja statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017).

38. Remiantis STR 1.05.01:2017 10.1 punktu statybos užbaigimo procedūros – pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą; STR 1.05.01:2017 10.3 punkte numatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – deklaracija) – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracija surašoma SĮ 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė abiem ieškiniais iš esmės įrodinėja tas pačias faktines aplinkybes dėl, pasak jos, statybos leidimo pagrindu atsakovų atliktų savavališkų ir neteisėtų statybos darbų, kurių užbaigimas galiausiai buvo įformintas deklaracija apie statybos užbaigimą, ginčijama šioje byloje. O tai visumos aplinkybių kontekste leidžia spręsti, kad deklaracijos ginčijimas nėra savitikslis reikalavimas ir poreikis ją vėliau ginčyti kilo tik dėl to, kad civilinės bylos Nr. e2-41-808/2023 eigoje, kurioje ginčijamas 2018 m. rugsėjo 14 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSKR-01-180914-00110, taigi ir jo pagrindu atliktų statybos darbų, teisėtumas, pagal šį statybos leidimą statybos darbai buvo baigti ir jų baigtumas užfiksuotas būtent surašant deklaraciją, patvirtintą Inspekcijos. Kita civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 ginčijamų statybos darbų (ieškovės vertinamų neteisėtais ir savavališkais) užbaigimo pasekmė yra ir šios deklaracijos pagrindu įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į statybos darbų rezultatą.

40. Taigi pagal šioje byloje ginčijamą deklaraciją buvo ne tik paskelbtas statybos darbų užbaigimas, bet ir atlikta nekilnojamojo turto bei statytojų daiktinių teisių į jį registracija. Tokiu būdu nuginčijus deklaraciją apie statybos užbaigimą, tai būtų pagrindas ir šiai registracijai panaikinti. Tuo tarpu netenkinus civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 pareikštų reikalavimų (dėl statybos leidimo, statybos padarinių pašalinimo ir turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo) nebūtų pagrindo tenkinti ir šioje byloje pareikšto reikalavimo dėl deklaracijos panaikinimo, kurios galiojimo teisėtumas iš esmės grindžiamas tapačių argumentų, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023, pagrindu ir argumentuojamas tuo, kad ja buvo užbaigti ir įteisinti, ieškovės įsitikinimu, savavališki rekonstrukcijos ir savavališki kapitalinio remonto statybos darbai atlikti pagal ginčijamą statybos leidimą.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos panaikinimo, vertinant juos susiklosčiusios situacijos kontekste, yra neatsiejamai susiję su reikalavimais pareikštais civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023, kurie yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti ir šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, kylančių iš tapačių teisinių santykių, ir spręsti, kad jie, vien tik remiantis tuo, kad deklaracija buvo patvirtinta viešojo administravimo subjekto – Inspekcijos, administraciniu sprendimu, turi būti nagrinėjami administraciniame teisme. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, ginčo atveju nėra pagrįsta skirtingai traktuoti situacijas dėl administracinio akto ginčijamo bendrosios kompetencijos teisme, kai statyba yra pradėta, ir tuo atveju, kai ji jau yra užbaigta. Statyba yra vieningas procesas, kuriuo galiausiai siekiama sukurti statybos rezultatą, naudojamą civilinėje apyvartoje, todėl viso šio tęstinio proceso metu atskirose stadijose priimami administraciniai aktai nenulemia kitokio bylos rūšinio teismingumo.

42. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės šioje byloje pareikšti reikalavimai šiuo konkrečiu atveju yra betarpiškai susiję su šalių civilinėmis teisėmis ir pareigomis, jų įgyvendinimu, ieškovei ginant galimai savo pažeistas teises – ginčijant 2020 m. balandžio 6 d. deklaraciją Nr. ACCR-20-200406-02055 apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą, kuri surašyta pagal kitoje civilinėje byloje ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-01-180914-00110. Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, remiantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, perduoti civilinę bylą, kurioje ginčijamas deklaracijos teisėtumas, pagal teismingumą nagrinėti administraciniam teismui, negali būti laikomas pagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos rūšinio teismingumo klausimą, neįvertino kilusio ginčo esmės ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimties, šios bylos sąsajumo su kita tame pačiame teisme nagrinėjama civiline byla dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, dėl ko nepagrįstai sprendęs, kad ši nagrinėjama civilinė byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nutarė ją pagal teismingumą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

44. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet tarpusavyje betarpiškai susiję teisiniai reikalavimai, kildinami iš vieningo statybos proceso, yra ginčijami atskirose civilinėse bylose, šalys ir / ar bet kurią iš dviejų civilinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindą inicijuoti šių civilinių bylų sujungimo klausimą (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

45. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.