Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. A., jo įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui M. V.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų – Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos sporto universiteto studentas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VTMT Kauno skyriaus išvada Nr. G1421/2109(02) E. A. konstatuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 62).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas baro „N.“, įraše užfiksuotas analogiškas vaizdas kaip ir vaizdo įraše, pateiktame Kauno apskrities VPK PR (1 t., b. l. 99-100).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamasis teisinis M. N. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, pareikšti M. N., pasitvirtino.

Kaltinamasis M. N. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam, manydamas, kad prieš tai jam sudavė nukentėjusysis, atsiprašo nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusysis E. A. parodė, kad kaltinamasis jam sudavė iš nugaros į veidą, kaltinamajam bandant suduoti dar kartą, jis pabėgo. Liudytojai E. N. ir N. L., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad kaltinamasis įvykio metu buvo įvykio vietoje, tačiau nematė, kad jis būtų kam sudavęs. Liudytojas A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam būnant klube iš lauko grįžo sužalotas nukentėjusysis E. A., kurį su kažkuo supainiojo, t. y. turėjo suduoti ne jam. Mano, kad nukentėjusįjį M. N. supainiojo su A. G., nes jie yra vizualiai panašūs. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. konfliktavo su E. N., broliais Lukošiūnais ir M. N.. E. A. išėjus į lauką, iš kažkur atėjęs M. N. trenkė jam kumščiu į skruostą. Ji nematė smūgio, tačiau matė, kaip E. A. abiem rankomis susiėmęs iš apačios už žandikaulio, įbėgo atgal į klubą. Ji mano, kad E. A. supainiojo su A. G., nes jie yra labai panašūs. Vaizdo įraše 2019-05-19 fiksuotas lauko kameros vaizdas ties naktiniu klubu „A. M.“ – matyti, kaip M. N., priėjęs greitu žingsniu, dešine ranka smūgiavo lauke stovėjusiam vaikinui su kepure į galvą, o šis atšoka tolyn nuo M. N. ir greitu žingsniu nueina į klubą. Tai, jog kaltinamasis M. N. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašas, specialisto išvada bei kiti byloje pateikti įrodymai. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. N. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis suvokė, jog suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip veikti. Toks tyčios turinys atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, todėl M. N. veika kvalifikuota teisingai. Iš kaltinimo šalintina baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, kadangi ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais baudžiamosios bylos duomenimis.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, tačiau nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo, t. y. kad M. N. atlygino ar pašalino padarytą žalą, arba įsipareigojo ją atlyginti. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki pat bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nebuvo pasiektas. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga nereiškia, jog asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis dėjo aktyvias pastangas susitarti su nukentėjusiuoju. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis per bendrus pažįstamus bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, nėra pakankama siekiant atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo teiginys, jog jis siūlė atlyginti žalą per nukentėjusiojo draugus ir viršininką nėra pagrįstas jokiais bylos duomenimis. Bylos medžiaga nustatyta, kad veika buvo padaryta 2019-05-19, tuo tarpu 200 Eur pavedimą nukentėjusiajam kaltinamasis padarė tik 2019-12-05 (2 t., b. l. 43), t. y. baigiant baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, praėjus beveik 7 mėnesiams po įvykio. Kaltinamajam buvo žinoma, jog nukentėjusysis po įvykio gulėjo ligoninėje, tačiau nepaisant to, jis net nebandė atlyginti jam dėl jo padaryto nusikaltimo patirtos žalos arba kažkaip kitaip sušvelninti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamojo M. N. atlygintos žalos dalis yra labai maža, byloje nėra duomenų, pavirtinančių, jog kaltinamasis tarėsi su nukentėjusiuoju dėl jo patirtos žalos atlyginimo ateityje. Kaltinamasis nesutinka su nukentėjusiojo prašomos priteisti žalos dydžiu. Tam, kad būtų galima pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimą, būtina, kad byloje būtų nustatyta, jog kaltininkas savo aktyviais veiksmais nuoširdžiai ketino sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokia yra šio reikalavimo prasmė kalbant apie asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo tarpu kaltinamasis M. N. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų iki bylos perdavimo teismui atlyginti nukentėjusiojo patirtos žalos, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, visiškai nesistengdamas kokiu nors kitu būdu (teikiant pagalbą ar pan.) sušvelninti kilusias itin skaudžias savo elgesio pasekmes, buvo visiškai abejingas nukentėjusiojo dėl jo kaltės patiriamiems skausmams ir nepatogumams. Aukščiau aptartų duomenų visuma rodo, jog po įvykio M. N. nesistengė padėti nukentėjusiajam, nedėjo pakankamai pastangų tam, kad tarp jo ir nukentėjusiojo būtų pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlyga. Nesant vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. N. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę M. N., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant M. N. asmenybę, pažymėtina, kad jis yra neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, studijuoja Lietuvos sporto universitete, nedirba. Siekiant sulaikyti M. N. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis E. A. pareiškė civilinį ieškinį 2651,35 Eur dydžio turtinės, 20 000 Eur dydžio neturinės žalos, 920 Eur atstovavimo išlaidų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Nukentėjusysis E. A. nurodė, kad 2651,35 Eur turtinę žalą sudaro patirtos gydymosi ir medikamentų išlaidos, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 2651,35 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 886,30 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 104-107). Civilinė ieškovė su kaltinamuoju pasirašė sutartį dėl žalos mokėjimo dalimis, pagal kurią kaltinamasis M. N. 2019-08-28 įsipareigojo atlyginti 886,30 Eur turtinę žalą per 44 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-08-28, kiekvieną mėnesį mokant po 20 Eur (1 t., b. l. 152-153).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 1472,31 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 114-122). Civilinis ieškovas su kaltinamuoju pasirašė sutartį dėl žalos mokėjimo dalimis, pagal kurią kaltinamasis M. N. 2019-08-28 įsipareigojo atlyginti 1472,31 Eur turtinę žalą iki 2022-08-31, kiekvieną mėnesį mokant po 40,90 Eur (1 t., b. l. 150-151).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-166-699/2018). Nustatant neturtinės žalos dydį, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013 ir kt.).

Nukentėjusysis nurodė, kad po patirto sužalojimo ilgą laiką buvo gydomas, buvo atliktos trys sudėtingos operacijos, jis ilgą laiką buvo nedarbingas, neteko dantų, dalies žandikaulio, iki šiol nevaldo dalies veido, negali valgyti kieto maisto. Gydymas užtruks dar keletą metų, nes dar reikia atstatyti kaulą. Po įvykio patyrė didžiulį stresą, bijojo viešų vietų, bijo ir iki šiol. Ant kaklo liko randas. Akivaizdu, kad visų sužalojimo pasekmių pašalinti nepavyks. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes nukentėjusysis savo patirtą neturtinę žalą vertina 20000 Eur.

Visos nukentėjusiojo dėl patirtos neturtinės žalos nurodytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė. Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšminga teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Teismų praktikoje didesnė nei 5 000 Eur neturtinė žala priteisiama tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kuriose kilo sunkesni negrįžtami padariniai.

Kaltinamasis M. N. studijuoja, yra vedęs, augina mažametį vaiką, yra išlaikomas tėvų. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Kadangi neturtinės žalos dydį teismas nustato pagal konkrečioje byloje esančių teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, konkrečioje byloje jis gali nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam E. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinius skausmus, ne vieną operaciją, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, numatytas tolimesnis jo gydymas, įvykio metu patirti tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas 8000 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam E. A. atmestina.

Šioje byloje nukentėjusysis E. A. taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 48; 2 t., b. l. 42) pagrindžia, jog E. A. už atstovavimą sumokėjo 920 Eur, teisinio pagrindo nepripažinti nukentėjusiojo patirtas minėtas išlaidas proceso išlaidomis, nėra, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 920 Eur už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), 2019 m. birželio 6 d. nutartyje (Nr. 2K-P-75-788/2019) išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Kartu plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo M. N. nukentėjusiajam E. A. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10651,35 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini, iš kaltinamojo Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 886,30 Eur žalos atlyginimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 1472,31 Eur žalos atlyginimo. Tvirtintinos sutartys dėl žalos mokėjimo dalimis, pagal kurias kaltinamasis M. N. 2019-08-28 įsipareigojo: atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 886,30 Eur turtinę žalą per 44 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-08-28, kiekvieną mėnesį mokant po 20 Eur (1 t., b. l. 152-153), atlyginti 1472,31 Eur turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iki 2022-08-31, kiekvieną mėnesį mokant po 40,90 Eur (1 t., b. l. 150-151).

Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du DVD su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 92, 98) paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti nukentėjusiojo E. A. naudai iš kaltinamojo M. N. 2651,35 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 35 ct) turtinės žalos, 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10651,35 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo bei 920 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Priteisti iš kaltinamojo M. N. Kauno teritorinei ligonių kasai 886,30 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 30 ct) žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 1472,31 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 31 ct) žalos atlyginimo, patvirtinant sutartis dėl žalos mokėjimo dalimis, pagal kurias kaltinamasis M. N. 2019-08-28 įsipareigojo: atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 886,30 Eur turtinę žalą per 44 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-08-28, kiekvieną mėnesį mokant po 20 Eur; atlyginti 1472,31 Eur turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iki 2022-08-31, kiekvieną mėnesį mokant po 40,90 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du DVD su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 92, 98) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.