- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-175-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00265-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- R. G., A. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. atstovo advokato V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3518-743/2020 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) pakeisti 2018 m. spalio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams G. G., gim. (duomenys neskelbtini) , ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), padidinti priteistą išlaikymą ir iš atsakovo A. G. priteisti G. G., gim. (duomenys neskelbtini) , ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš jų iki jų pilnametystės, išlaikymą teikiant nuo 2020 m. gegužės 6 d., periodines išmokas pervedant kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“ bei jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
2. Ieškinyje nurodė, kad iš atsakovo priteistas po 180 Eur kas mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui neatitinka nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, kur priteisto išlaikymo dydžio orientacinis kriterijus – vieno mėnesio minimali alga. Vaikų išlaikymui kas mėnesį būtini 600 Eur, iš kurių 300 Eur teiktų ieškovė, o kitą dalį – atsakovas. Nuo sprendimo dėl vaikų išlaikymo priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai, pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dukrai nustatytas regos sutrikimas, kurio korekcijai būtini akiniai, akinių lęšiai koreguojami kas pusę metų, dukrai nustatytas nutukimas, pradėtas gydymas. Dukra pradėjo lankyti etnografinį ansamblį, dėl ko aprangai (repeticijoms) per metus išleidžia papildomai apie 100 Eur. Sūnus lanko muzikos mokyklą, futbolo treniruotes,
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė šiais argumentais. Ieškovė, praėjus nedideliam laiko tarpui nuo išlaikymo priteisimo, neįrodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per šį laikotarpį iš esmės padidėjo. Ieškovės argumentas, kad išlaikymas negali būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga – 607 Eur, yra nepagrįstas, nes išlaikymo dydis su šiuo kriterijumi negali būti siejamas. Nurodė, kad atsakovas bendrauja su vaikais, jie didelę laiko dalį praleidžia su juo, atsakovas prisideda prie jų išlaikymo nupirkdamas vaikams daiktų, duoda jiems kišenpinigių, apmoka stomatologo, telefono ryšio paslaugas. Ieškovės nurodomi poreikiai nepagrįsti. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad jo turtinė padėtis pagėrėjo. Atsakovo turtinė padėtis yra panaši kaip ir išlaikymo priteisimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pakeitė 2018 m. spalio 31 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7964-393/2018 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. G., gim. (duomenys neskelbtini) , ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 270 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną į ieškovės sąskaitą, padidintą išlaikymą nusprendė išieškoti nuo 2020 m. gegužės 7 d. ir pavedė ieškovei šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovo valstybei 38,99 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nustatė, kad po išlaikymo priteisimo (2019 m. rugsėjo mėn.) šalių dukrai nustatytas regos sutrikimas, kurio korekcijai būtini akiniai, lęšiai koreguojami kas pusę metų, būtinas akių papildas lecitinas, dėl to patirtos išlaidos – 253,28 Eur. Šalių dukrai nustatytas nutukimas, dėl to 2019 m. rudenį pradėtas gydymas. Po išlaikymo priteisimo sūnus lanko muzikos mokyklą (10 Eur mėnesinis mokestis) ir futbolo treniruotes, planuojama sūnui suteikti galimybę lankyti dziudo treniruotes, šiems, naujai atsiradusiems poreikiams, būtinos papildomos išlaidos dėl aprangos, būrelių apmokėjimo, papildomos išlaidos kurui, kadangi vaikai parsivežami namo ieškovės transportu, padidėjo išlaidos būstui 80 Eur, vidutiniškai 250 Eur padidėjo išlaidos vaikų maistui, dėl nuotolinio mokymo buvo reikalinga įsigyti papildomos technikos (išleista 100,69 Eur). Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės, jie padidėjo, todėl būtina spręsti dėl didesnio išlaikymo priteisimo. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą vaikų poreikių lentelę, padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai tvirtina jog vaikų poreikiai nuo išlaikymo priteisimo momento – 2018 m. spalio 31 d., yra padidėję nuo 360 Eur iki 600 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė esminio atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, kuris sudarytų pagrindą keisti išlaikymo dydį šiuo teisiniu pagrindu. Atsakovo turtinė padėtis panaši kaip ir iki santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti dėl iš esmės pagėrėjusios atsakovo turtinės padėties, sudarančios pagrindą išlaikymo padidinimui ar dėl pagrindo nukrypti nuo šalių lygiomis dalimis teikiamo išlaikymo.
6. Teismas nurodė, kad vienam vaikui reikalingo išlaikymo dydis 600 Eur, kuris turi būti mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis 60 Eur, todėl kiekvienam vaikui turi būti teikiamas tėvų išlaikymas – po 540 Eur kas mėnesį (600 Eur – 60 Eur). Šalys vaikams išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis, todėl kiekviena iš jų privalo teikti po 270 Eur išlaikymą (540 Eur/2). Kadangi atsakovas tokio dydžio išlaikymo neteikia jis iš jo priteisiamas. Teismas nurodė, kad atsakovo papildomai, savo nuožiūra, vaikams teikiamas išlaikymas tam tikriems poreikiams tenkinti, nebuvo jo apsisprendimas savo nuožiūra papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl jis gali kreiptis dėl jų dalies kompensavimo į ieškovę, o šiai nesutikus ir šalims neradus kompromiso dėl jų kompensavimo – į teismą. Teismas nurodė, kad atsakovo elgesio nepakanka piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti ir jam taikyti CPK 95 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad nors ieškovės prašytas išlaikymo dydis sumažintas nuo 300 Eur iki 270 Eur, tačiau iš esmės ieškinys dėl išlaikymo padidinimo patenkintas, reikalavimo sumažinimas valstybės paramos išmoka neįtakojo advokato išlaidų dydžio šioje byloje, o atsižvelgus į tai, kad šalims bandant tartis taikiai ieškovė ketino mažinti išlaikymo dydį iki 250 Eur, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, ši aplinkybė taip pat neįtakojo ir atsakovo apsisprendimo dėl ieškinio pripažinimo. Kadangi ieškinys patenkintas, teismas advokato pagalbos išlaidas ieškovei priteisė iš atsakovo, o už ieškinį mokėtiną 32 Eur žyminį mokestį ir 6,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas iš atsakovo priteisė valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, naujai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė tokius motyvus:
8.1. Ieškovė privalėjo įrodyti, o teismas nustatyti, kad ne tik egzistuoja pagrindas pakeisti vaiko išlaikymo dydį, tačiau ir jį individualizuoti. Teismas sprendė, kad abiejų vaikų poreikiai padidėjo tokia pačia 240 Eur suma per mėnesį;
8.2. Nuo nustatyto vaikams išlaikymo dydžio iki ieškovės kreipimosi į teismą praėjo tik apie pusantrų metų, ir per tą laiką neatsirado jokių esminių pasikeitimų, kurie būtų įtakoję, kad kiekvieno vaiko poreikių tenkinimo išlaidos padidėjo 240 Eur suma;
8.3. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų skaičiuotinų dėl sūnaus poreikių padidėjimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad nors sūnus nei futbolo nei dziudo treniruočių nelanko, tačiau teismas sprendė, kad minėtos išlaidos skaičiuotinos prie padidėjusių poreikių sūnaus išlaikymo. Teismas priteisė padidėjusias išlaidas mokėti, nors jų faktiškai nei 2020 m. gegužės 7 d., nei sprendimo priėmimo dieną nebuvo ir tokios išlaidos nebuvo patirtos. Sūnus minėtų treniruočių nelankė ir nelanko, o futbolo treniruotes lankė išlaikymo priteisimo metu. Teismas nepagrįstai sprendė dėl išlaidų kurios neegzistuoja;
8.4. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad sūnui paaugus padidėjo higienos priemonių poreikis. Sūnus būdamas 9 metų ir sprendimo priėmimo dieną būdamas 11 metų valgo tokį patį maistą ir jo suvartojimo kiekis nėra pakitęs. Todėl teismo motyvas, kad pasikeitė išlaidos maisto poreikiams yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai prie 213 Eur sumos pridėjo 50 Eur sumą (papildams ir vaistams), kadangi jokių papildų vartojimas ar reguliariai vartojami vaistai sūnui nėra paskirti ir tokie įrodymai ieškovės nebuvo pateikti;
8.5. Teismas laikė, kad dėl dukros poreikiai nepadidėjo, nepaisant to pripažino, kad dukros poreikiai yra ieškovės dukros poreikių lentelėje nurodyta 600 Eur suma. Išlaidas dėl dukros regėjimo sutrikimų pilnai padengia atsakovo papildomai skiriamos piniginės lėšos;
8.6. Ieškovei pakako nurodyti bet kokią jos pasirinktą sumą ir tai teismas laikė pakankamu pagrindu tokio dydžio išlaikymui nustatyti. Ieškovė teikdama teismui kvitus ir įrodinėdama vaikų poreikių padidėjimą elgėsi nesąžiningai, nes pateikė kvitus, kurie niekaip nesusiję su vaikų poreikių tenkinimu ir pagal minėtus kvitus išlaidos buvo patirtos ne ieškovės, o visai kitų asmenų;
8.7. Atsakovas moka priteistą išlaikymą ir papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo, vaikai su atsakovu praleidžia pusė savo laiko, todėl jokio pagrindo padidinti išlaikymo sumą nebuvo ir nėra. Atsakovui nutraukus skiriamą papildomą išlaikymą vaikams, tokiu atveju nukentėtų ne tik patys vaikai, tačiau ir atsakovo santykis su vaikais. Pagal teismo sprendimą vaikais rūpinsis ieškovė, o atsakovui ir toliau rūpinantis vaikais, jis atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes turėtų ir mokėti padidintą išlaikymą ieškovei, ir toliau tęsti nusistovėjusius santykius dėl rūpinimosi vaikais;
8.8. Teismas bylą išnagrinėjo neįtraukęs į bylos nagrinėjimą vaiko teisių institucijos bei neišklausęs vaikų nuomonės. Dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė iš esmės pritarė teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir papildomai nurodė tokius argumentus:
9.1. Nesutiktina, kad vaikų poreikiai nuo 360 Eur padidėjo iki 600 Eur, jie iš tiesų buvo padidinti 90 Eur kiekvienam vaikui;
9.2. Teismas tinkamai įvertino kvitus ir kitus įrodymus, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinant individualias aplinkybes, atsižvelgiant į faktinę situaciją;
9.3. Tik atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad jis duoda papildomai pinigų vaikams, tačiau sutiko, kad atsakovas teikia materialinį išlaikymą vaikams po 180 Eur ir sistemingai bendrauja su nepilnamečiais vaikais (apeliacinio skundo 65 p.), juos lanko ir dalį laiko praleidžia su jais kartu (apeliacinio skundo 66 p.), nes bendravimas su vaikais nebuvo ribojamas.
9.4. Ieškovė buvo įtraukusi proceso šalimi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi savivaldybės institucija, duodanti išvadą, buvo pašalinta iš bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
12. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).
13. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
16. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.
17. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo padidinimo grindžia išaugusiais nepilnamečių vaikų poreikiais. Ieškovė pateikė į bylą nepilnamečių vaikų išaugusių poreikių lenteles ( t. 1, b. l. 6-7), iš kurių matosi, kad G. G. ir L. G. poreikių patenkinimui reikia kas mėnesį po 600 Eur. Poreikių lentelėje nurodyta, kad maisto prekėms, vaistams vitaminams, įskaitant ir mokslo metų laikotarpiu kas dieną duodamus po 5 Eur, kiekvienam vaikui reikia po 180 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus ir pateiktus prekių įgijimo kvitus padarė išvadą, kad kiekvienam vaikui kas mėnesį minimaliems vieno vaiko poreikiams maistui, papildams ir vaistams kas mėnesį reikia ne mažiau 263 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, poreikių lentelėse nurodydama maisto ir kitų vaikų poreikių tenkinimui skiriamų lėšų dalį, jas suskaičiavo nekruopščiai, sumažindama maistui skiriamą dalį, o padidindama kitas - pavyzdžiui, drabužiams ir avalynei, nes mažai tikėtina, kad atsakovė kas mėnesį šių poreikių patenkinimui išleidžia po 160 Eur dukrai ( metams būtų 1920 Eur) ir po 190 Eur sūnui (metams būtų 2 280 Eur). Poreikių lentelėse taip pat nurodyta, kad dukrai higienos priemonėms per mėnesį reikia 30 Eur, o sūnui – 25 Eur; mokyklos kanceliarinėms priemonėms atitinkamai dukrai reikia - 40 Eur, o sūnui – 30 eur; ekskursijoms, laisvalaikiui, pramogoms dukrai reikia – 40 Eur, o sūnui – 30 Eur; mokesčių už komunalinius patarnavimus tenkantis dalis abiems vaikams – po 60 Eur; transporto išlaidos (kelionės į mokyklą, būrelius ir kt.) dukrai - 60 Eur, sūnui - 85 Eur; dukters išlaidos, susijusios su trumparegyste – 30 Eur.
18. Teismas nustatė, kad po išlaikymo priteisimo (2019 m. rugsėjo mėn.) šalių dukrai nustatytas regos sutrikimas, dėl ko ieškovė patyrė 253, 28 Eur išlaidų. Šalių dukrai nustatytas nutukimas, dėl to 2019 m. rudenį pradėtas gydymas, kas apsprendžia papildomų išlaidų, susijusių su kelione bei maitinimu atsiradimą. Po išlaikymo priteisimo sūnus lanko muzikos mokyklą ir futbolo treniruotes, planuojama suteikti sūnui galimybę lankyti dziudo treniruotes, dėl ko reikalingos papildomos išlaidos. Kadangi ieškovė apsigyveno didesniame trijų kambarių bute, todėl išlaidos būstui vienam asmeniui padidėjo 20 Eur kas mėnesį. Paaugus vaikams padidėjo išlaidos higienos priemonėms, kurios nurodytos vaikų poreikių lentelėse, vidutiniškai padidėjo 250 Eur išlaidos vaikų maistui, dėl nuotolinio mokymo buvo reikalinga įsigyti papildomos technikos (išleista 100,69 Eur). Visų šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės, jie padidėjo nuo 360 Eur iki 600 Eur per mėnesį, todėl būtina spręsti dėl didesnio išlaikymo dydžio pakeitimo.
19. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka dėl sekančių argumentų. Kaip matyti iš Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 sprendimo, kuriuo šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu, šalys susitarė, kad atsakovas A. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams teiks po 180 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovė D. G. su ieškinio pareiškimu dėl priteisto išlaikymo padidinimo kreipėsi į teismą 2020 m. gegužės 7 d., t.y. praėjus pusantrų metų po priteisto išlaikymo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl jos nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad per praėjusį laikotarpį nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės.
20. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių, sutiko su atsakovo argumentais, kad atsiradusias išlaidas dukros pradėtam lankyti etnografiniam būreliui padengia buvę išlaidos muzikos mokyklai, kurių neliko, be to, etnografinis ansamblis finansuojamas iš ugdymo procesui organizuoti skirtų lėšų. Išlaidos dėl koncertų, transporto išlaidos panašios, jos buvo išlaikymo priteisimo metu, o padidėjusių išlaidų kanceliarinėms prekėms ieškovė neįrodė. Sūnus futbolo ir dziudo treniruotes ketina lankyti ateityje, todėl teisėjų kolegijos nuomone, dėl to būsimų išlaidų nėra pagrindo priskirti prie išaugusių vaiko poreikių, be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo, kad atsakovė kas mėnesį vaikų drabužiams ir avalynei išleidžia po 160 Eur dukrai ir po 190 Eur sūnui.
21. Kadangi nuo išlaikymo priteisimo yra praėję tik pusantrų metų, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad iš esmės padidėjo išlaidos vaikų higienai ar maisto produktams, nežiūrint to, kad ieškovė pateikė kvitus apie nupirktų maisto produktų kiekį, o maisto papildų ar vaistų vartojimo vaikams reikalingumo kas mėnesį 50 Eur sumai ieškovė nepagrindė, taip pat nepagrindė ir padidėjusių išlaidų būstui.
22. Ieškovės pateiktus vaikų išaugusių poreikių paskaičiavimo duomenis teisėjų kolegija vertina, kaip neįrodančias tikruosius ir naujai atsiradusius vaikų poreikius, nes ieškovės išvardinti vaikų poreikiai egzistavo išlaikymo priteisimo metu, todėl vien dėl to, kad ieškovė nori iš naujo perskaičiuoti vaikų poreikius juos padidindama, nesudaro teisinio pagrindo padidinti nustatytą išlaikymą.
23. Be to, atsakovas tiek atsiliepime į ieškinio pareiškimą, tiek ir apeliaciniame skunde yra nurodęs, kad jis be mokamo 180 Eur išlaikymo, su vaikais bendrauja ir jais rūpinasi betarpiškai – vaikai pas atsakovą būna ne tik savaitgaliais, tačiau ir savaitės eigoje bei ištisomis savaitėmis, tuo metu vaikai yra pilnai išlaikomi ir aprūpinami atsakovo, todėl minėtais laikotarpiais ieškovė išlaidų nepatiria. Nurodo, kad vaikai 2020 m. kovo mėnesį pas atsakovą gyveno 21 dieną, balandžio mėnesį – 20 dienų, gegužės mėnesį - 14 dienų, birželio mėnesį – 18 dienų, liepos mėnesį L. buvo – 16, o G. – 15 dienų, rugpjūčio mėnesį L. buvo – 11, o G. – 14 dienų, rugsėjo mėnesį L. buvo – 8 dienas, o G.– 12 dienų, spalio mėnesį abu vaikai pas atsakovą buvo 13 dienų. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą su šiais apeliacinio skundo argumentais sutiko, todėl darytina išvada, kad be mokamo priteisto išlaikymo, atsakovas dar papildomai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
24. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė, jog po išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaikymo padidinimo būtinumo yra nepagrįsta.
Dėl šalių turtinės padėties vertinimo
25. Pirmosios instancijos teismas ištyrė šalių turtinės padėties pokyčius po santuokos nutraukimo ir nustatė, kad įvyko abiejų šalių turtinės padėties pokyčiai, nes atsakovas pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį privalėjo ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją, iš kurios ji įsigijo asmeninį būstą, tarp sutuoktinių buvo padalintas turtas. Bylos duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis panaši kaip iki santuokos nutraukimo, todėl nekonstatavo iš esmės pagerėjusios atsakovo turtinės padėties, sudarančios pagrindą išlaikymo padidinimui. Kadangi apeliacinėje instancijoje nėra ginčijama atsakovo turtinės padėties vertinimas, todėl teisėjų kolegija dėl šios sąlygos keisti išlaikymo dydį plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl priimtą teismo sprendimą yra pagrindas panaikinti kaip neteisėtą. Apeliacinio skundo argumentai, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neįtraukus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos bei neišklausius vaikų nuomonės, nagrinėjamu atveju nelaikytina proceso teisės normų pažeidimu, todėl panaikinus skundžiamą teismo sprendimą yra pagrindas priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kuris naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 49 Eur žyminio mokesčio, todėl apeliacinį skundą patenkinus yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovui 49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
29. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista, todėl ieškinį atmetus iš ieškovės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. G. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.