Kauno apygardos teismo nutartis

2026-01-29 · Civilinė byla Nr. e2S-19-894/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-29
Bylos Nr.
e2S-19-894/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11879-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
M. L.
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-19-894/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11879-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11.; 3.3.2.7. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės M. L. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. P. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko T. P., gim. (duomenys neskelbtini)(toliau ir vaikas) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti T. P. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur, pervedant išlaikymo sumą į asmeninę ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti atsakovo ir vaiko laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą porinį mėnesio savaitgalį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį, 18.00 val. grąžindamas vaiką motinai. Apie negalėjimą jo savaitgalį bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas informuoja ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi dienas; 4) atsižvelgiant į atsakovo užimtumą, darbo grafiką, galimybes, jis gali papildomai antradieniais arba ketvirtadieniais: 17.00 val. paimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti ją 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas apie planuojamą paimti vaiką darbo dienomis laiką turi informuoti ieškovę prieš vieną dieną; 5) nustatyti, kad atsakovo bendravimas su vaiku telefonu, internetu, kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, tačiau turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus, ugdymo užsiėmimus (pamokų ruošą), miego režimą bei kitus poreikius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, su prašymu nesutiko, nurodė, kad 2024 m. gruodžio 17 d. jis su ieškove susitarė dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos. Susitarimą atsakovas vykdo ir teikia vaikui išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė nepilnametės T. P. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai T. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2025 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pervedant išlaikymo sumą į asmeninę ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir paskyrė ieškovę nepilnametei dukrai priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja: 1) kas antrą porinį mėnesio savaitgalį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį, 18.00 val. grąžindamas vaiką motinai. Apie negalėjimą jo savaitgalį bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas informuoja ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi dienas; 2) atsižvelgiant į ieškovo užimtumą, darbo grafiką, galimybes jis gali papildomai antradieniais arba ketvirtadieniais 17.00 val. paimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti jį 20.00 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas apie planuojamą paimti vaiką darbo dienomis laiką turi informuoti ieškovę prieš vieną dieną; 3) ieškovo bendravimas su vaiku telefonu, internetu, kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, tačiau turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus, ugdymo užsiėmimus (pamokų ruošą), miego režimą bei kitus poreikius; kitoje dalyje prašymą atmetė.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad dukra T. P. gimė šalims negyvenant santuokoje, ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri vaiku rūpinasi, kad ieškovei gerai žinoma vaiko rutina, poreikiai, ieškovę su vaiku sieja dvasinis ir emocinis ryšys. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad yra tikslinga nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi tai užtikrins geriausius vaiko interesus bylos nagrinėjimo teisme metu.

Atsiliepimas

6. Teismas nustatė, kad ieškovės mėnesines pajamas (be valstybės mokamų vaiko pinigų) sudaro 588,22 Eur, o atsakovo pajamas sudaro apie 1 500 Eur gaunamas darbo užmokestis. Iš ieškinyje ir atsiliepime nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį moka dukrai po 200 Eur, taip pat pasiima dukrą į savo namus, leidžia su dukra laisvalaikį. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, vaiko amžių, padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje pakankama laikino išlaikymo suma priteistina iš atsakovo yra 200 Eur kas mėnesį. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomo laikino išlaikymo priteisimas negalimas, nes tokiu būdu būtų tenkintas vienas iš ieškinio reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir tai, kad atsakovas dėl prašomos laikinosios bendravimo tvarkos nepasisakė, nurodė, kad siekiant išvengti tarp šalių konfliktinių situacijų, užtikrinti abiejų tėvų ryšio su nepilnamečiu vaiku, palaikymą bei apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su tėvu turi būti nustatoma ieškovės prašoma laikina atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė prašė Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį pakeisti iš dalies ir padidinti iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 200 Eur iki 350 Eur per mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Teismo priteista laikino išlaikymo vaikui suma yra nepagrįstai maža, neužtikrina net minimaliausių būtinų nepilnamečio vaiko poreikių.

1.2. Teismas nutartyje nenurodė nei vieno argumento, kodėl 8 metų amžiaus vaikui užtenka būtent 200 Eur sumos.

1.3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo vaikui dydžio, padarė neteisingą išvadą, kad duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra. Byloje yra duomenys apie atsakovo oficialias pajamas, taip pat jo sveikatos būklę, turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė negalėjo pateikti tokių duomenų, kadangi jų gauti neturi teisės. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

1.4. Teismas įvertino ieškovės gaunamas pajamas, tačiau nevertino atsakovo pajamų. Šalių turtinė padėtis skiriasi iš esmės, nes atsakovas gauna beveik du su puse karto didesnes pajamas negu ieškovė.

1.5. Teismai dažnai priteisia vaikams tokį pat laikiną išlaikymą koks yra prašomas priteisti ieškiniu, kadangi vaiko poreikiai kol vyksta byla dažniausiai iš esmės nesikeičia.

1.6. Prašoma priteisti išlaikymo suma nėra nepagrįstai didelė. Todėl, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo vaikui dydžio, teismas turėtų priimti sprendimą vadovaudamasis išskirtinai geriausiais vaiko interesais.

1.7. Teismas neatsižvelgė į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje institucija pritarė ieškovės prašomam 350 Eur išlaikymo dydžiui.

1.8. Teismas priteisė išlaikymą, ženkliai mažesnį nei pusė minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Teismas neįvertino, kad ieškovė prašė mažesnio laikino išlaikymo nei pusė MMA, nors vaiko poreikiai yra didesni, todėl jai tenka ženkliai didesnė išlaikymo dalis, taip pat didesnė auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta.

9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

13. Atskirajame skunde nesutinkama su iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Skundo reikalavimas padidinti priteistą laikiną išlaikymą nuo 200 Eur iki ieškiniu prašomo priteisti 350 Eur išlaikymo per mėnesį yra iš esmės grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo įrodymų, pagrindžiančių kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybes teikti reikiamą išlaikymą, vertinimu,

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir kitos svarbios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, nurodyti kriterijai bus išsamiai įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

15. Ieškovės argumentai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo šalių turtinei padėčiai, jų gaunamoms pajamoms bei kiekvieno iš tėvų galimybės gauti reikiamas pajamas vaiko poreikius užtikrinančiam išlaikymui teikti, bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

16. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistino laikino išlaikymo suma 200 Eur/mėn. yra per maža.

17. Vienas iš atskirojo skundo argumentų laikinam išlaikymui padidinti yra tai, kad priteistas laikinas išlaikymas yra mažesnis, nei pusė minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra orientacinis kriterijus, jis nėra absoliutus, gali būti nustatomos tiek didesnės, tiek ir mažesnės nepilnamečio vaikų poreikiams patenkinti būtinos sumos, priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių.

19. Skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 1 038 Eur iki mokesčių ir 777 Eur atskaičius mokesčius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

20. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

21. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. (taip pat ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) – 122,50 Eur.

22. Skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) buvo 777 Eur, šiuo laikotarpiu valstybės išmoka (vaiko pinigai) sudarė 122,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš vieno iš vaiko tėvų priteistino išlaikymo dydis sudarytų 326 Eur ((777 – 122,50) / 2).

23. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes ir šioje bylos proceso stadijoje esamus duomenis apie šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinas 300 Eur/mėn. laikinas išlaikymas būtų pakankamas ir užtikrintų būtinųjų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo, padidinant iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeisti, padidinant iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai T. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą laikiną išlaikymą iki 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė