- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-3062-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02301-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Renata Volodko
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: (i) priteisti ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ naudai iš atsakovo R. K. 2 925,01 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; (ii) įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos susisiekti su ieškove ir sudaryti visas sąlygas ieškovės darbuotojui užplombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, esančią prieš apskaitos prietaisą, kuri yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. AB ,,Klaipėdos vanduo“ yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkytojas Klaipėdos rajone. R. K. yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.
1.2. 2022 m. liepos mėn. atsakovas R. K. kreipėsi į AB ,,Klaipėdos vanduo“ dispečerinę, prašydamas leisti nuimti apsauginę plombą nuo įvadinės sklendės, nes dėl gedimo namo vidaus vandentiekio tinkluose reikėjo pakeisti už apskaitos prietaisu esantį kranelį. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pašalinęs gedimą turės naujai užplombuoti įvadinę sklendę, o už plombavimo paslaugą reikės susimokėti. 2022 m. liepos mėn. AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams atvykus užplombuoti įvadinę sklendę, atsakovas R. K. neleido to padaryti, apie tai informavo ir paskambinęs į klientų aptarnavimo skyrių. 2022 m. rugsėjo 23 d. vykusio planinio patikrinimo metu AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai pakeitė apskaitos prietaisą, kurio metrologinė patikra buvo pasibaigusi ir norėjo uždėti 2022 m. liepos mėn. nuimtą plombą ant įvadinės sklendės, tačiau atsakovas R. K. neleido to padaryti, motyvuodamas tuo, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ nepateikė dokumentų, kuriais vadovaujantis nori plombuoti jo įvadinę sklendę. Atsakovui nereaguojant į ieškovės raginimus užplombuoti įvadinę sklendę, 2023 m. balandžio 25 d. buvo užfiksuotas savavališkas prisijungimas ir surašytas savavališko prijungimo/išleidimo nustatymo aktas bei atlikta fotofiksacija.
1.3. Atsakovo patalpose sumontuotam įvadiniam vandens apskaitos mazgui, užplombavus tik apskaitos skaitiklį ir neužplombavus ventilio (sklendės), yra paliekama galimybė išmontuoti apskaitos skaitiklį nepažeidžiant plombos ir įdėjus vamzdžio intarpą gauti geriamąjį vandenį ir išleisti buitines nuotekas už šias paslaugas nemokant. Kadangi atsakovas nesudaro galimybės užplombuoti įvadinės sklendės, ieškovė negali įgyvendinti jai įstatymais priskirtos pareigos - apsaugoti matavimo priemonę ir jos programinę įrangą nuo klastojimo, nes neužplombavus įvadinės sklendės lieka galimybė naudoti geriamąjį vandenį bei leisti buitines nuotekas to neapskaitant. Teisės aktuose yra numatyta pareiga plombuoti vandens apskaitos mazgą, jei tai yra reikalinga siekiant išvengti metrologinių duomenų klastojimo, t. y. pagal Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, jei neužplombavus tam tikros dalies lieka galimybė daryti įtaką matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovė turi teisę (ir pareigą), siekiant užkirsti kelią duomenų klastojimui, plombuoti sklendę.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Savo poziciją procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovas neneigia ieškovės teisės tinkamai ir tiksliai apskaityti tiekiamą geriamąjį vandenį į atsakovo gyvenamąjį namą. Atsakovas niekada netrukdė ieškovės atstovams patekti į atsakovo gyvenamąjį namą prie vandens apskaitos sistemų ir atlikti atitinkamus teisės aktuose numatytus veiksmus. Bet atsakovas neleido ieškovės atstovams sumontuoti plombos ant jam nuosavybės teise priklausančiame name esančios įvadinės geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendės, kadangi mano, jog ieškovės siekiamiems tikslams pasiekti nėra būtina užplombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kad šios sklendės nebūtų galima uždaryti ir atidaryti, t. y. naudoti jos pagal paskirtį. Ieškovės siekiami tikslai gali būti pasiekiami plombuojant įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kuris neleistų išmontuoti apskaitos prietaiso, tačiau kartu leistų toliau pagal paskirtį naudoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, pvz., yra galimybė plombuoti ne sklendės rankeną, o veržles, movas ar kitas sistemos dalis, nesudarant galimybės išardyti sistemos nepažeidus plombų.
2.2. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, jog būtina įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę plombuoti tokiu būdu, kad plomba neleistų užsukti vandens tiekimo į gyvenamąjį namą. Įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ne ieškovei, o tai reiškia, kad ieškovė, pageidaudama plombuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančią įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, tokiu būdu siekia savo teisę apskaityti tiekiamo vandens kiekį įgyvendinti naudodama svetimą, jai nepriklausantį vandentiekio įtaisą. Įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė turi aiškią paskirtį - ji yra skirta kontroliuoti vandens srautą į viso atsakovo gyvenamojo namo vandentiekio sistemą. Atsakovas, kaip įvadinės geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendės ir gyvenamojo namo savininkas, turi teisę naudoti šią sklendę pagal paskirtį. Ieškovės rekomendacijos atsakovui įsirengti papildomą ventilį už apskaitos prietaiso yra nepagrįstos, nes atsakovas jau turi įsirengęs nuosavybės teise įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, kuri yra tinkama naudoti pagal paskirtį. Ne atsakovas, o ieškovė turi prisiimti papildomas išlaidas ir darbus, jeigu esama vandens tiekimo sistema yra nepakankama ieškovei tiksliai apskaityti tiekiamą vandenį. Ieškovė, vietoje to, kad ieškotų kitų alternatyvų, siekia tiesiog panaudoti savo tikslais atsakovui priklausančią įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę.
2.3. Ieškovė siekia tikslingai atimti iš atsakovo galimybę naudoti sklendę pagal paskirtį ir jos naudojimą susieti su būtinumu pažeisti plombą. Pagal ieškovės dėstomą poziciją, atsakovas turėtų galimybę naudoti jam nuosavybės teise priklausančią sklendę pagal paskirtį tik išimtiniais atvejais ir tai galėtų daryti tik su ieškovės leidimu – informavęs ieškovę. Negana to, vėliau atsakovas turėtų sumokėti ieškovei už naujų plombų uždėjimą. Ieškovė neslepia, kad atsakovas negalėtų naudoti sklendės profilaktiškai, siekiant užkirsti kelią galimoms avarijoms, siekiant užtikrinti namų saugumą ilgesnio nebuvimo namie metu, atliekant vandens prietaisų keitimą, remontą ir pan. Be to, ieškovė nepagrindė, kodėl būtina sklendę plombuoti būtent tokiu būdu, kuris neleistų uždaryti vandens srauto. Nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl ieškovės siekiami tikslai negali būti pasiekti paliekant galimybę naudoti sklendę pagal paskirtį, tačiau plombuojant kitas vandentiekio sistemos dalis, užkertant kelią jas išmontuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovo R. K. naudai 2 420 Eur teisinio atstovavimo išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad turi būti užplombuotas ne tik apskaitos prietaisas, tačiau visas vandens apskaitos mazgas, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas neturi pareigos leisti užplombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kad šios sklendės nebūtų galima naudoti pagal paskirtį (atidaryti / uždaryti vandens tekėjimo į sistemą). Savo išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad:
4.1. Ieškovė nepateikė jokių teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, pagrindžiančių ieškovės teisę plombuoti būtent įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog dabartinis teisinis reglamentavimas nėra aiškus, galimos įvairios interpretacijos, ,,teisinės spragos“. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad visi ieškovės pateikti argumentai šiuo aspektu yra grindžiami išimtinai teisės aktų nuostatų plečiamuoju interpretavimu, o ne teisės aktų turiniu expressis verbis.
4.2. Įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė turi aiškią paskirtį - ji yra skirta kontroliuoti vandens srautą į viso atsakovo gyvenamojo namo vandentiekio sistemą. T. y. šio įtaiso paskirtis yra pagal poreikį sulaikyti ar praleisti skysčius. Naudojant šią sklendę pagal paskirtį, turi būti galima pagal poreikį šią sklendę uždaryti arba atidaryti, tuo tarpu vandens tiekimo į namo vandentiekio sistemą nutraukimas yra būtinas, pvz., įvykus vandentiekio avarijai ar siekiant užkirsti kelią avarijoms ilgesniam laikui name nesant žmonių, taip pat siekiant atlikti gyvenamojo namo vandentiekio sistemos remonto darbus ir t.t. Atsakovas, kaip įvadinės geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendės ir gyvenamojo namo savininkas, turi teisę naudoti šią sklendę pagal paskirtį.
4.3. Teisės normose aiškiai nurodyta, jog plombuojama yra matavimo priemonė, tuo tarpu priešingai nei nurodo ieškovė, matavimo priemonė nėra tapatu vandens apskaitos mazgui, kuris yra platesnės apimties sąvoka.
4.4. Teismo posėdžio metu liudytojas Z. Č., dirbantis AB ,,Klaipėdos vanduo“ (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog nagrinėjamu atveju galimi ir kiti vandens apskaitos būdai, neplombuojant atsakovo įvadinės sklendės. Tad šiuo atveju ieškovės siekiamam tikslui pasiekti nėra būtina įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę plombuoti tokiu būdu, kuriuo būtų užkertamas kelias naudoti sklendę pagal paskirtį - tiekiamo geriamo vandens apskaitą galima atlikti ir kitais daug mažiau atsakovo nuosavybės teises varžančiais būdais, pvz., plombuojant kitas vandentiekio sistemos dalis arba plombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kuris neužkirstų kelio naudoti sklendės rankenos pagal paskirtį. Tačiau ieškovė šiuo atveju siekia savo interesą - apskaityti vandens tiekimą - patenkinti visiškai atimdama atsakovo galimybę naudoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę pagal paskirtį, kas yra akivaizdžiai neproporcinga siekiamam tikslui.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės prašomą 2925,01 Eur skolą už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-744 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų taisyklių (pakeitimas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. D1-744) (toliau – Taisyklės) 50 punkto bei 57 punkto pagrindu:
5.1. Byloje esant duomenims, kad atsakovas jokios plombos nuo apskaitos prietaiso savavališkai nenuėmė, o ją nuėmė būtent ieškovės darbuotojai (atsakovas tik neleido plombos uždėti), nėra pagrindo taikyti Taisyklių 50 punktą, kuris reglamentuoja savavališką prisijungimą savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros.
5.2. Byloje nesant duomenų, jog atsakovas būtų neįleidęs ieškovės atstovų įrengti ar pakeisti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui, t. y. pažeidęs Taisyklių 57 punktą, taip pat esant duomenims, kad ieškovės 2023 m. balandžio 25 d. akte yra aiškiai nurodyta, jog apskaitos prietaisas yra plombuotas (neleidžiama užplombuoti įvadinės sklendės, o ne apskaitos prietaiso), nėra pagrindo taikyti Taisyklių 57 punkto.
6. Atmetęs ieškovės ieškinį, teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 2 420 Eur pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (ieškovė) AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepateikė jokių teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, pagrindžiančių ieškovės teisę plombuoti būtent įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, o ieškovės pateikti argumentai šiuo aspektu yra grindžiami išimtinai teisės aktų nuostatų plečiamuoju interpretavimu:
7.1.1. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 19 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad matavimo priemonė turi būti užplombuota taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms nepažeidus patikros žymenų ir (arba) plombų. Atitinkamai MĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonė – įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. Ieškovė neginčija fakto, jog sklendė yra vandens apskaitos mazgo dalis bei to, jog sklendė nėra matavimo priemonė. Tačiau teisės aktuose yra numatyta pareiga plombuoti vandens apskaitos mazgą, jei tai yra reikalinga, siekiant išvengti metrologinių duomenų klastojimo, t. y. pagal MĮ 19 straipsnio 6 dalį, jei neužplombavus tam tikros dalies, lieka galimybė daryti įtaką matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms. Matavimo priemonės ir jų programinė įranga turi būti apsaugotos nuo rodmenų klastojimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą ieškovė turi teisę (ir pareigą), siekiant užkirsti kelią duomenų klastojimui, plombuoti sklendę, todėl ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.
7.1.2. MĮ 19 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog matavimo priemonė, atlikus jos patikrą ir patvirtinus atitiktį nustatytiems metrologiniams reikalavimams, yra žymima patikros žyminiu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Ant matavimo priemonės turi būti pritvirtintas patikros žymuo ir (arba) ji turi būti užplombuota taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms nepažeidus patikros žymenų ir (arba) plombų. MĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonė – įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. Tad vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu – užplombuotas turi būti ne tik apskaitos prietaisas, tačiau visas vandens apskaitos magas, kada tai yra būtina, siekiant įgyvendinti įstatymuose numatytus reikalavimus.
7.1.3. Teismas savo sprendimą išimtinai grindė teismo posėdžio metu apklausto liudytojo Z. Č., dirbančio AB ,,Klaipėdos vanduo“ (duomenys neskelbtini), pasisakymais, neatsižvelgdamas į tai, jog pats liudytojas tikslino, kad negalintis garantuoti ir pateikti savo nuomonės dėl visų aplinkybių bei patikrinimo metu surašytų aktų, nes juose nedalyvavo. Tuo pačiu teismas nesirėmė liudytojo aiškiais parodymais ir ekspertine nuomone, jog esama atsakovo apskaita be leidimo plombuoti pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus neapsaugo ir negali garantuoti apskaitos prietaiso manipuliacijų, nuėmimo ir uždėjimo išvengimo bei kontrolės, kas tik patvirtina, jog atsakovas, nesuteikdamas leidimo užplombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, turi visas galimybes, nuėmus apskaitos prietaisus, naudoti vandenį neapskaitomai.
7.2. Nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovės siekiamam tikslui pasiekti nėra būtina įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę plombuoti tokiu būdu, kuriuo būtų užkertamas kelias naudoti sklendę pagal paskirtį. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog toks plombavimas iš esmės neužkerta kelio sklendės naudoti pagal paskirtį – užplombavus įvadinę sklendę iš esmės lieka galimybė naudoti sklendę pagal paskirtį, o įvykus avarijai vandentiekio tinkluose, yra leidžiama nutraukti apsaugines plombas ir apie tai informuoti bendrovę. Ką pats atsakovas buvo atlikęs iki kylant ginčui, tačiau nebeleido plombų atstatyti.
7.3. Nepagrįsti teismo argumentai, jog tiekiamo geriamo vandens apskaitą galima atlikti ir kitais, daug mažiau atsakovo nuosavybės teises varžančiais, būdais (pvz., plombuojant kitas vandentiekio sistemos dalis; plombuoti įvadinę geriamo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kuris neužkirstų kelio naudoti sklendės rankenos pagal paskirtį). Teismas šiuo aspektu nevertino argumentų, jog kiti būdai atsakovui buvo siūlyti, tačiau atsakovas su jais (siūlytomis alternatyvomis) nesutiko, tikslingai manipuliuodamas apskaitos prietaisais, prisidengdamas interpretacijomis dėl nuosavybės neliečiamumo bei tariamo mokesčio už plombavimą pritaikymo (kurio ieškovė sutiko netaikyti).
7.4. Ieškovės 2024 m. balandžio 25 d. sudarytame Akte patvirtinta, kad atsakovui įrengtas apskaitos prietaisas yra užplombuotas plomba. Taip pat Akte įrašyta pastaba ,,Plombuoti įvadinės sklendės savininkas neleido“. T. y. Akte aiškiai nurodyta, kad apskaitos prietaisas yra plombuotas, taip pat aiškiai nurodyta, kad neleidžiama užplombuoti įvadinės sklendės, tačiau ne apskaitos prietaiso. Nagrinėjamu atveju teismas neįsigilino ir netinkamai įvertino teisės aktuose nurodomų reikalavimų privalomo vykdymo, kai užplombuotas turi būti ne tik apskaitos prietaisas, tačiau visas vandens apskaitos mazgas, kada tai yra būtina, siekiant įgyvendinti įstatymuose numatytus reikalavimus, sietinus su tinkamos apskaito vedimu, kontrole bei apskaitymu, todėl teismo argumentai, kad nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti nei Taisyklių 50 punkto, nei 57 punkto, yra akivaizdžiai nepagrįsti, turi būti atmestini kaip netinkamai interpretuojami.
7.5. Ieškovė bendrauja su atsakovu dėl įvadinės sklendės užplombavimo nuo 2022 metų liepos mėn. ir tik išnaudojus visas įmanomas priemones susitarti gražiuoju, 2023 m. balandžio 25 d. buvo fiksuotas savavališko pasijungimo faktas. Tai reiškia, kad ieškovė net po 10 mėnesių, matydama, kad išnaudojo visas įmanomas priemones savo teisėtiems interesams apsaugoti, pritaikė Taisyklių 23.3 punktą ir fiksavo savavališko pasijungimo faktą, dėl ko atliko paskaičiavimus už savavališką pasijungimą pagal Taisyklių 50 punkte nurodytą metodiką.
Atsiliepimas
8. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė turi aiškią paskirtį – ji yra skirta kontroliuoti vandens srautą į viso atsakovo gyvenamojo namo vandentiekio sistemą. Pati šio įtaiso paskirtis - pagal poreikį sulaikyti ar praleisti skysčius. Naudojant šią sklendę pagal paskirtį, turi būti galima pagal poreikį šią sklendę uždaryti arba atidaryti. Galimybė naudoti šią sklendę pagal paskirtį yra kritinė siekiant saugiai naudotis vandeniu gyvenamajame name. Nors ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog įvadinę sklendę vis tiek būtų galima užsukti įvykus avarijai, tačiau kartu pati ieškovė pripažįsta, kad įvadinės sklendės plombavimo tikslas yra tas, kad nebūtų galimybės užsukti vandens, nenutraukus plombos. O tai reiškia, kad bet koks šios sklendės pasukimas lemtų plombos pažeidimą. Kas reiškia, jog ieškovė iš esmės patvirtina atsakovo poziciją, kad ieškovė siekia tikslingai atimti iš atsakovo galimybę naudoti sklendę pagal paskirtį ir jos naudojimą susieti su būtinumu pažeisti plombą. Pagal ieškovės dėstomą poziciją, atsakovas turėtų galimybę naudoti jam nuosavybės teise priklausančią sklendę pagal paskirtį tik išimtiniais atvejais ir tai galėtų daryti tik su ieškovės leidimu-informavimu. Negana to, vėliau atsakovas turėtų sumokėti ieškovei už naujų plombų uždėjimą, kaip jau buvo vieną kartą 2015 metais. Atsakovas, kaip įvadinės geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendės ir gyvenamojo namo savininkas, turi teisę naudoti šią sklendę pagal paskirtį ir tai yra neatsiejama atsakovo, kaip šio įtaiso savininko, nuosavybės teisės dalis.
8.2. Ieškovo siekiamam tikslui pasiekti nėra būtina įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę plombuoti tokiu būdu, kuriuo būtų užkertamas kelias naudoti sklendę pagal paskirtį - šį tikslą galima pasiekti ir kitais, daug mažiau atsakovo nuosavybės teises varžančiais, būdais, pvz., plombuojant kitas vandentiekio sistemos dalis, kurių išėmimo galimybę siekia pašalinti ieškovė, arba plombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kuris neužkirstų kelio naudoti sklendės rankenos pagal paskirtį. Tačiau ieškovė šiuo atveju siekia savo interesą - apskaityti vandens tiekimą - patenkinti visiškai atimdama atsakovo galimybę naudoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę pagal paskirtį, kas yra akivaizdžiai neproporcinga siekiamam tikslui. Taip pat ieškovės rekomendacijos atsakovui įsirengti papildomą ventilį už apskaitos prietaiso yra nepagrįstos, nes atsakovas jau turi įsirengęs nuosavybės teise įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, kuri yra tinkama naudoti pagal paskirtį, o apklaustas ieškovės darbuotojas nurodė, kad jokių prietaiso montavimo pažeidimų nėra nustatyta. Ne atsakovas, o ieškovė turi prisiimti papildomas išlaidas ir darbus, jeigu esama vandens tiekimo sistema yra nepakankama ieškovei tiksliai apskaityti tiekiamą vandenį. Tačiau ieškovė, vietoje to, kad ieškotų kitų alternatyvų ar pati jas siūlytų, siekia tiesiog panaudoti savo tikslais atsakovui priklausančią įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti nei Taisyklių 50 punktą, nei 57 punktą, o ieškovės reikalavimai, grindžiami Taisyklių 50 punktu, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini:
8.3.1. Taisyklių 50 punktas taikomas tik tuomet, kai nustatoma, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Taisyklių 23 punkte išvardinti tokie savavališko prijungimo atvejai. Tuo trapu neegzistuoja nei viena iš Taisyklių 23 punkto numatytų sąlygų. Ieškinyje pati ieškovė teigia, kad atsakovas nenutraukė apsauginės plombos, ją nuėmė ieškovės darbuotojai, tačiau jis nebeleido plombos uždėti naujai. Taigi, neegzistuoja pagrindai, kuriems esant, prisijungimas pripažįstamas savavališku. Nors ieškovė teigia, kad ji pritaiko šį punktą dėl esančio reguliavimo spragų, tačiau toks plečiamasis aiškinimas ir teisės aktų taikymas yra negalimas. Be to, ginčas byloje kilęs dėl plombos ant įvadinės sklendės, o ne ant vandens apskaitos prietaiso. Tačiau Taisyklių 23.3 punktas taikomas tik nustačius, kad nutraukta apsaugos plomba nuo apskaitos prietaiso, o ne nuo kokios nors kitos vandens apskaitos mazgo dalies, šiuo atveju, įvadinės sklendės. Įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė neatitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatytos matavimo priemonės sąvokos, kadangi šiai sklendei nėra taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas ir pagal jos rodmenis nėra atsiskaitoma už sunaudotą geriamąjį vandenį. Atsižvelgiant į tai, kad objektyviai nebuvo byloje nustatyta, kad atsakovas būtų nutraukęs apsaugos plombą nuo apskaitos prietaiso, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti Taisyklių 50 punkto ir tenkinti šia nuostata grindžiamo ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo.
8.3.2. Taisyklių 57 punkto taikymui pirmiausia būtina nustatyti, kad atsakovas neįleido ieškovės atstovų atlikti atitinkamų veiksmų. Tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas ieškovės atstovus įleido ir jie netgi faktiškai atliko esamų vandens apskaitos prietaisų pakeitimo darbus ir šiuos prietaisus plombavo. Taisyklių 57 punkto baigtiniame sąraše, kuriame nurodyti atvejai, kurie laikytini, kad atsisakoma įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui). Šiame baigtiniame sąraše nėra numatyta atvejo, kai asmuo neleidžia vandens tiekėjo atstovui plombuoti ne apskaitos prietaisų, todėl nagrinėjamu atveju Taisyklių 57 punkto taikymui taip pat nėra būtinų sąlygų. Be to, ieškovės sudarytame 2023 m. balandžio 25 d. Akte pati ieškovė aiškiai daro skirtumą tarp apskaitos prietaisų ir įvadinės sklendės, netapatina šių sąvokų, ir pažymi, kad apskaitos prietaisas yra plombuotas, o neleidžiama užplombuoti įvadinės sklendės, o ne apskaitos prietaiso.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ yra viešas geriamojo vandens ir buitinių nuotekų tvarkytojas Klaipėdos rajone. Atsakovas R. K. yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovo gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), įrengtame vandens apskaitos mazge esanti įvadinė sklendė iki 2022 m. liepos mėnesio buvo užplombuota ieškovės apsaugos plombomis. 2022 m. liepos mėnesį atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašydamas leisti nuimti apsauginę plombą nuo įvadinės sklendės, nes dėl gedimo namo vidaus vandentiekio tinkluose reikėjo pakeisti už apskaitos prietaiso esantį kranelį. Tačiau pašalinus gedimą, atsakovas neleido ieškovės darbuotojams užplombuoti įvadinės sklendės. Atsakovui nereagavus į ieškovės pretenzijas užplombuoti įvadinę sklendę, ieškovė 2023 m. balandžio 25 d. Aktu užfiksavo savavališką prisijungimą, t. y. konstatavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (2015 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-744 redakcija) patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 23.3 papunktyje nustatytą atvejį – asmuo, nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė, arba nutraukė apsaugos plombas nuo apskaitos prietaiso.
13. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovo elgesys, kuomet jis neleido užplombuoti įvadinės sklendės ir taip turėdamas galimybę išimti apskaitos prietaisą su plomba ir naudotis bendrovės paslaugomis neatlygintinai, nepažeisdamas apskaitos prietaiso plombos, laikytinas savavališku pasijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, todėl atsakovo veikla, ieškovės nuomone, yra kvalifikuojama pagal Taisyklių 23.3. papunktį, kuriame nurodyta, kad apskaitos prietaiso plombos nutraukimas (šiuo atveju įvadinės sklendės plombos nebuvimas) suteikia galimybę naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis jų neapskaitant. Anot ieškovės tokiu atveju atsakovui atsiranda galimybė nuimti apskaitos prietaisą ir įdėjus vamzdžio intarpą gauti geriamąjį vandenį ir išleisti buitines nuotekas už šias paslaugas nemokant.
14. Atsakovas nesutinka su tokia ieškovės pozicija, nurodydamas, kad ieškovės siekiamiems tikslams pasiekti (vandens apskaitos teisingumui užtikrinti) nėra būtina užplombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę būtent tokiu būdu, kad šios sklendės nebūtų galima uždaryti ir atidaryti, t. y., naudoti jos pagal paskirtį. Anot atsakovo, ieškovės siekiami tikslai gali būti pasiekiami plombuojant įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kuris neleistų išmontuoti apskaitos prietaiso, tačiau kartu leistų toliau pagal paskirtį naudoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, pvz., plombuoti ne sklendės rankeną, o veržles, movas ar kitas sistemos dalis, nesudarant galimybės išardyti sistemos nepažeidus plombų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2024 m. spalio 4 d. sprendime, netenkindamas ieškovės ieškinio, padaręs išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad turi būti užplombuotas ne tik apskaitos prietaisas, tačiau visas vandens apskaitos mazgas, konstatavo, kad atsakovas neturi pareigos leisti užplombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kad šios sklendės nebūtų galima naudoti pagal paskirtį (atidaryti / uždaryti vandens tekėjimo į sistemą); tuo pačiu teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo, spręsdamas, jog atsakovas jokios plombos nuo apskaitos prietaiso savavališkai nenuėmė, todėl nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti Taisyklių 50, 57 punktus.
16. Apeliantė (ieškovė) AB „Klaipėdos vanduo“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pateiktame apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ieškovės teisinius argumentus, nukrypo nuo ieškinio pagrindo ir dalyko esmės, rėmėsi išimtinai liudytojo parodymais, neteisingai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė tiek materialines, tiek procesines teisės normas bei atliko visą eilę kitų pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui, dėl ko ieškovės interesai liko neapginti.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs aktualias konkretaus ginčo išsprendimui teisės normas ir dėl to priėmęs nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio, pirmosios instancijos teismas lingvistiškai (gramatiškai), sistemiškai ir logiškai, t. y. nuosekliai ir motyvuotai pritaikęs teisės aiškinimo metodus, tinkamai aiškino aktualų teisinį reglamentavimą ir jo pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės byloje pareikštų reikalavimų nepagrįstumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su ieškovės tiek viso teismo proceso pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu užplombuotas turi būti ne tik vandens apskaitos prietaisas, tačiau visas atsakovo gyvenamajame name esantis vandens apskaitos mazgas, įskaitant įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, esančią prieš vandens apskaitos prietaisą, tokiu būdu siekiant įgyvendinti įstatymuose nustatytą reikalavimą dėl jokios įtakos matavimo priemonės metrologinių charakteristikų padarymo negalimumo, nepažeidus patikros žymenų ir / ar plombų, užtikrinimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad teisės aktais yra nustatytas imperatyvus plombavimo reikalavimas tik pačiai vandens matavimo priemonei, nagrinėjamo ginčo atveju – vandens apskaitos prietaisui (skaitliukui). Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 19 straipsnio 6 punkte numatyta, kad būtent matavimo priemonė, atlikus jos patikrą ir patvirtinus atitiktį nustatytiems metrologiniams reikalavimams, yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį; ant matavimo priemonės turi būti pritvirtintas patikros žymuo ir (arba) ji turi būti užplombuota taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms nepažeidus patikros žymenų ir (arba) plombų. Taigi, teisės aktais expresis verbis iškeltas ir ieškovės akcentuojamas / deklaruojamas kelio vandens vartotojo galimybei daryti bet kokią įtaką metrologinėms charakteristikoms nepažeidus žymenų ir /arba plombų užkirtimas bei eliminavimas, tokiu būdu apsisaugant nuo neteisėto / savavališko prisijungimo prie vandens naudojimo įrenginių, neteisėto, neapskaityto vandens vartojimo / vagystės, įstatymų leidėjo siejamas būtent su vandens matavimo priemonės apsauga per tokios priemonės žymėjimą ir / ar plombavimą, o ne su viso vandens apskaitos mazgo ir visų jo sudėtinių dalių žymėjimu ir / ar plombavimu.
20. Būtent tokį aiškinimą pagrindžia ir to paties įstatymo 20 straipsnio 3 punktas, kuriame numatyta, kad nuo rodmenų klastojimo turi būti apsaugotos matavimo priemonės ir jų programinė įranga.
21. To paties MĮ 2 straipsnio 8 punkte paaiškinta ir apibrėžta, kad matavimo priemonė – tai įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. Taigi, matavimo priemonės paskirtis ir tikslas yra matuoti, ir nagrinėjamu atveju tokios matavimo priemonės vaidmenį atsakovo vandens apskaitos sistemoje atlieka įrengtas apskaitos prietaisas, modelis Maddalena DSTRP, gamyklinis Nr. 2230012157, kuris yra užplombuotas plomba Nr. 644898, kaip ir reikalaujama įstatymo.
22. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, 11.31 papunkčiu, vandens apskaitos mazgas – tai pastato vandentiekio dalis, kurioje sumontuota armatūra ir matavimo prietaisai, skirti vartojamo vandens kiekiui matuoti ir tikrinti. Taigi, matavimo prietaisai, skirti vartojamo vandens kiekiui matuoti, kurių atžvilgiu teisės aktuose numatytas imperatyvus žymėjimo ir / ar plombavimo reikalavimas, yra tik viena iš sudėtinių vandens apskaitos mazgo dalių greta armatūros. Teisės aktuose, kaip minėta, nėra įtvirtintas reikalavimas dėl privalomo armatūros žymėjimo / plombavimo.
23. Kaip visiškai pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, įvadinė geriamojo vandens sklendė nėra suvartojamo vandens kiekio matavimo priemonė / prietaisas ar įrankis, o yra įtaisas, skirtas pagal poreikį sulaikyti ar paleisti skysčius / vandenį, t. y. kontroliuoti bei valdyti skysčių / vandens srautą į viso pastato vandentiekio sistemą. LR Aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 10.1 punkte nurodyta, kad armatūra, čiaupas – tai vamzdyno įtaisas skysčiams leisti arba sulaikyti (pvz., sklendė, rutulinis čiaupas, skridininis uždoris, ventilis). Taigi, sklendė, kurios paskirtis yra skysčių paleidimas / sulaikymas į vamzdyną, o ne vandens kiekio matavimas ir apskaita, yra armatūra, kuriai, kaip minėta, reikalavimas dėl privalomo žymėjimo / plombavimo nėra numatytas.
24. Kaip visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė ir kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos metrologijos inspekcijos raštuose, kurie buvo teikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tyrusiai atsakovo R. K. prašymą dėl ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atliekamų / norimų atlikti veiksmų pagrįstumo, iš tikrųjų buvo išdėstyta tų institucijų nuomonė dėl aukščiau nurodytų aktualių teisiniams santykiams teisės aktų nuostatų aiškinimo, jog teisės aktai numato privalomą vandens apskaitos prietaiso plombavimą, tačiau tuo pačiu juose nėra draudimo plombuoti kitus vandens apskaitos mazgo elementus, todėl siekiant užtikrinti tinkamą sunaudoto vandens apskaitą ir atsiskaitymą už jį, kitų vandens apskaitos mazgo elementų plombavimas yra leistinas. Tačiau ši institucijų nuomonė nagrinėjamos bylos kontekste savaime nėra nei oficialus, nei įprastinis, juo labiau teismui, aiškinančiam teisę konkretaus ginčo kontekste, privalomas ir jį saistantis, kokius nors atsakovo R. K. atliktus neteisėtus veiksmus, neleidžiant užplombuoti jam nuosavybės teise priklausančią įvardinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, patvirtinantis įrodymas ir/ar privalomas teisės aiškinimas. Draudimo plombuoti kokius nors kitus, išskyrus vandens apskaitos prietaisus, vandens apskaitos mazgo elementus teisės aktuose expresis verbis nebuvimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savaime nesuponuoja tokių prietaisų ir įrankių plombavimo visais atvejais galimumo ir teisėtumo, o tuo pačiu ir to neleidžiančio padaryti šių prietaisų ir įrankių teisėto savininko veiksmų prieštaravimo teisei. Taip pat AB „Klaipėdos vanduo“ nurodoma taikoma jau suformuota praktika plombuoti kitų vartotojų Klaipėdos mieste ir rajone įvardines sklendes, juo labiau, nesant įrodymų, jog ir kiti Lietuvoje veikiantys viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkytojai tokią praktiką taiko, t. y. kad įvardinių sklendžių plombavimo praktika yra visuotinė ir įprastinė, savaime nereiškia, kad ieškovės taikoma praktika yra teisėta ir pagrįsta, juo labiau, kad kaip minėta anksčiau ir kaip teisingai yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas, ši praktika teisės aktuose nėra apibrėžta taip, kaip ją interpretuoja ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“.
25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamos byloje kontekste itin svarbiomis tampa tos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog viena vertus, užplombavus atsakovo įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę ieškovės norimu būdu, įvadinė geriamojo vandens sklendė negalės atlikti savo tiesioginės funkcijos ir įstatyme įtvirtintos paskirties - kontroliuoti vandens paleidimą į sistemą ir jo sulaikymą, kuri tampa kritiškai svarbi vandentiekio sistemos gedimų / avarijų, remonto, ilgesnio namų palikimo atvejais ir pan., arba šios funkcijos įgyvendinimas taps vartotojui neprotingai sudėtingu – kiekvieną kartą vartotojas dėl leidimo nuimti plombą ir pasinaudoti sklende (pvz., norint užsukti / sustabdyti vandens padavimą) turės kreiptis į ieškovę, o plombą nuėmus – ji turės būti uždedama iš naujo ir bus keliamas klausimas dėl naujos plombos įrengimo išlaidų padengimo / paskirstymo / atlyginimo; kita vertus, ieškovės deklaruojamas siekis užkirsti kelią geriamojo vandens vartojimui ar buitinių nuotekų išleidimui už šias paslaugas neatsiskaitant, konkrečiu nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas kitomis, mažiau vartotojo – atsakovo nuosavybę į sklendę varžančiomis priemonėmis ir būdais.
26. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir specialių žinių ginčo srityje turinčio, byloje apklausto liudytojo Z. Č. – AB „Klaipėdos vanduo“ - parodymų, vandens apskaitos prietaisų patikrinimo atsakovo gyvenamajame name metu nebuvo nustatyti vandens apskaitos mazgo sumontavimo reikalavimų pažeidimai, ir atsakovo turima vandens apskaitos mazgo konstrukcija netrukdo tinkamai apskaičiuoti suvartojamą vandens kiekį naudojant alternatyvius plombavimo būdus, t. y. galimi kiti vandens apskaitos būdai, neplombuojant atsakovui priklausančios įvadinės sklendės. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – specialių žinių turinčio specialisto G. J., atlikusio atsakovo gyvenamajame name įrengto geriamojo vandens įvado sistemos apžiūrą ir analizę, 2024 m. birželio 12 d. Geriamojo vandens įvado privačiame name plombavimo schema (pavyzdys) bei jį lydinčios atsakovo sistemos nuotraukos – taip pat patvirtina, kad atitinkamu specialisto pateiktu būdu užplombavus atsakovo gyvenamojo namo įvadinę sklendę ir vandens apskaitos prietaisą jungiančio vamzdžio sriegines jungtis, vandens apskaitos prietaiso demontavimas, nepažeidžiant plombų, taptų neįmanomas nei atskirai, nei kartu su vamzdynu, o tai savo ruožtu taip pat patvirtina alternatyvių plombavimo būdų ir metodų, neplombuojant įvardinės sklendės, taikymo galimumą, siekiant užtikrinti vandens matavimo prietaisų apsaugą. Nors apeliaciniame skunde ieškovė ir toliau teigia, kad užplombavus tik apskaitos skaitiklį ir neužplombavus sklendės yra paliekama galimybė išmontuoti apskaitos skaitiklį nepažeidžiant plombos ir įdėjus vamzdžio intarpą gauti geriamąjį vandenį bei išleisti buitines nuotekas už šias paslaugas nemokant, taigi, nėra apsaugoma matavimo priemonė ir jos programinė įranga nuo klastojimo, tačiau nepateikia šią aplinkybę galinčių patvirtinti ir atitinkamai paneigti aukščiau nurodytuose, specialių žinių turinčių net kelių subjektų, įskaitant pačios ieškovės darbuotoją, pateiktuose įrodymuose esančius duomenis, kad tiekiamo geriamo vandens apskaitą galima atlikti ir kitais daug mažiau atsakovo nuosavybės teises varžančiais būdais.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie savavališką atsakovo prisijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (2015 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-744 redakcija) patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 23.3. punkto prasme, kaip pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovo prašomas pinigų sumas, kadangi: a) kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ne pats atsakovas nuėmė / nutraukė apsaugos plombas nuo apskaitos prietaiso, o tą atliko ieškovės darbuotojai, atsakovas savo ruožtu, tik neleido uždėti naujos plombos; b) byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų neįleidęs ieškovės atstovų įrengti ar pakeisti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui, t. y. pažeidęs Taisyklių 57 punktą; c) nors atsakovas neleido ieškovės darbuotojams uždėti naują plombą ant įvardinės sklendės, tačiau kaip konstatuota šioje nutartyje aukščiau, vandens sklendės plombavimas šiuo atveju nėra privalomas, o įstatymuose įtvirtinti tikslai dėl kelio vandens vartotojo galimybei daryti bet kokią įtaką metrologinėms charakteristikoms nepažeidus žymenų ir /arba plombų užkirtimas bei eliminavimas šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiektas kitomis, mažiau atsakovo nuosavybės teisę į įvadinę vandens sklendę varžančiomis priemonėmis ir būdais, pvz., plombuoti ne sklendės rankeną, o veržles, movas ar kitas sistemos dalis, nesudarant galimybės išardyti sistemos nepažeidus plombų.
28. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
30. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
31. Atsakovas R. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl iš apeliantės (ieškovės) AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovo R. K. naudai priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (juridinio asmens kodas 140089260) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.