Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. P. 2022 m. kovo 28 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0338, patikros sertifikato Nr. 1542106, jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino liudytoju apklaustas K. V., vairavimo faktas taip pat užfiksuotas ir vaizdo įrašuose, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0338, patikros sertifikato Nr. 1542106. R. P. P. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie R. P. P. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam R. P. P. pareikštame kaltinime pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be anksčiau nurodytų aplinkybių, buvo nurodomi abiejų neblaivumo patikrinimų rezultatai, t. y. inkriminuota, jog kaltinamasis R. P. P. vairavo anksčiau nurodytą automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. kovo 28 d. 16 val. 45 min. nustatytas 2,55 promilių, o 17 val. 00 min. – 2,39 promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, kaltinime privaloma nurodyti tik kaltinamajam palankesnį (mažesnį) girtumo laipsnį, todėl aplinkybė, jog 2022 m. kovo 28 d. 16 val. 45 min. R. P. P. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, šalintina iš kaltinimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina. Tai atitinka ir aukštesnės instancijos teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-658/2019).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu R. P. P. išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 79), todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Teisiamojo posėdžio metu R. P. P. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra laikomi šiurkščiais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas H. B. yra kaltinamojo R. P. P. giminaitis (netikras brolis), jis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau bauda sumokėta, pensininkas, (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena, seniūno charakteristikoje nurodyta, kad seniūnijoje jo atžvilgiu skundų negauta H. B. šeima tvarkinga (2 t., b. l. 96, 98-99102). Teisiamojo posėdžio metu H. B. paaiškino, kad kaltinamasis į jį kreipiasi patarimų, klauso jo nuomonės lyg vyresniojo brolio. Jis kritiškai vertina R. P. P. poelgį, tačiau mano, kad kaltinamasis ir pats suprato, jog pasielgė blogai, gailisi. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką R. P. P. ir dėl to už jį laiduoja.

Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, H. B. yra tinkamas būti laiduotoju, nes jis gali daryti teigiamą įtaką R. P. P..

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti laidavimą, nustatant 1000 Eur užstatą. Pretendentas į laiduotojus H. B. nurodė, kad nors yra pensininkas, jis galėtų prašomo dydžio užstatą sumokėti (2 t., b. l. 104). Teismo nuomone, 1000 Eur užstatas užtikrins tai, kad H. B. savo kaip laiduotojo funkcijas vykdys ne formaliai, o sistemingai stengsis daryti R. P. P. teigiamą poveikį, kadangi bus suinteresuotas, jog, pasibaigus laidavimo terminui, sumokėtas užstatas būtų sugrąžintas. Dėl šios priežasties užstatas įpareigos ir patį R. P. P. laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų.

Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas R. P. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą R. P. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,39 promilės), nusikaltimo forma - baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau ne kartą teistas užsienyje (1 t., b. l. 136-152), nusikalstamos veikos padarymo metu baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant didesnį nei minimalus terminą - 2 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo 2022 m. kovo 31 d. (1 t., b. l. 183-184).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė R. P. P., buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Minėtas automobilis priklauso kaltinamajam R. P. P., tai patvirtina VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenys (1 t., b. l. 87). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebus paskirta bausmė, jis neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pažymėtina ir tai, jog kitos R. P. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (2 metai) yra artimas įstatyme nustatytam tokios priemonės taikymo minimaliam terminui, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. P. P. taikytinas automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.

Kaltinamajam R. P. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (1 t., b. l. 175-177, 179-181, 183-185).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės 2022 m. kovo 1 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. P. P. automobiliui „Audi A4 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudžiama disponuoti automobiliu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. (2 t., b. l. 1-2). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki 2023 m. sausio 1 d. (2 t., b. l. 28-29), o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi – iki 2023 m. balandžio 1 d. (2 t., b. l. 70-71). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Audi A4 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, saugomas uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), perduotinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai; R. P. P. vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, trys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 69, 74, 80), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje; 0,35 l talpos butelis „Spanguolių skonio degtinė“, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikintinas kaip menkavertis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, perduodant jį laiduotojo H. B. atsakomybei, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirti R. P. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 31 d.,

- konfiskuoti automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikino R. P. P. nuosavybės teisės į automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto - „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) - konfiskavimas, įvykdymo.

Informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones R. P. P. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti laiduotoją H. B. sumokėti teismo paskirtą užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2023 m. balandžio 11 d. (imtinai) į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas 302942349, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT95 7300 0100 0222 9831, AB bankas „Swedbank“, kodas 73000). Laiduotojui laiku nesumokėjus paskirto užstato bus laikoma, jog jis atsisakė laidavimo.

Išaiškinti R. P. P., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui H. B., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), perduoti konfiskaciją vykdysiančiai institucijai; R. P. P. vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tris kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 0,35 l talpos butelį „Spanguolių skonio degtinė“, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.