Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. – M. ieškinį atsakovui R. Č. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad sūnus yra neįgalus, nes turi sveiktos problemų, tai yra serga bronchine astma, epilepsija, be to, turi alerginę slogą ir labai dažnai serga. Pagal sūnaus sveikatos būklę galėtų važiuoti du kartus į sanatoriją, tačiau jie važiuoja tik kartą, nes neturi lėšų važiuioti antrą kartą. Nurodė, kad šiais metais vaikui nebeduodamas nemokamas maitinimas mokykloje. Bendrai sūnaus išlaikymui mėnesiui jos paskaičiavimu reikia apie 750,94 Eur. Paaiškino, kad ji šiuo metu nedirba, nes turi neįgalumą ir jos pajamos yra tik neįgalumo pensija, todėl jai padeda jos mama ir brolis. Nurodė, kad suma paskaičiuota sanatorijoje kartu su jos pragyvenimu, nes vaikui reikia naujai renovuoto kambario ir nuolatinės jos priežiūros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai ir nepilnamečio sūnaus M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b.l. 5). Šalių santuoka nutraukta 2012 m. gruodžio 19 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (e. b.l. 7-14). Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus M. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui mokamas periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300,00 Lt) kas mėnesį, nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki sūnaus pilnametystės. Sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2013 m. balandžio 18 d. (e. b.l. 15-21). Šalių nepilnamečiui sūnui nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 15 d., pakartotinai yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (e. b.l. 24-25). Pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad M. Č. serga mišria bronchine astma, epilepsija (e. b.l. 27-29). Ieškovė yra išsituokusi ir iš dalies darbinga, jai pakartotinai yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. (e. b.l. 6, 30, 33). Ieškovė šiuo metu niekur nedirba (e b.l. 31-32). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. pažyma apie pajamas Nr. 648 patvirtina, kad ieškovei už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo išmokėta 3 555,14 Eur, tai yra kas mėnesį mokama išmoka vaikui 30,02 Eur, šalpos neįgalumo pensija vaikui 195,00 Eur, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija 56,00 Eur bei 2018 m. vasario mėnesį buvo išmokėta 244,00 Eur tikslinė vienkartinė pašalpa iš savivaldybės biudžeto (e. b.l. 34). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovei nuo 2018 m. sausio 1 d. kas mėnesį yra mokama 192,82 Eur netekto darbingumo pensija (e. b.l. 35-37). Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi (e. b.l. 38, 77-78, 115). Atsakovui nuo 2016 m. balandžio 14 d. buvo nustatytas 65 procentų darbingumo lygis ( e. b.l. 87). Atsakovas teismo turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis yra individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (e. b.l. 69-70), be to, atsakovas nuo 2013 m. spalio 21 d. yra ūkininkas (e. b.l. 114). Tiek atsakovo teismo posėdžio duotais paaiškinimais, tiek jo pateiktais rašytiniai įrodymais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta, kad atsakovas jokių išmokų negauna. Antstolės Nijolės Viešchnickienės pažyma patvirtina, kad atsakovo skola dėl sūnui M. Č. priteisto išlaikymo 2018 m. spalio 1 d. buvo 1 313,90 Eur (e. b.l. 63). Šalys turi pilnametį sūnų M. Č., kuris šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini)programos dieninio kurso studentas, studijas baigs 2019 m. birželio 30 d. (e. b.l. 117). Ieškovė prie ieškinio pateikė išlaidų nepilnamečiui vaikui paskaičiavimą, pagal kurį vaiko išlaikymui per mėnesį jos paskaičiavimu reikia 750,94 Eur ir šią sumą sudaro: išlaidos maistui namuose 210,00 Eur, išlaidos sanatorijai 370,00 Eur vieną kartą per metus, o per mėnesį 30,80 Eur, maistas mokykloje 60,00 Eur, išlaidos rūbams ir avalynei 70,00 Eur, vaistams ir vitaminams 70,00 Eur, kanceliarinėms prekėms ir knygoms 30,00 Eur, mokyklos rinkliavoms 3,00 Eur, pramogoms 30,00 Eur, būreliui 10,00 Eur, būsto išlaikymui ir šildymui 50,00 Eur, elektrai 6,29 Eur, vanduo 4,28 Eur, akiniams ir jų priežiūrai 11,91 Eur, telefonas ir jo sąskaitos papildymas 37,83 Eur, higienos priemonės 10,00 Eut, kirpykla 10,00 Eur, važiavimas pas gydytojus 15,00 Eur, medžio pjūklas ir faniera 8,00 Eur, skalbimo priemonės 6,00 Eur, paspirtukas elektrinis 12,50 Eur, kitiems buičiai reikalingiems daiktams, stalui 57,00 Eur (e. b.l. 60-61).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė reiškia reikalavimą padidinti iš atsakovo sūnui priteisto išlaikymo dydį motyvuodama tuo, kad išaugo vaiko poreikiai bei pablogėjo jos turtinė padėtis. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nes mano, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė, be to, nurodo, kad jis vienas nuo 2012 m. išlaiko ir šiuo metu prisideda prie bendro jų pilnamečio sūnaus M. Č. išlaikymo, o jo dabartinė turtinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio išlaikymo sūnui nei yra priteistas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kreipiantis į teismą CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti esminį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių padidėjimą.

Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalių vaiko poreikiams bei jų patenkinimui reikalingų lėšų dydžiui reikšmingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu ir prejudicinę reikšmę turinčiais teismo sprendimais, tai yra 2012 m. gruodžio 19 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)bei apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-209-544/2013) šalių santuokos nutraukimo byloje.

Nustatyta, kad priteisiant išlaikymą 2012 m. iš atsakovo šalių santuokos nutraukimo byloje buvo atsižvelgta į tai, kad šalių sūnus buvo šešerių metų ir turėjo sveikatos problemų, tai yra sirgo epilepsija bei bronchine astma bei turėjo problemų su regėjimu, į tai, kad ieškovė turėjo neįgalumą, nes sirgo epilepsija ir į tai, kad jos mėnesį gaunamos pajamos buvo apie 298,62 Eur (1 000,00 Lt), o atsakovo pajamos didesnės bei į tai, kad abi šalys turėjo dar vieną išlaikytinį, tai yra sūnų M. Č..

Vertinant šalių turtinę padėtį šiuo metu nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas šiuo metu jokio nekilnojamojo turto neturi. Teismo turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis šalys negauna jokio darbo užmokesčio, ieškovė gauna tik netekto darbingumo pensiją, kuri yra 192,58 Eur per mėnesį, duomenų, kad atsakovui būtų mokamos kokios nors išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nenustatyta. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 200,00 -300,00 Eur, kurias jis užsidirba atlikdamas pavienius darbus bei kas metai jo gaunama apie 2 000,00 Eur išmoka kaip ūkininkui.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes pripažintina, kad po 2012 metų priimto sprendimo iš esmės pasikeitė ne tik šalių vaiko poreikiai, bet ir abiejų šalių turtinė padėtis. Tiek priteisiant išlaikymą, tiek ir šiuo metu neginčijamai nustatyta, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų ir dažnai serga. Ieškovė 2012 metais buvo dirbanti ir gavo nuolatines pajamas, nors ir buvo neįgali, atsakovas 2012 metais taip pat buvo dirbantis ir turėjo nuolatinės pajamas, o šiuo metu abi šalys nedirba. Atsakovas kaip įrodymą apie jo sveikatos būklę pateikė 2016 m. nustatytą darbingumo lygį, kuriuo jam nustatytas 65 procentų darbingumo lygis, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo darbingumo lygis būtų pablogėjęs ar šiuo metu yra 65 procentai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi, nors priimant 2012 m. sprendimą abu turėjo dar po vieną išlaikytinį. Atsakovas nurodė, kad jis kas mėnesį prisideda prie pilnamečio sūnaus išlaikymo ir kas mėnesį jam skiria apie 100,00-150,00 Eur, nes sūnus mokosi dieniniame skyriuje ir neturi galimybės dirbti, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame name, o atsakovas gyvena jo mamai nuosavybės teise priklausančiame bute.

Rašytinių bylos įrodymų pagrindu įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo finansinė padėtis yra kiek geresnė, nors jis oficialiai nedirba ir pastovaus darbo užmokesčio negauna, tačiau pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad per mėnesį gauna apie 200,00 - 300,00 Eur už atsitiktinius darbus bei per metus dar gauna vienkartinę apie 2 000,00 Eur tikslinę išmoką kaip ūkininkas, pats ūkininkauja, o ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra tik 192,56 Eur netekto darbingumo pensija.

Akivaizdu, kad ieškovei gyvenančiai kartu su nepilnamečiu sūnumi tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant sūnaus gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius poreikius. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Dėl nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nepadidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, vertintinos aplinkybės esančios bylos nagrinėjimo metu. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2012 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nepilnamečiui M. Č. priteistas 86,89 Eur (300,00 Lt) išlaikymas, praėjo šešeri metai (šiuo metu šalių sūnui yra dvylika metų), todėl akivaizdu, kad jo poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir iš atsakovo priteistas 86,89 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Tačiau ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma vidutiniškai 750,94 Eur suma, reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti, nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismas nenustatė, o ieškovė neįrodė, kad nepilnamečiui šalių sūnui per mėnesį reikia skirti 750,94 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad sūnui reikalainga 370,00 Eur suma per metus nuvykti į sanatoriją ir į šią sumą yra iskaičiuota ir jos pragyvenimas sanatorijoje, nes ji vyksta kartu ir vaikui būtinas naujas renovuotas kambarys, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, tai yra gydytojų rekomendacijų ar nurodymų, kad šalių sūnui yra būtinas atskiras naujas renovuotas kambarys ir, kad vaikui gulint sanatorijoje būtina, kad kartu su vaiku būtų ir ieškovė. Ieškovė neįrodė, kad kas mėnesį ji išleidžia apie 30,00 Eur kanceliarinėms prekėms ir knygoms, ar, kad buvo būtina sūnui pirkti tokį brangų telefoną bei elelktrinį paskirtuką. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji negali dėl savo ligos dirbti taip pat neagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, nes iš įsiteisėjusio sprendimo santuokos nutraukimo byloje nustatyta, kad ir nutraukiant santuoką ji turėjo sveikatos problemų, tai yra sirgo epilepsija, tačiau dirbo. Teismo vertinimu atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, į vaiko sveikatos būklę bei jo amžių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš atsakovo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos priteisti išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymas priteistinas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi, į jo amžių ir sveikatos būklę. Tai, kad atsakovas padeda savo pilnamečiui sūnui, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo pozicija dėl jo gaunamų pajamų nenuosekli, nes teikdamas atsiliepimą atsakovas nurodė, kad jo pajamos kas mėnesį yra apie 150,00 Eur bei gaunama vienkartinė išmoka, o teismo posėdžio metu pats nurodė, kad gauna apie 200,00-300,00 Eur. Be to, jei atsakovas turi galimybė prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo, kas mėnesį mokėdamas jam po 100,00-150,00 Eur per mėnesį, darytina išvada, kad jo pajamos yra didesnės nei jis nurodo teimsui ir jis turi teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui sūnui nei yra priteistas šiuo metu. Teismo vertinimu priteisus iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymą sūnui bus užtikrinti minimalūs vaiko poreikiai, nes be šių iš atsakovo priteistos sumos šalių sūnus kas mėnesį gauna 30,00 Eur išmoka vaikui, 195,00 Eur šalpos neįgalumo pensija vaikui ir 56,00 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis suformuotos teismų praktikos ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – pakeistinas Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-335/2012 priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui M. Č. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2018 m. spalio 30 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 30,53 Eur ((200,00 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn. x 3% x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 93 straipsnis 2 dalis), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 30,53 Eur žyminis mokestis.

Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų, už ieškinio parengimą bei atstovavimą teisme susidarė 146,25 Eur suma (e b.l. 111). Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tai yra 44,44 procentais, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai iš atsakovo valstybei priteistino bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tai yra 64,99 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui M. Č. ir priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra 2018 m. spalio 30 d., iki vaiko pilnametystės.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Paskirti ieškovę J. Š. – M., uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. Č. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. Č. 30,53 Eur žyminio mokesčio valstybei, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. Č. 64,99 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmoks kodą -5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą J. Š. – M..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.