- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-04
- Bylos Nr.
- e2-931-904/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02301-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Karolis Gerbauskas
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (toliau – AB ,,Klaipėdos vanduo“, bendrovė arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ naudai iš atsakovo R. K. (toliau - atsakovas):
Šalies argumentai
1. 2925,01 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo
2. įpareigoti atsakovą per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, susisiekti su ieškove ir sudaryti visas sąlygas ieškovės darbuotojui užplombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, esančią prieš apskaitos prietaisą, kuri randasi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini);
3. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškinio pagrindu nurodė, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkytojas Klaipėdos rajone. R. K. yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. 2022-07 mėn. atsakovas R. K. kreipėsi į AB ,,Klaipėdos vanduo“ dispečerinę prašydamas leisti nuimti apsauginę plombą nuo įvadinės sklendės, nes dėl gedimo namo vidaus vandentiekio tinkluose reikėjo pakeisti už apskaitos prietaiso esantį kranelį. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pašalinęs gedimą turės naujai užplombuoti įvadinę sklendę, o už plombavimo paslaugą reikės susimokėti. 2022-07 mėn. AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams atvykus užplombuoti įvadinę sklendę, atsakovas R. K. neleido to padaryti, apie tai informavo ir paskambinęs į klientų aptarnavimo skyrių. 2022-09-23 d. 12:00 - 12:40 val. vykusio planinio patikrinimo metu, AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai pakeitė apskaitos prietaisą, kurio metrologinė patikra buvo pasibaigusi ir norėjo uždėti 2022 m. liepos mėn. nuimtą plombą ant įvadinės sklendės, tačiau atsakovas R. K. neleido to padaryti, motyvuodamas tuo, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ nepateikė dokumentų, kuriais vadovaujantis nori plombuoti jo įvadinę sklendę. Atsakovui nereaguojant į ieškovės raginimus užplombuoti įvadinę sklendę, 2023 m. balandžio 25 d. buvo užfiksuotas savavališkas prisijungimas ir surašytas savavališko prijungimo/išleidimo nustatymo aktas bei atlikta fotofiksacija.
Atsiliepimas
Ieškovė akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nesutikdama su atsiliepimu ieškinį pateikė dubliką prašydama ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog užplombavus įvadinę sklendę iš esmės lieka galimybė naudoti sklendę pagal paskirtį - įvykus avarijai vandentiekio tinkluose yra leidžiama nutraukti apsaugines plombas ir apie tai informuoti bendrovę, todėl argumentai dėl „galimos avarijos“, yra nepagrįsti. Atsakovo patalpose sumontuotam įvadiniam vandens apskaitos mazgui, užplombavus tik apskaitos skaitiklį ir neužplombavus ventilio (sklendės) yra paliekama galimybė išmontuoti apskaitos skaitiklį nepažeidžiant plombos ir įdėjus vamzdžio intarpą gauti geriamąjį vandenį ir išleisti buitines nuotekas už šias paslaugas nemokant. Kadangi atsakovas nesudaro galimybės užplombuoti įvadinės sklendės, ieškovė negali įgyvendinti jai įstatymais priskirtos pareigos - apsaugoti matavimo priemonę ir jos programinę įrangą nuo klastojimo, nes neužplombavus įvadinės sklendės lieka galimybė naudoti geriamąjį vandenį bei leisti buitines nuotekas neapskaitytai. Papildomai nurodė, kad iš nuotraukų matyti, kad atsakovas čiaupo (ventilio) už skaitiklio nėra įrengęs. Atsižvelgiant į tai, atsakovas vandens apskaitos mazgą (toliau - VAM) yra įrengęs ne pagal teisės aktų reikalavimus (nesumontuotas kontrolinis čiaupas bei dar vienas ventilis). Atsakovas bando manipuliuoti galimai teisinio reguliavimo spraga, kuomet nėra imperatyvaus reikalavimo plombuoti visą VAM. Nepaisant to, kad įstatymuose nėra imperatyviai įtvirtinta pareiga plombuoti ventilį (sklendę), tačiau pagal suformuotą praktiką (bei prevencijai užtikrinti), ieškovė tokio pobūdžio VAM sklendę plombuoja ir iki šiol pretenzijų iš vartotojų pusės neturėjo.
Ieškovė dublike atsikirsdama į atsakovo argumentus dėl nepagrįsto reikalavimo plombuoti visą VAM, nurodė, kad Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad matavimo priemonė turi būti užplombuota taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms nepažeidus patikros žymenų ir (arba) plombų. Atitinkamai Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonė - įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. Ieškovė neginčija fakto, jog sklendė yra VAM dalis bei to, jog sklendė nėra matavimo priemonė. Pažymėjo, kad teisės aktuose yra numatyta pareiga plombuoti VAM, jei tai yra reikalinga, siekiant išvengti metrologinių duomenų klastojimo, t. y. pagal Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, jei neužplombavus tam tikros dalies lieka galimybė daryti įtaką matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms. Matavimo priemonės ir jų programinė įranga turi būti apsaugotos nuo rodmenų klastojimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, mano, jog ieškovė turi teisę (ir pareigą), siekiant užkirsti kelią duomenų klastojimui, plombuoti sklendę, todėl ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.
Ieškovė dublike taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas negali sureguliuoti visų situacijų, kurios gali nutikti teisės aktais, atitinkamai ir savavališko pasijungimo apibrėžimai yra pateikiami Taisyklių 23.1-23.3 papunkčiuose, kuriuose nurodyti tik trys atvejai, kuomet pasijungimai prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros yra laikomi savavaliniais. Pažymėjo, kad delspinigiai atsakovui apskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bendrąja norma, kurioje numatyta, jog šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnis). Apskaičiuotas delspinigių dydis nuo neapmokėtos sumos yra pateiktas sąskaitose.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovo R. K. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nėra ginčo, kad atsakovas neleido ieškovės atstovams sumontuoti plombos ant jam nuosavybės teise priklausančiame name esančios įvadinės geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendės. Patikino, kad atsakovas niekada netrukdė ieškovės atstovams patekti į atsakovo gyvenamąjį namą prie vandens apskaitos sistemų ir atlikti atitinkamus, teisės aktuose numatytus veiksmus. Pažymėjo, kad ieškovė kilusio ginčo esmę perteikia netinkamai ir tendencingai nutylėdama ieškovei nepalankias ginčo aplinkybes. Atsakovas neneigia ieškovės teisės tinkamai ir tiksliai apskaityti tiekiamą geriamąjį vandenį į atsakovo gyvenamąjį namą. Tokią teisę ir pareigą ieškovė turi ir atsakovas jos neginčija. Tačiau ieškovė savo teisėmis turi naudotis ir pareigas vykdyti laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovės siekiamiems tikslams pasiekti nėra būtina užplombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kad šios sklendės nebūtų galima uždaryti ir atidaryti, t. y., naudoti jos pagal paskirtį. Ieškovės siekiami tikslai gali būti pasiekiami plombuojant įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kuris neleistų išmontuoti apskaitos prietaiso, tačiau kartu leistų toliau pagal paskirtį naudoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, pvz., yra galimybė plombuoti ne sklendės rankeną, o veržles, movas ar kitas sistemos dalis, nesudarant galimybės išardyti sistemos nepažeidus plombų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovė laikosi pozicijos, kad būtina įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę plombuoti tokiu būdu, kad plomba neleistų užsukti vandens tiekimo į gyvenamąjį namą. Su tokia ieškovės pozicija atsakovas nesutinka. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ne ieškovei, o tai reiškia, kad ieškovė, pageidaudama plombuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančią įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, tokiu būdu siekia savo teisę apskaityti tiekiamo vandens kiekį įgyvendinti naudodama svetimą, jai nepriklausantį vandentiekio įtaisą. Įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė turi aiškią paskirtį - ji yra skirta kontroliuoti vandens srautą į viso atsakovo gyvenamojo namo vandentiekio sistemą. Atsakovas, kaip įvadinės geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendės ir gyvenamojo namo savininkas, turi teisę naudoti šią sklendę pagal paskirtį. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovės rekomendacijos atsakovui įsirengti papildomą ventilį už apskaitos prietaiso yra nepagrįstos, nes atsakovas jau turi įsirengęs nuosavybės teise įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, kuri yra tinkama naudoti pagal paskirtį. Ne atsakovas, o ieškovė turi prisiimti papildomas išlaidas ir darbus, jeigu esama vandens tiekimo sistema yra nepakankama ieškovui tiksliai apskaityti tiekiamą vandenį. Ieškovė, vietoje to, kad ieškotų kitų alternatyvų, siekia tiesiog panaudoti savo tikslais atsakovui priklausančią įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę.
Atsakovo R. K. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas nesutikdamas su dubliku pateikė tripliką prašydamas ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovė iš esmės patvirtina atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, kad ieškovė siekia tikslingai atimti iš atsakovo galimybę naudoti sklendę pagal paskirtį ir jos naudojimą susieti su būtinumu pažeisti plombą. Pagal ieškovės dėstomą poziciją, atsakovas turėtų galimybę naudoti jam nuosavybės teise priklausančią sklendę pagal paskirtį tik išimtiniais atvejais ir tai galėtų daryti tik su ieškovės leidimu – informavus ieškovę. Negana to, vėliau atsakovas turėtų sumokėti ieškovei už naujų plombų uždėjimą. Ieškovė neslepia, kad atsakovas negalėtų naudoti sklendės profilaktiškai, siekiant užkirsti kelią galimoms avarijoms, siekiant užtikrinti namų saugumą ilgesnio nebuvimo namie metu, atliekant vandens prietaisų keitimą, remontą ir pan. Be to, pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė, kodėl būtina sklendę plombuoti būtent tokiu būdu, kuris neleistų uždaryti vandens srauto. Nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl ieškovės siekiami tikslai negali būti pasiekti paliekant galimybę naudoti sklendę pagal paskirtį, tačiau plombuojant kitas vandentiekio sistemos dalis, užkertant kelią jas išmontuoti.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. ir jo atstovas advokatas Karolis Gerbauskas prašė ieškinį atmesti, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Teismo posėdžio metu liudytojas Z. Č. paaiškino, jog ieškovės bendrovėje dirba apie 36 metus. Paskutinius 20 metų dirba apskaitos priežiūros skyriaus vadovu. Atsakovo nepažįsta. Teisme nagrinėjamo atvejo jo darbinėje praktikoje nėra buvę. Patvirtino, jog vandens apskaitos prietaisų patikrinimo metu AB ,,Klaipėdos vanduo“ atstovai nenustatė, atsakovo gyvenamajame name, vandens apskaitos mazgo sumontavimo reikalavimų pažeidimų. Patikrinimo aktuose nebuvo fiksuoti pažeidimai. Pripažino, kad atsakovo vandens apskaitos mazgo konstrukcija, netrukdo tinkamai apskaičiuoti suvartojamą vandens kiekį naudojant alternatyvius plombavimo būdus. Nagrinėjamu atveju galimi ir kiti vandens apskaitos būdai, neplombuojant atsakovo įvadinės sklendės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės.
AB ,,Klaipėdos vanduo“ yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkytojas Klaipėdos mieste bei geriamojo vandens tiekėjas ir buitinių nuotekų tvarkytojas Klaipėdos rajone.
R. K. yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.
2022-07 mėn. atsakovas R. K. kreipėsi į AB ,,Klaipėdos vanduo“ dispečerinę prašydamas leisti nuimti apsauginę plombą nuo įvadinės sklendės, nes dėl gedimo namo vidaus vandentiekio tinkluose reikėjo pakeisti už apskaitos prietaiso esantį kranelį. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pašalinęs gedimą turės naujai užplombuoti įvadinę sklendę, o už plombavimo paslaugą reikės susimokėti.
2022-07 mėn. AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams atvykus užplombuoti įvadinę sklendę, atsakovas R. K. neleido to padaryti, apie tai informavo ir paskambinęs į klientų aptarnavimo skyrių.
2022-08-03 AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotoja el. laišku informavo atsakovą R. K. pakartotinai, kad įvadinė sklendė turi būti užplombuota tuo tikslu, kad gyventojas negalėtų nusiimti savavališkai vandens apskaitos prietaiso ir naudotis vandeniu be apskaitos.
2022-08-04 buvo gautas atsakovo R. K. el. laiškas, kuriame prašo nurodyti, kokiu teisės aktu vadovaujantis AB ,,Klaipėdos vanduo“ plombuoja įvadinę sklendę, kuri yra atsakovo R. K. nuosavybė. Taip pat paprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ turi teisę plombuoti įvadinę sklendę ir taip suvaržyti atsakovo R. K., kaip vartotojo teises (pvz., išvažiuojant ilgesniam laikui iš namų dėl saugumo uždaryti sklendę). Atsakovas R. K. pabrėžė, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ pateiktas kainininkas nėra dokumentas, suteikiantis teisę vienašališkai teikti įvadinės sklendės plombavimo paslaugą ir už ją imti atlygį.
2022-09-23 d. 12:00 - 12:40 val. vykusio planinio patikrinimo metu, AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai atsakovo name pakeitė apskaitos prietaisą, kurio metrologinė patikra buvo pasibaigusi ir norėjo uždėti 2022 m. liepos mėn. nuimtą plombą ant įvadinės sklendės, tačiau atsakovas R. K. neleido to padaryti, motyvuodamas tuo, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ nepateikė dokumentų, kuriais vadovaujantis nori plombuoti jo įvadinę sklendę.
Nepavykus užplombuoti įvadinės sklendės, 2022-09-23 atsakovui R. K. buvo nusiųstas elektroninis raštas, kuriame nurodoma, kad vandens apskaitos prietaisas, bei uždaromoji armatūra yra plombuojami apsaugos plombomis siekiant išvengti neteisėtų vandens apskaitos prietaisų nuėmimų ir/ar neteisėtų pasijungimų. Vandens apskaitos prietaisas, bei uždaroji armatūra negali būti neužplombuoti. Remiantis LR Aplinkos ministro 2015 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. D1-744 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose taisyklėse (pakeitimas, LR AM 2015-10-15 įsakymas Nr. D1-744) 23.3 p., „ jeigu asmuo nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė, arba nutraukė apsaugos plombas nuo apskaitos prietaiso“ yra laikoma, kad savavališkai naudojamasi Bendrovės paslaugomis.
2022-09-23 elektroniniame rašte taip pat buvo pridėta mazgo schema, kaip turėtų būtį įrengtas vandens apskaitos prietaiso mazgas ir buvo atkreipiamas dėmesys, kad siekiant įgyvendinti atsakovo R. K. teisę užsukti sklendę išvažiuojant ilgesniam laikui, rekomenduojama įsirengti dvi uždaromosios armatūros sklendes, vieną prie vandens apskaitos prietaiso, kitą už, taip bus galima uždaryti sklendę, nepažeidžiant apsaugos plombų.
2022-10-09 atsakovas R. K. el. laišku išsiustu AB ,,Klaipėdos vanduo“, nurodė, kad Bendrovės darbuotojai neskiria apskaitos prietaiso nuo įvadinės vandens sklendės, bet leidžia sau siuntinėti laiškus, grasinant sankcijomis, dėl šios priežasties atsakovas R. K. buvo priverstas kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tokių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas nurodė, kad gavęs atsakymą, priims sprendimą dėl įvadinės sklendės plombavimo.
Nesulaukus jokio atsakymo iš atsakovo R. K., 2022-11-14 pastarajam buvo nusiųstas raštas Nr. 2022/S.4-5/2.E-810, kuriame dar kartą ieškovė prašė atsakovo kuo skubiau susisiekti su Bendrovės darbuotojais dėl įvadinės sklendės užplombavimo laiko suderinimo. Tai padaryti buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2022-11-18. Atsakovas buvo įspėtas, kad priešingu atveju Bendrovė bus priversta kreiptis į teismą dėl šio veiksmo įvykdymo įpareigojimo priteisimo.
2023 m. sausio mėnesį R. K. buvo išsiųstas Klaipėdos miesto savivaldybės raštas, kuriame nurodyta: „Siekiant įgyvendinti teisę užsukti sklendę išvažiuojant ilgesniam laikui, rekomenduojama įsirengti dvi uždaromosios armatūros sklendes, vieną prie vandens apskaitos prietaiso, kitą už, taip bus galima uždaryti sklendę, nepažeidžiant apsaugos plombų.
Atsakovas nereagavo nei į ieškovės, nei į Klaipėdos miesto savivaldybės raginimus užplombuoti įvadinę sklendę, todėl 2023 m. balandžio 25 d. buvo užfiksuotas savavalinis prisijungimas ir surašytas savavališko prijungimo/išleidimo nustatymo aktas bei atlikta fotofiksacija.
Dėl įvadinės geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendės plombavimo.
Ieškovė nurodė, kad 1996-07-09 Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo Nr. I-1452 (toliau - įstatymas) 19 straipsnio 6 punkte numatyta, kad matavimo priemonė, atlikus jos patikrą ir patvirtinus atitiktį nustatytiems metrologiniams reikalavimams, yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Ant matavimo priemonės turi būti pritvirtintas patikros žymuo ir (arba) ji turi būti užplombuota taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms nepažeidus patikros žymenų ir (arba) plombų. Įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad matavimo priemonė - įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais.
Ieškovė pažymėjo, jog vadovaujanti aukščiau nurodyta teisės norma, užplombuotas turi būti ne tik apskaitos prietaisas, tačiau visas vandens apskaitos mazgas (VAM), kada tai yra būtina, siekiant įgyvendinti įstatymuose numatytus reikalavimus. Atsakovo VAM turi būti užplombuotas dvejuose vietose: įvadinė sklendė ir apskaitos prietaisas.
Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 20 straipsnio 3 punkte numatyta, kad matavimo priemonės ir jų programinė įranga turi būti apsaugotos nuo rodmenų klastojimo. Atsakovas nesudaro galimybės užplombuoti įvadinės sklendės, todėl ieškovė negali įgyvendinti jai įstatymais priskirtos pareigos apsaugoti matavimo priemonę ir jos programinę įrangą nuo klastojimo, nes neužplombavus įvadinės sklendės lieka galimybė išimti apskaitos prietaisą, nepažeidžiant apskaitos prietaiso plombos ir naudoti geriamąjį vandenį bei leisti buitines nuotekas neapskaitytai.
Ieškovė tokį atsakovo elgesį įvertino, kaip savavališką, ir surašė savavališko prijungimo/išleidimo nustatymo aktą bei skaičiavo nuostolius.
Ieškovė vadovaudamasi 2015-10-15 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 50 punktu, kuriame nurodoma, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį, pagal formulę: Q = ?D2/4 xvxI, kur Q - sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrai parą; ? - pi, matematinė konstanta -3,14; D - vamzdyno diametras, metrai; v - vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę; l - pažeidimo laikotarpis, sekundės.
Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.
Ieškovė nustačiusi savavališką pasijungimą, 2023 m. balandžio mėnesį atsakovui išrašė ir pateikė sąskaita faktūra Nr. SF17973776, sumai 438,36 Eur.
Ieškovė pažymėjo, kad savavališko pasijungimo atsakovas nepašalina ir neleidžia ieškovės darbuotojams užplombuoti įvadinės sklendės, todėl teigiama, kad nurodytu būdu nurodytas skaičiavimas bus atliekamas iki tol, kol atsakovas leis ieškovės darbuotojams užplombuoti įvadinę sklendę.
Ieškovė pažymėjo, kad iki pat 2022 metų liepos mėnesio, kol atsakovas kreipėsi į ieškovę prašydamas leisti nuimti apsauginę plombą nuo įvadinės sklendė, įvadinė sklendė buvo užplombuota. Ieškovė pažymėjo, kad neleidimas užplombuoti įvadinės sklendės, atsakovas sudaro galimybę naudotis bendrovės paslaugomis neapskaitytai.
Vertinant visus aukščiau nurodytus ieškovės teisinius argumentus, teismas pripažįsta, kad ieškovė nepateikė jokių teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, pagrindžiančių ieškovės teisę plombuoti būtent įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog dabartinis teisinis reglamentavimas nėra aiškus, galimos įvairios interpretacijos, ,,teisinės spragos“. Teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad visi ieškovės pateikti argumentai šiuo aspektu yra grindžiami išimtinai teisės aktų nuostatų plečiamuoju interpretavimu, o ne teisės aktų turiniu expressis verbis.
LR CK 1.137 str. 2 d. įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas neginčijo ieškovės teisės ir pareigos tiksliai apskaityti tiekiamą geriamąjį vandenį, tačiau siekdamas šios teisės ir pareigos įgyvendinimo ieškovė negali pažeisti atsakovo - teisių ir teisėtų interesų, be teisinio pagrindo juos varžyti.
Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, kad įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ne ieškovei, o tai reiškia, kad ieškovė, pageidaudama plombuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančią įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę, siekia savo teisę įgyvendinti naudodama svetimą, jai nepriklausantį vandentiekio įtaisą.
Teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė turi aiškią paskirtį - ji yra skirta kontroliuoti vandens srautą į viso atsakovo gyvenamojo namo vandentiekio sistemą. LR Aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 10.1 p. nurodoma, kad armatūra, čiaupas - vamzdyno įtaisas skysčiams leisti arba sulaikyti (pvz., sklendė, rutulinis čiaupas, skridininis uždoris, ventilis). Taigi, pati šio įtaiso paskirtis yra pagal poreikį sulaikyti ar praleisti skysčius. Naudojant šią sklendę pagal paskirtį, turi būti galima pagal poreikį šią sklendę uždaryti arba atidaryti. Galimybė naudoti šią sklendę pagal paskirtį yra kritinė siekiant saugiai naudotis vandeniu gyvenamajame name. Vandens tiekimo į namo vandentiekio sistemą nutraukimas yra būtinas, pvz., įvykus vandentiekio avarijai ar siekiant užkirsti kelią avarijoms ilgesniam laikui name nesant žmonių, taip pat siekiant atlikti gyvenamojo namo vandentiekio sistemos remonto darbus ir t.t. Atsakovas, kaip įvadinės geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendės ir gyvenamojo namo savininkas, turi teisę naudoti šią sklendę pagal paskirtį.
Teismo posėdžio metu liudytojas Z. Č. dirbantis AB ,,Klaipėdos vanduo apskaitos priežiūros skyriaus vadovu patvirtino, jog vandens apskaitos prietaisų patikrinimo atsakovo gyvenamajame name, nebuvo nustatyti vandens apskaitos mazgo sumontavimo reikalavimų pažeidimų. Pripažino, kad atsakovo vandens apskaitos mazgo konstrukcija, netrukdo tinkamai apskaičiuoti suvartojamą vandens kiekį naudojant alternatyvius plombavimo būdus. Nagrinėjamu atveju galimi ir kiti vandens apskaitos būdai, neplombuojant atsakovo įvadinės sklendės.
Teismas pažymi, kad ieškovės siekiamam tikslui pasiekti nėra būtina įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę plombuoti tokiu būdu, kuriuo būtų užkertamas kelias naudoti sklendę pagal paskirtį. Byloje nustatyta, kad tiekiamo geriamo vandens apskaitą galima atlikti ir kitais, daug mažiau atsakovo nuosavybės teises varžančiais, būdais, pvz., plombuojant kitas vandentiekio sistemos dalis, kurių išėmimo galimybę siekia pašalinti ieškovas, arba plombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kuris neužkirstų kelio naudoti sklendės rankenos pagal paskirtį. Tačiau ieškovė šiuo atveju siekia savo interesą - apskaityti vandens tiekimą, patenkinti visiškai atimdama atsakovo galimybę naudoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę pagal paskirtį, kas yra akivaizdžiai neproporcinga siekiamam tikslui.
Pažymėtina, jog ieškovė savo reikalavimus pirmiausia kildina iš LR Metrologijos įstatymo 19 str. 6 p., pagal kurį matavimo priemonė, atlikus jos patikrą ir patvirtinus atitiktį nustatytiems metrologiniams reikalavimams, yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Ant matavimo priemonės turi būti pritvirtintas patikros žymuo ir (arba) ji turi būti užplombuota taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms nepažeidus patikros žymenų ir (arba) plombų. Ieškovė nurodo, kad pagal LR Metrologijos įstatymo 2 str. 8 p., matavimo priemonė - įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais.
Atsižvelgdamas į minėtas teisės akto nuostatas, ieškovė teigia, kad ,,vadovaujantis teisiniu reglamentavimu užplombuotas turi būti ne tik apskaitos prietaisas, tačiau visas vandens apskaitos mazgas, kada tai yra būtina, siekiant įgyvendinti įstatymuose numatytus reikalavimus“.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog tokios išvados nėra LR Metrologijos įstatymo nuostatoms. Minėtos teisės aktų nuostatos aiškiai numato, kad plombuojama yra matavimo priemonė. Atitinkamai numatoma, kas yra laikoma matavimo priemone. Priešingai, nei daro išvadas ieškovė, matavimo priemonė nėra tapatu vandens apskaitos mazgui, kuris yra platesnės apimties sąvoka. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai pripažino, kad vandens apskaitos mazgas - nėra matavimo priemonė.
LR Aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr.390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 11.31 p. numato, kad vandens apskaitos mazgas - pastato vandentiekio dalis, kurioje sumontuota armatūra ir matavimo prietaisai, skirti vartojamo vandens kiekiui matuoti ir tikrinti. Taigi, vandens apskaitos mazgą sudaro armatūra ir matavimo prietaisai, kas rodo, jog armatūra nėra matavimo prietaiso sudėtinė dalis ir atvirkščiai. Kaip minėta, pagal šio Statybos techninio reglamento 10.1 p., ginčo įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė yra priskiriama prie armatūros, o tai rodo, kad įvadinė geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendė nėra laikoma matavimo prietaisu ar jo sudėtine dalimi ir sudaro atskirą, savarankišką vandens apskaitos mazgo sudėtinę dalį - armatūrą.
Teismas pripažįsta, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad turi būti užplombuotas ne tik apskaitos prietaisas, tačiau visas vandens apskaitos mazgas. Priešingai aukščiau nurodytas statybos techninis reglamentas aiškiai numato pareigą plombuoti būtent matavimo priemones, o ne armatūras.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, teismas konstatuoja, jog atsakovas neturi pareigos leisti užplombuoti įvadinę geriamojo vandens tiekimo tinklų sklendę tokiu būdu, kad šios sklendės nebūtų galima naudoti pagal paskirtį (uždaryti ar atidaryti vandens tekėjimo į sistemą).
Dėl skolos priteisimo.
Ieškovė savo reikalavimą dėl skolos grindžia LR Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr.D1-629 (2015-10-15 įsakymo Nr.D1-744 redakcija) patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 50 punktu, pagal kurį geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas
Taisyklių 50 p., taikomas tik tada, kai nustatoma, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros.
Taisyklių 23 p. numato, kad savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai:
23.1. geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant;
23.2. nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant;
23.3. jeigu asmuo nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė, arba nutraukė apsaugos plombas nuo apskaitos prietaiso.
Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 23.1 ir 23.2 p. šiuo atveju netaikytini, nes nėra nustatyta, kad atsakovas būtų savavališkai prisijungęs prie geriamojo vandens sistemų.
Ieškovė savavališką atsakovo prisijungimą grindžia 23.3 p., kuris, kaip matyti, taikomas nustačius šiuos alternatyvius faktus: 1) nuimtas geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas; 2) apskaitos prietaisas perkeltas į kitą vietą; 3) apskaitos prietaisas pakeistas; 4) nutraukta apsaugos plomba nuo apskaitos prietaiso.
Bylos nagrinėjimui yra aktualus yra 4 p. p. Sprendžiant klausimą, ar galima konstatuoti savavališką prisijungimą Taisyklių 23.3 p. numatytu pagrindu ,,nutraukta apsaugos plomba nuo apskaitos prietaiso“, teismas pripažįsta, kad tuo atveju, būtina konstatuoti, kad nuo apskaitos prietaiso buvo nuimta apsaugos plomba.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas jokios plombos nuo apskaitos prietaiso savavališkai nenuėmė. Atsakovas nenutraukė apsauginės plombos, ją nuėmė ieškovės darbuotojai, tačiau jis nebeleido plombos uždėti naujai. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Taisyklių 23.3 p.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pripažintina, kad objektyviai nėra nustatyta, kad atsakovas būtų nutraukęs apsaugos plombą nuo apskaitos prietaiso, todėl nėra pagrindo taikyti Taisyklių 50 p.
Taisyklių 57 p. numato atvejus, kai atsisakoma įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui).
Taisyklių 57 p. taikymui pirmiausia būtina nustatyti, kad atsakovas neįleido ieškovės atstovų atlikti atitinkamų veiksmų. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas ieškovės atstovus įleido ir jie netgi faktiškai atliko esamų vandens apskaitos prietaisų pakeitimo darbus ir šiuos prietaisus plombavo.
Teismas pažymi, kad Taisyklių 57 p. numato baigtinį sąrašą veiksmų, kuriuos atlikti ketinantis atstovas turi būti neįleistas: įrengti ar pakeisti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui.
Teismas pripažįsta, jog nėra nustatyta, kad atsakovas būtų neįleidęs ieškovės atstovų įrengti ar pakeisti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui.
Pažymėtina, kad šiame baigtiniame sąraše nėra numatyta atvejo, kai asmuo neleidžia vandens tiekėjo atstovui plombuoti ne apskaitos prietaisų, todėl nagrinėjamu atveju Taisyklių 57 p. taikymui taip pat nėra būtinų sąlygų.
Ieškovės sudarytame 2023-04-25 Akte apie situaciją patvirtinta, kad Atsakovui įrengtas apskaitos prietaisas modelis MADDALENA DSTRP, gamyklinis Nr.2230012157, yra užplombuotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Akte įrašyta pastaba ,,Plombuoti įvadinės sklendės savininkas neleido“. Ieškovė 2023-04-25 akte aiškiai nurodo, kad apskaitos prietaisas yra plombuotas, bei aiškiai nurodo, kad neleidžiama užplombuoti įvadinės sklendės, o ne apskaitos prietaiso.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti nei Taisyklių 50, nei 57 p., o ieškovės reikalavimai, grindžiami Taisyklių 50 p. yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 2420,00 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.
Teisinėms advokato paslaugoms patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus įkainių, jos pagrįstos finansiniais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmesta, todėl atsakovo visos patirtos teisinės atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“, juridinio asmens kodas 140089260 atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2420,00 Eur teisnių atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.