- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- 1-2659-1072/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29030-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Advokatai
- Loratė Guižauskienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 17.41 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 prom. etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu 2,33 prom. etilo alkoholio koncentracija).
S. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. namuose ryte pavartojo alkoholio, nes buvo bloga emocinė būsena. Mama gulėjo ligoninėje, jai buvo atliekamas kraujagyslių zondavimas. Paskambinus mamai ir paprašius atvykti į ligoninę, išsigando, priėmė klaidingą sprendimą skubiai vykti, neįvertino savo būsenos. Išvažinėdamas užkliudė kelis automobilius, buvo iškviesta policija. Paskutiniais metais turėjo daug netekčių, jam buvo išrašyti raminamieji, nes ištikdavo panikos priepuoliai, paskutinius metus kilusią įtampą mažino ir alkoholiu. Iki tol alkoholio nevartojo. Šiuo metu jis gyvena reabilitacijos centre, įvertino situaciją, suprato, kad reikalinga specialistų pagalba. Jis anksčiau trylika metų negėrė, dabar pusantrų metų vartojo alkoholį dėl įtampos, netekčių. 2020 m. spalio mėnesį pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Yra baustas administracine tvarka, nes sustodavo autobusų stotelėse paimti keleivių, yra viršijęs greitį. Darbo metu alkoholio niekad nevartojo, nes (duomenys neskelbtini) gali dirbti tik su 0 promilių. Gailisi dėl padarytos nusikalstamo veikos, deda ir dės pastangas nekartoti analogiškų veiksmų.
Kaltinamasis S. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Dirba pagal individualios veiklos verslo liudijimą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau oficialiai įmonė veiklos nevykdo, todėl jokių pajamų negauna. 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo namuose, kai apie pietus jam paskambino motina, kuri gydosi Santariškių ligoninėje. Pasakė, kad jai buvo atlikta kraujagyslių zondavimo operacija, po kurios blogai jaučiasi. Dėl to jis labai susijaudino ir apie 15.00 val. išgėrė 0,2 l talpos stipraus alkoholinio gėrimo - „Stumbro Starka“ 43 proc. stiprumo. Po to atsidarė dar tokį patį buteliuką ir išgėrė jo trečdalį. Apie 17.40 val. iš buto išėjo į kiemą, kur stovėjo jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Norėjo važiuoti pas mamą į ligoninę, tačiau kieme pajautė, kad važiuodamas apgadino kitus stovinčius automobilius. Prisimena, kad kliudė automobilio veidrodėlį, taip pat atsitrenkė į mikroautobusą, po to atsitrenkė dar į vieną automobilį. Kiek iš viso apgadino automobilių bei kokių modelių, jis neprisimena. Apgadinęs automobilius jis niekur iš kiemo nesišalino ir nebėgo. Į įvykio vietą greitai atvyko policijos pareigūnai, jis jiems iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Sulaikymo metu tarp jo asmeninių daiktų policijos pareigūnai aptiko daug įvairių tablečių, dauguma iš jų yra receptiniai vaistai nuo nerimo, įtampos ir streso, nes jį dažnai ištinka panikos priepuoliai, dėl to jis vartoja vaistus. Nuo vaistų nėra priklausomas ir jais nepiktnaudžiauja, vartoja tik tada, kada jį ištinka priepuoliai. Taip pat tarp vaistų yra kraują skystinančių bei kraujagysles plečiančių tablečių - nuo aukšto kraujospūdžio, nuo širdies. Šie vaistai išrašyti su receptais, kuriuos pateiks tyrėjai. Tablečių: „Xanax“, „Lorazepam“, „Relanium“ turi išrašytus elektroninius receptus, bet dauguma vaistų pas jį yra išlikę nuo seniau, nes ne visus suvartojo (t. 1, b. l. 122-125).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, gynėjai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytojas K. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės I-os kuopos I-ojo būrio vyr. patruliu. 2021 m. rugpjūčio 23 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką nuo 13.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. 01.30 val. kartu su kolega vyr. patruliu P. B.. Buvo gautas pranešimas, kad kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), apgadinti automobiliai, vairuotojas neblaivus, jį sulaikė pranešėjas, kilo konfliktas. 2021 m. rugpjūčio 23 d. 17.35 val. nuvykus nurodytu adresu pamatė, kad S. G. automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas. S. G. pateikė asmens tapatybės kortelę. Nuo S. G. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Šalia buvo pranešėjas V. S., kuris paaiškino, kad jis vairavo mikroautobusą „Renault“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo sustojęs prie išvažiavimo adresu (duomenys neskelbtini), kai staiga pajuto smūgį į automobilio galą. Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), jau norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau pajuto, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas girtas, todėl paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įvykį. Įvykio liudininkas A. B. paaiškino, kad matė kaip automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, būdamas prie (duomenys neskelbtini), galu atsitrenkė į baltos spalvos automobilio „Audi“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) galą, po to važiuodamas į priekį užkabino automobilio „Toyota Yaris“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį ir pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini)g., po to važiuodamas užkabino automobilį “Opel“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. prisipažino vairavęs automobilį neblaivus. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, jis sutiko ir alkotesteriu „Drager Alcotest“ Nr. ARKB-0104 patikros Nr. 1486547 2021 m. rugpjūčio 23 d. 17.41 val. buvo nustatytas 2,23 prom. girtumas; 2021 m. rugpjūčio 23 d. 18.02 val. nustatytas 2,33 prom. (t. 1, b. l. 77-80).
Liudytojas P. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas kolega K. K. (t. 1, b. l. 82-85).
Liudytojas V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 17.25 val. mikroautobusu „Renault“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), kai pajuto smūgį į jo automobilį. Išlipęs iš automobilio nuėjo link automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas atsitrenkė į jo mikroautobusą. Eidamas matė, kad minėto automobilio vairuotojas važiavo atbuline eiga, lyg norėtų pasišalinti iš įvykio vietos, sušuko jam, kad sustotų ir niekur nevažiuotų. Tada automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas išlipo iš automobilio ir bandė su juo susitarti. Jiems kalbantis, pro šalį automobiliu pravažiavo kažkokią moteris, kurios duomenų nežino, kuri jam pasakė, kad nepaleistų šio žmogaus, nes jis kieme apgadino dar ne vieną automobilį. Nuo „Toyota Prius“ vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, tuomet jis paskambinęs pagalbos telefonu pranešė apie įvykį (t. 1, b. l. 87-90). Analogiški duomenys pateikti ir jo rašytiniame paaiškinime (t. 1, b. l. 93).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 23 d. 17.29 val. pranešėjas nurodė, jog įvažiuojant į kiemą susidūrė transporto priemonės, kliudė ir apgadino keletą kitų automobilių, vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas sulaikė vairuotoja, tačiau vyksta konfliktas (t. 1, b. l. 8).
Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiojo patrulio K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuodami gavo pranešimą iš VPK OVS, nuvyko į nurodytą įvykio vietą ir rado apgadintą mėlynos spalvos „Toyota Prius“ automobilį. Buvo apgadintas galinis bamperis, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, šalia automobilio stovėjo jo vairuotojas S. G.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pranešėjas v. S. paaiškino, kad stovėjo prie išvažiavimo adresu (duomenys neskelbtini), kai staiga pajuto smūgį į automobilio galą. Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjas norėdamas susitarti ir užpildyti deklaraciją su „Toyota“ vairuotoju bendravo, tačiau pajuto, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas girtas, todėl paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įvykį. Pretenzijų dėl automobilio apgadinimų neturi. Į pareigūnus kreipėsi kitas liudytojas, A. B., kuris paaiškino, kad matė kaip „Toyota Prius“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) atsitrenkė galu į baltos spalvos „Audi“, paskui važiuojant į priekį kliudė „Toyota Yaris“ o tada važiuodamas dar užkabino „Opel“. Paklausus S. G., kas vairavo automobilį, S. G. prisipažino jog vairavo automobilį, kad yra išgėręs (t. 1, b. l. 9).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. 17.39 val. S. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta jog jis negali eiti tiesa linija (t. 1, b. l. 111).
Alkotesterio kvitų duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 23 d. 17.41 val. S. G. nustatytas 2,23 prom. girtumas, o 2021 m. rugpjūčio 23 d. 18.02 val. nustatytas 2,33 prom. girtumas. Alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1486547, patikra galioja iki 2021 m. spalio 30 d. (t. 1, b. l. 112-114).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti 5 vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ kamerų. Pirmame vaizdo įrašė matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, matomas stovintis automobilis „Toyota Prius“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), šalia stovintis baltas mikroautobusas su užrašu „Kontesta“. Prie automobilių stovi du vyrai. Pareigūnai juos užkalbino, klausia, kuris ką vairavo. Vyras Nr. atsako, kad tai jo busas, o vyras Nr. 1 paklaustas pareigūnų, patvirtina, jog tai jo „Prius‘as“. Patvirtina, jog prieš keturias valandas vartojo alkoholį. Vėliau yra tikrinamas girtumas, pučiama į alkotesterį, tikrinami vyro Nr. 1 dokumentai.
Antrame vaizdo įraše tęsiamas pokalbis, vaizdo įraše matoma kad stovinčio automobilio yra nulaužtas veidrodėlis, kabo laidas, korpusas guli ant automobilio stogo. Pareigūnai nustatinėja nukentėjusius asmenis dėl apgadintų automobilių, nurodo surašyti paaiškinimus.
Trečiame vaizdo įraše toliau matoma kaip pareigūnai bendrauja su nukentėjusiais dėl apgadintų automobilių, baltos spalvos mikroautobuso vairuotojas rašo paaiškinimą.
Ketvirtame vaizdo įraše policija toliau renka asmenų paaiškinimus.
Penktame vaizdo įraše matoma, kaip vyrui Nr. 1 pučiant antrą kartą nustatomas 2,33 promilių girtumas (t. 1, b. l. 13-15). Vaizdo įrašai saugomi kompaktiniame diske (t. 1, b. l. 12).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrint transporto priemonę „Toyota Prius“ yra saulėta, sausa. Automobiliui po eismo įvykio apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės galinio matymo veidrodėlis, kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės bei galinės durys, kairės pusės galinis sparnas, užpakalinis bamperis (t. 1, b. l. 17-21). Fotolentelė (t. 1, b. l. 22-29).
VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „Toyota Prius“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra S. G. (t. 1, b. l. 33-34).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „Toyota Prius“, 2006 m. gamybos metų, hečbeko, varomo hibridiniu būdu, vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 2980 Eur (t. 1, b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog S. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 17.41 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 prom. etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu 2,33 prom. etilo alkoholio koncentracija). Tokiu savo elgesiu S. G. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.
Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga bei teisme ištirti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų policijos pareigūnų K. K. ir P. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jų tarnybinių pranešimų duomenys, įvykio vietoje surašyti liudytojų M. Š. ir A. B. rašytiniai paaiškinimai, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, patys vaizdo įrašai. Kaltinamojo neblaivumą, be kita ko, įrodo neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. spalio 30 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. G. nustatytas 2,23 prom. neblaivumas, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. V. atsakomybei pagal laidavimą (t. 1, b. l. 166-168).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. G. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos, tikino, jog jam gėda dėl to, kas nutiko ir stengiasi grįžti į normalų gyvenimą. Nors kaltinamasis nuoširdžiai paaiškino, kodėl sėdo prie automobilio vairo, tačiau toks jo poelgis buvo itin neapdairus. Vairavimas transporto priemonę – automobilį tokios būsenos kelia itin didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek aplinkiniams. Kad S. G. būklė girtumas tikrai nebuvo lengvas, liudija sukelti eismo įvykiai, kliudytos net keturios transporto priemonės. Jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau nėra teistas (t. 1, b. l. 102-103), penkių metų laikotarpiu 6 kartus baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus (t. 1, b. l. 104-109), iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo pradėjo gydytis psichosocialinės reabilitacijos centre VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, turi (duomenys neskelbtini). Teismas tiki, kad ne piniginės baudos ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti asmeniui reikiamą įtaką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad S. G. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju S. G. laiduotoja sutinka būti jo dukra G. V.. Ji dirba (duomenys neskelbtini), yra teigiamai charakterizuojama darbdavių, yra neteista, administracine tvarka 1 metų laikotarpiu du kartus bausta už nešiurkščius KET pažeidimus (t. 1, b. l. 174-178). Teismo posėdyje ji paaiškino, kad yra vienintelė S. G. dukra, mato, jog atlieka didelį vaidmenį tėvo gyvenime, ji iš karto sužinojo iš jo apie nagrinėjamą įvykį, tėtis visada atsižvelgia į jos nuomonę, todėl jaučia, kad iki šiol galimai neįvertino, kad reikia skirti dar daugiau laiko bendravimui. Ji pasiryžusi įdėti dar daugiau pastangų, darant jam teigiamą įtaką, padedant spręsti sunkumus, neabejoja, kad tėvas turi valios priimti socialiai teisingus sprendimus, laikytis teisės aktų reikalavimų, nagrinėjamas įvykis yra atsitiktinis ir daugiau nepasikartos. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad G. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, S. G., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. V. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas S. G. charakterizuojančias aplinkybes, jog kaltinamasis yra brandaus amžiaus, kritiškai įvertino ir savo elgesį nagrinėjamu atveju, ir apskritai psichologinę būseną, neneigė jos, o iš karto priėmė specialistų pagalbą, vertina, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas. Atsižvelgiant į G. V. pajamas, užstatas neskirtinas.
V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
S. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (padarytas nesunkus nusikaltimas, S. G. nustatytas neblaivumas viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, padaryta žala kitoms transporto priemonėms), į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti jam reikalinga darbui, vis gi teismų praktikoje ši aplinkybė nelaikoma išskirtine, nes kaltinamajam ji buvo žinoma ir iki įvykio, tačiau to nepaisant, jis sėdo už vairo būdamas neblaivus. Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, S. G. skirtinas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas, o būtent - vieneri metai ir šeši mėnesiai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).
Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme, teismo sprendimai gali skirtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam S. G., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Toyota Prius“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiuo automobiliu, kaltinamojo parodymais, jis vykdė ir savo darbines, kaip UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), funkcijas. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Teismo vertinimu, automobilio vertės konfiskavimas reikalautų papildomų išlaidų, o paties automobilio konfiskavimas, būtų labiau teisinga ir proporcinga priemonė, nes asmeniui kartu skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, kurios laikotarpiu asmuo nevykdys savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbinių funkcijų.
VI. Kiti klausimai
S. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (t. 1, b. l. 132-137). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas (šiuo metu esantis prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 26 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 1, b. l. 40-48) S. G. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtu automobiliu disponuoti, panaikintinas įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (CD, 1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais iš pareigūnų kamerų, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,
nusprendžia:
S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Prius“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, panaikinti įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompiuterinę laikmeną (CD, 1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Išaiškinti G. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.