Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, I. M., J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. S.. Po savo tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, valią paveldėti tėvo palikimą be jos išreiškė ir jos seserys I. M. ir J. P.. Tačiau paaiškėjo, jog pareiškėjos tėvas po savo sutuoktinės J. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Gyvendami santuokoje pareiškėjos tėvai įgijo nekilnojamojo turto, kuris pareiškėjos tėvams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nors VĮ Registrų centre yra registruotas A. S. vardu. Taigi, mirus palikėjai J. S., jos palikimą sudarė ½ šio nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje. Palikimą po savo sutuoktinės mirties, pareiškėjos tėvas A. S. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – ir toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusiame name, rūpinosi paveldėta sutuoktinės nekilnojamojo turto dalimi, ją prižiūrėjo, naudojosi, pagal galimybes tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius, žemės mokestį. Šias aplinkybes pagrindžia į bylą pateiktos pažymos, jog nėra įsiskolinimų už namui teikiamas paslaugas bei žemės mokesčio nepriemokos.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. vasario 27 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja I. J. bei suinteresuoti asmenys I. M. ir J. P. yra J. S., mirusios (duomenys neskelbtini) ir A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) dukros, kurios po savo tėvo mirties kreipėsi į Kauno r. 1-ojo notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

A. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, VĮ Registrų centro gyventojų registro duomenimis, J. S. mirė būdama santuokoje.

Kauno r. 1-ojo notarų biuro 2024 m. sausio 30 d. išduota pažyma Nr. S/9 patvirtina, kad po J. S. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Nekilnojamojo turto registre A. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors šis turto registruotas tik A. S. vardu, tačiau įgytas santuokos metu, todėl priklausė A. S. ir J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) registruoti A. S. vardu yra įgyti 1981-04-15 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-871 ir 1985-03-28 priėmimo – perdavimo akto pagrindu, todėl laikomi jo asmenine nuosavybe.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėja pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jos tėvas po savo sutuoktinės mirties jos palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti - rūpinosi paveldėta sutuoktinės nekilnojamojo turto dalimi, ją prižiūrėjo, naudojosi, pagal galimybes tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius, žemės mokestį.

Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad A. S., (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės J. S., (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.