Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis, adresu - (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:

1) 2022 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 val. visuomenės labui. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi neatlikta 26 val. trukmės viešųjų darbų dalis pakeista laisvės apribojimu 8 dienoms;

2) 2025 m. vasario 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 40 parų, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 6 mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (bausmę atlikęs 2025 m. rugpjūčio 26 d.);

3) 2025 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų;

4) 2026 m. kovo 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 36 parų areštu, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 56 paroms (bausmės neatlikęs);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

D. L. 2025 m. birželio 22 d., apie 21.30 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia pargriovė A. M. ant žemės ir sudavė kumščiu ir spyrė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. M. įėjus į kambarį, sudavė keturis smūgius kumščiu į veido sritį, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė A. M. kairės akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimą, pasireiškusį kairės akies vokų poodine ir akies obuolio junginės kraujosruvomis, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu su impresija, hifema (krauju priekinėje kameroje), antrine glaukoma dėl akies traumos, taip dėl akiduobės lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo 1 punktu, dėl sumažėjusio regėjimo aštrumo nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamajam D. L. visiškai pripažinus kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo D. L. prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais bylos duomenimis.

2025 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), L. gyvenama sodyba. Įėjimas į namo kiemą yra per vartelius esančius namo dešinėje pusėje. Įėjus į kiemą tarp gyvenamo namo ir ūkinių pastatų yra pievutė, ant kurios sukrauta krūva įvairių medienos atliekų (kūrenimui) iš senų lentų, baldų, langų ir durų rėmų. Dešinėje nuo šios medienos atliekų krūvos, ant žolės iš baltų statybinių plytų padaryta laužavietė (kvadrato formos). Į gyvenamo namo vidų patenkama iš kiemo pusės per nerakintas lauko duris. Įėjus į namą patenkama į prieangį, iš kurio per kitas nerakintas duris patenkama į virtuvę (t. 1, b. l. 22-30).

2025 m. liepos 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio duomenų matyti, kad A. M. pateikė 2 vaizdo įrašus, kuriuose matyti kaip D. L. jį muša (t. 1, b. l. 114-116).

2025 m. liepos 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio duomenų matyti, kad iš B. S. buvo pareikalauta pateikti S. S. priklausantį mobilų telefoną. Pateikusį telefoną, buvo peržiūrėta galerijoje esantys vaizdo įrašai. Rasti du įrašai, kurie tokie pat, kokius pateikė prie bylos A. M.. Peržiūrėtos vaizdo įrašų sukūrimo istorijos, padarytos nuotraukos (t. 1, b. l. 121-125).

2025 m. liepos 31 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio duomenų matyti, kad A. L. po atliktos kratos jo namuose, žinodamas, kad buvo ieškomos D. L. guminės šlepetės, pats informavo ir savanoriškai pateikė sūnaus D. L. šlepetes, kurios buvo padėtos gyvenamo namo kieme po tujomis. (1 t., b. l. 158-161).

2025 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio duomenų matyti, kad apžiūrėti: BPC du garso įrašai, nukentėjusiojo A. M. pateikti 2 vaizdo įrašai ir šių vaizdo įrašų sukūrimo informacijos nuotraukos. Apžiūrimas BPC garso įrašas. Tai skambinančio vyro pokalbis su operatoriumi telefonu. Garso įrašo trukmė 0,09 min. 2025-06-22 garso įrašas "22-25-14 37060132134 mp3" Skambinantis vyras sako: labas vakaras, reikia policijos, baigiasi garso įrašas. Kito įrašo trukmė 1,08 min. Tai skambinančio vyro pokalbis su operatoriumi telefonu. Vyras sako: labas vakaras, reikia labai greitai, visas kruvinas, neatlaikiau, kaip sumušė, net kelnės pilnos. Operatorius sako, kad: nieko nesupranta, teiraujasi, kas atsitiko? Skambinantis vyras sako: kad mane sumušė prisigėręs L., visas kruvinas, sako, kad sumušė, išbėgo, sumušė L. (duomenys neskelbtini). Sako, kad taip mušė, kad pilnos kelnės. Baigiasi įrašas. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis A. M.. Tai vaizdo įrašas, kurio trukmė 4 s. Vaizdo įraše matyt kiemas, ant žemės primėtyta plytų, lentų, metalinis vamzdis ir matyti ant žemės gulintis susirietęs vyras ir matyti, kaip jam smūgį į galvą kumščiu suduoda vaikinas, apsiavęs guminėmis šlepetėmis, apsivilkęs mėlynu treningu ir juodos spalvos kelnėmis. Gulintis vyras veidą dengiasi rankomis nuo smūgio. Girdėti smūgio duslus garsas. Girdėti fone balsas "Kam užmuš... ir vyriškas balsas: "nebeliesk, ,palik nachui darbar, palik, neeliesk...." baigiasi vaizdo įrašas. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas, kurio trukmė 2 s. Matyti, kad vaizdas nufilmuotas prie bažnyčios tvoros. Matyti ant šaligatvio guli vyras, jį bando pakelti D. L., toliau už jų stovi kitas vyras. Baigiasi vaizdo įrašas. Apžiūrima šių vaizdo įrašo sukūrimo istorija. Ji nustatyta, gavus pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą, apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį S. S. persiuntė A. M.. Vaizdo įrašo sukūrimo informacija tokia: vaizdo įrašo, kur ant šaligatvio guli vyras ir jį kelia, sukūrimo informacija tokia: 2025 m. birželio 22 d. 20.54 val. Vaizdo įrašo, kur suduoda smūgį kumščiu į galvos sritį, sukūrimo informacija tokia: 2025 - birželio 22 d. 21.36 val. (t. 1, b. l. 170-172).

2025 m. birželio 22 d. PRIR įvykių suvestinės duomenys, kur užfiksuotas pranešimas 2025 m. birželio 22 d., 21.49 val. Paskambinęs vyras nurodė, kad jį sumušė pažįstami asmenys ir jis kraujuoja (t. 1, b. l. 173-174).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G. 2455/2025 (01), kurioje nurodyta, kad A. M. nustatytas kairės akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, pasireiškęs kairės akies vokų poodine ir akies obuolio junginės kraujosruvomis, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu su impresij, hifema (kraujas priekinėje kameroje) antrine gliaukoma dėl akies traumos. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl akiduobės lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo amsto nustatymo taisyklių priedo 11 punktu dėl sumažėjusio regėjimo aštrumo (t. 2, b. l. 5-6).

2026 m. sausio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad A. L.savanoriškai pateikė akinius, kuriuos surado savo namų virtuvės kambaryje (t. 1, b. l. 158-161).

2026 m. sausio 6 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, iš kurių duomenų matyti, kad buvo apžiūrėti akiniai, kuriuos pateikė A. L.. Tai juodi, stačiakampio formos akiniai plastikiniais rėmeliais, dešinė akinių kojelė nulūžusi ties tvirtinimo vieta prie rėmelio, matyti lydyto plastiko likučiai, lęšiai šiek tiek nešvarūs su dėmelėmis (t. 2, b. l. 140-142).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos 2026 m. vasario 10 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad avalinės pėdsakas, užfiksuotas asmens galvos paviršiuje, yra paliktas panašaus tipo paviršiumi, kaip ir tyrimui pateiktų D. L. „Sunlance“ viršutinės dalies (t. 2, b. l. 187-194).

Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime nurodytus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie surinkti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais teismas remiasi, priimdamas nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. L. pasitvirtino, nes bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad šis asmuo padarė kaltinimu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. birželio 22 d., apie 21.30 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia pargriovė nukentėjusįjį A. M. ant žemės ir sudavė kumščiu ir spyrė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam įėjus į kambarį, sudavė keturis smūgius kumščiu į veido sritį, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam kairės akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimą, pasireiškusį kairės akies vokų poodine ir akies obuolio junginės kraujosruvomis, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu su impresija, hifema (krauju priekinėje kameroje), antrine glaukoma dėl akies traumos, taip dėl akiduobės lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo 1 punktu, dėl sumažėjusio regėjimo aštrumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis D. L. savo kaltę dėl šios padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai teismo posėdyje, o jo kaltę dar ir pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu: nukentėjusiojo A. M. parodymai ir jo protokolas-pareiškimas policijai, liudytojų D. M., I. B., S. S. ir L. G. parodymai, asmens apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada Nr. G. (duomenys neskelbtini), 2026 m. vasario 10 d. specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo D. L. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir ką patvirtino pats kaltinamasis teismo posėdyje (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, vertintina ir tai, kad kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė, būdamas pilnametis, dar neatlikęs anksčiau teismo paskirtos bausmės, ankstesnis teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, o ankstesniu teismo nuosprendžiu jis jau yra pripažintas recidyvistu, todėl tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo D. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, smurtine veika nukentėjusiajam asmeniui sukeltas ne tik akiduobės lūžis, dėl kurio jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, bet dar ir padaryti kiti sužalojimai, padaryti intensyviais smurtiniais veiksmais, kas pagrindžia kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir net dvi ją sunkinančios aplinkybės. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo D. L. ganėtinai neigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis šiuo metu teisiamas jau penktą kartą už smurtinę nusikalstamą veiką ir jau antrą kartą – už analogišką smurtinį nusikaltimą, ankstesni teistumai galioja ir, nors nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis tuo metu padarė dar neatlikęs anksčiau teismo jam paskirtos arešto bausmės, tačiau tokia griežta bausmė neturėjo esminės įtakos jo smurtiniam elgesiui, kadangi po tokios bausmės atlikimo jis dar kelis buvo nuteistas realia arešto bausme, dar vyksta šiuo metu ne vienas baudžiamasis procesas šio kaltinamojo atžvilgiu bei ankstesniu teismo procesiniu sprendimu jis jau pripažintas recidyvistu. Visa tai, tik pagrindžia, kad kaltinamasis kritiškai nevertina savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, kaltinamasis taip pat baudžiamas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 50-55), taip pat jis nėra registruotas priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, tačiau jis pas psichiatrą lankėsi 2 kartus, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 36), bet pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (t. 2, b. l. 46-47), jis nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Visos prieš tai aptartos aplinkybės apie padarytą nusikalstamą veiką ir patį kaltinamąjį leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, jis nesitaiso, o iki tol jam taikytos švelnesnės arešto bausmės nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nes jis ir toliau nusikalsta smurtaudamas prieš aplinkinius. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį galima pataisyti, tik paskiriant griežtesnę nei iki šiol taikytos bausmės. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam D. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė parinktina trumpesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės vidutinį dydį. Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė visiškai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dar iki paskutiniojo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. kovo 3 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir šiuo teismo procesiniu sprendimu paskirta bausmė dar atlikta. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnės arešto bausmės, 1 arešto bausmės parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu), ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę. Į galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytina kaltinamojo atlikta bausmės dalis pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. kovo 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą su jame nurodytais įskaitymais.

Dėl BK 75 straipsnio galimo taikymo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2014 ir kt.)

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsižvelgus į minėtus duomenis, apibrėžiančius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos pobūdį, kaltinamąjį D. L. charakterizuojančius duomenis, t. y. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jam skirtos švelnesnės bausmės, jis tuo metu nusikalto, dar neatlikęs arešto bausmės, juolab jam dar nebuvo taikyta tokia griežta bausmė kaip šioje byloje (terminuoto laisvės atėmimo bausmė), kaip nebuvo taikytas tokios bausmės vykdymo atidėjimas, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad tokia priemonė būtų neefektyvi. Taip pat įvertinus šio kaltinamojo tinkamą procesinį elgesį baudžiamojo proceso metu, siekiant prisidėti prie baudžiamojo proceso rezultato ir nagrinėtos nuskildamos veikos atskleidimo, teismo posėdyje pripažinus savo kaltę, dėl ko byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, susitaikius su nukentėjusiuoju. Visa tai, neleidžia spręsti apie kaltinamajam D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo neefektyvumą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-951/2025 ir kt.). Dėl to, teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo padarytai veikai, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Šie ir kiti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir pakanka jam paskirti konkrečius įpareigojimus su intensyvia priežiūra, kas ribotų jo elgesį ir kartu turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), todėl kaltinamajam D. L. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas vidutiniam laikotarpiui (2 metams). Manytina, kad tai gali turėti pozityvesnę įtaką kaltinamajam nei realus arešto bausmės atlikimas. Taip pat kaltinamajam skirtina intensyvi priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį intensyvios priežiūros laikotarpiu: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, 2) laikytis nustatytos dienotvarkės: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ar mokslu (BK 75 straipsnio 6 dalis). Kartu kaltinamajam skirtini ir bausmės tikslus padėsiantys pasiekti šie įpareigojimai viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) įpareigojimas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), 2) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant tai atlikti per 3 mėnesius (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas); 3) įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 4) įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punkte).

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 198,90 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiajam A. M. suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 11-17). Šį pareikštą civilinį ieškinį institucija grindžia pridėtu 2025 m. gruodžio 9 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašu apie nukentėjusiajam asmeniui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam A. M. sužalojimai padaryti būtent kaltinamojo D. L. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie nustatyti šioje byloje, ir šis institucijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas konkrečiais rašytiniais duomenimis – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 198,90 Eur sumą iš kaltu pripažinto D. L..

Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškina, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Toje pačioje kasacinėje nutartyje nurodyta, jog teismai CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas gali priteisti nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, teismas priima sprendimą tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ir iš kaltinamojo D. L. priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos jam sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Kaltinamajam D. L. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 8 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 107-110), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu:

1) guminės šlepetės „Sunlance“ (t. 2, b. l. 148-151) grąžintinos kaltinamajam D. L., kaip teisėtam savininkui, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2) kompaktinio disko laikmena su vaizdo įrašais, pateikta prie bylos – paliktina toliau saugoti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė procesinių dokumentų siuntimas – 19,83 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 105 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas atsižvelgia į jau prieš tai aptartą sunkią kaltinamojo D. L. turtinę padėtį, t. y. jis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas, taip pat jam priteista dar ir piniginė suma atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, todėl teismas priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu D. L. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie nauju teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, į bausmę įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. kovo 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą su jame nurodytais įskaitymais.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nurodant, kad intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu D. L. privalo: 1) dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, mokslu. Taip pat D. L. skirti šiuos įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), 2) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 3 (trijų) mėnesių šio įpareigojimo vykdymo terminą (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas); 3) įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 4) įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punkte).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 198,90 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų 90 ct) sumą patirtai turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos ieškinio sumos, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos.

D. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu: 1) gumines šlepetes „Sunlance“ grąžinti D. L., kaip teisėtam savininkui, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) kompaktinio disko laikmeną su vaizdo įrašais, pateiktą prie bylos – palikti toliau saugoti prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.