Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ALD Automative“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ALD Automative“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Soderus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. priėmė teismo įsakymą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ALD Automative“ pareiškimą dėl 71 574,97 Eur skolos, 680,61 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Soderus“.

2. Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas skolininkę ir (ar) trečiuosius asmenis 72 255,58 Eur sumai.

3. Nurodė, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Skolininkė yra juridinis asmuo, kuris pagal Creditinfo ataskaitą yra įsiskolinęs valstybės biudžetui bei įvairiems kreditoriams. Skolininkės darbuotojų skaičius per pastaruosius metus drastiškai sumažėjo, todėl tikėtina, kad skolininkė naudoja kreditorės transporto priemones ne vien tik įmonės ūkinės veiklos poreikiams, bet savo dalyvių ir valdymo organų asmeniams poreikiams. Be to, įmonė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2023 m., kaip to reikalauja teisės aktai. Akivaizdu, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, sukčiauja, be teisėto pagrindo naudodamasi nemokamai kreditorės turtu ir netgi slėpdama kreditorės transporto priemones nuo jos, bando išvengti skolų padengimo, vengia grąžinti svetimą turtą, kurį yra šiuo metu neteisėtai pasisavinusi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).

11. Pagal skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad teismas nepasisakė dėl kreditorės pareikštų reikalavimų skolininkei tikėtino pagrįstumo, tačiau nurodė, kad 2024 m. liepos 18 d. yra priimtas teismo įsakymas pagal kreditorės pareiškimą. Todėl pareikštų reikalavimų preliminarus vertinimas tapo neaktualus. Pažymėtina, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė ne dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo.

12. Nagrinėjamuoju atveju kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 71 574,97 Eur skolos, 680,61 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš skolininkės. Kreditorės teigimu, didelė reikalavimo suma sudaro grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta praktika).

13. Kreditorė atskirajame skunde teigia, kad nesąžiningus skolininkės veiksmus patvirtina tai, kad skolininkė nevykdė sutartinių įsipareigojimų neteisėtai pasisavinant pareiškėjai priklausantį turtą, bei vengė vykdyti įsipareigojimus tiek kreditorei, tiek kitiems kreditoriams, tiek valstybės biudžetui, nevykdė teisės aktų įpareigojimų (laiku nepateikė 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui), skolininkės sunki turtinė padėtis.

14. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste kreditorė nenurodo konkrečių duomenų apie skolininkės ketinimus turimą savo turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip jį apsunkinti (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti skolininkei nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Kreditorės nurodomi teiginiai apie didelę reikalavimo sumą taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog skolininkė ateityje gali vengti sprendimo vykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Pažymėtina, kad kreditorės nurodytos aplinkybės dėl skolininkės galimai netinkamo šalių sudarytų sutarčių vykdymo sudaro pagrindą kreiptis į teismą su materialiniais reikalavimais, kur butų vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmes metu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vien kreditorės vertinimo, kad skolininkės veiksmai netinkamai vykdant šalių sudarytas sutartis pagrindžia skolininkės nesąžiningumą, nepakanka. Taip pat šiuo atveju pareikštas materialusis teisinis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo siekti išsaugoti status quo ir skolininkės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsiribojant nuo jos galimo nesąžiningumo vertinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-467/2023).

15. Taigi aplinkybių, tikėtinai pagrindžiančių skolininkės galimą nesąžiningumą, siekiant išvengti kreditorei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo (tuo tikslu perleidžiant, įkeičiant, kitaip apsunkinant turtą ar kitais būdais sąmoningai bloginant savo turtinę padėtį), kreditorė neįrodė. Neegzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, apylinkės teismas pagrįstai netaikė prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

16. Apibendrinus nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.