Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-07-10 · Civilinė byla Nr. 2S-528-280/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
2S-528-280/2019
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00721-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
G. D., R. D.
Ieškovas
G. S.
Civilinė byla Nr. 2S-528-280/2019Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00721-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.6.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.17.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų G. D. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4674-434-2019 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovams G. D. ir R. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose (anksčiau - Biržų rajono apylinkės teismas) išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1040-434/2017 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovams G. D. ir R. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir išlaidų priteisimo, kurioje 2017-11-15 teismas priėmė sprendimą už akių - ieškovės G. S. ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovus G. D. ir R. D. sulyginti jiems priklausančio žemės sklypo aukštį su ieškovei G. S., priklausančio žemės sklypo, aukščiu, tai atliekant per 30 d. nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo. Taip pat priteisė iš atsakovų ieškovės naudai 697 Eur tvoros nugriovimo ir išvežimo išlaidų, 442 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2. Atsakovai pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo panaikinti teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad teismas byloje negalėjo priimti sprendimo už akių, nes nebuvo tokio ieškovo prašymo, be to, jie apie teisme gautą ieškinį jų atžvilgiu buvo informuoti išsiunčiant jį ir kitus dokumentus į deklaruotą jų gyvenamąją vietą, tačiau realiai jie jų nebuvo gavę. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi atsakovai negalėjo pažeisti ieškovės teisių, nes jos pateiktas techninis projektas su tvoros fragmentu yra 2005 metų, o jo suderinimas atliktas 2009 m.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019-06-03 nutartimi atsakovų G. D. ir R. D. pareiškimo dėl 2017-11-15 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

4. Teismas nustatė, kad atsakovams ieškinio su priedais kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo siųsti eilę kartų jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikyti įteiktais 2017-08-24 LR CPK 123 str. 3 d. pagrindu. Per teismo nustatytą 30 dienų terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, teismas 2017-11-15 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

5. Atsakovų argumentą, kad teismas netikrino jų deklaruotos gyvenamosios vietos, laikė niekuo nepagrįstą, nes teismas patikrino Liteko programoje abiejų atsakovų gyvenamąją vietą ir nustatė, kad ji deklaruota ieškovės ieškinyje nurodytu adresu, jokių duomenų byloje, kad jie būtų deklaravę kitą gyvenamąją vietą ar išvykimą į užsienį, nėra. Tokių įrodymų, kad atsakovai bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų buvę nuolat kažkur išvykę, teismui nepateikė. Pateikti kaimynų abstraktūs paaiškinimai šių aplinkybių nepatvirtina, nes pagrįstų įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad atsakovai tuo laiku būtų gyvenę ar dirbę kitoje valstybėje, teismui nepateikta ir prašant peržiūrėti sprendimą už akių. Teismas darė išvadą, kad atsakovai nenurodė ir nepateikė pakankamų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad jie laiku teismui nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas turėjo teisinį pagrindą, pasibaigus nustatytam terminui atsiliepimui pateikti, priimti per nustatytą terminą byloje sprendimą už akių, kaip tai numato CPK 285 str. str. 1, 2 d.

6. Teismas taip pat konstatavo, kad su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių atsakovai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ir nors atsakovai ginčija sprendimo už akių pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau iš ieškovės atsiliepimo į pareiškimą bei pridedamų įrodymų matyti, kad atsakovai 2019-04-26 sprendimą įvykdė, apie ką ieškovė dar tą pačią dieną raštu informavo ir antstolę. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad dėl šios aplinkybės byloje išnagrinėto ginčo tarp jos ir atsakovų nebeliko.

7. Įvertinęs visus šiuos nustatytus faktus, teismas nurodė, kad nėra nė vieno iš CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų pagrindų 2017-11-15 sprendimui už akių panaikinti, tuo labiau, kad jis jau yra įvykdytas, todėl atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti patenkintas (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantai G. D. ir R. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019-06-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017-11-15 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; prašo priimti su atskiruoju skundu pateikiamus papildomus įrodymus, nes pateikimo būtinybė iškilo ieškovei pateikus atsiliepimą į pareiškimą bei teismui priėmus ginčijamą nutartį, o įrodymai buvo gauti po pareiškimo pateikimo teismui.

9. Nurodo, kad ieškovai byloje realiai nebuvo informuoti apie pradėtą civilinę bylą ir tai yra svarbi priežastis, kodėl atsakovai negalėjo teismui pateikti atsiliepimo ir dalyvauti bylos nagrinėjime. Tai taip pat yra aplinkybė, dėl kurios negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas nepatikrino informacijos apie galimą atsakovų buvimo vietą kitoje valstybėje, nepasiūlė ieškovei įteikti procesinių dokumentų per kuratorių, taip pat viešo paskelbimo būdu, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo.

10. Teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių ir dėl to, kad nebuvo ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Teismas nutartyje konstatavo, kad ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji sutinka su sprendimo už akių priėmimu ir tai vertino kaip ieškovės prašymą priimti sprendimą už akių. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta jokiomis teisės normomis. Terminai „prašyti“ ir „sutikti“ nėra tapatūs ar sinonimai. Terminas „sutikti dėl sprendimo už akių priėmimo“ negali būti aiškinimas kaip išreiškiantis ieškovo prašymą ir reikalavimą priimti sprendimą už akių tuo tarpu „sutikti“ reiškia neprieštarauti3. Vadinasi, tai pasyvus veiksmas, kai neprieštaraujama dėl kažko (šiuo atveju dėl sprendimo už akių priėmimo). Tuo tarpu CPK 227 str. 3 d. imperatyviai įtvirtina, kad teismas turi teisę (o ne pareigą) priimti sprendimą už akių, kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento, tik tada, kai yra kitos šalies prašymas. CPK aiškiai nurodoma, kad kita šalis turi būti aktyvi ir išreikšti savo pageidavimą dėl sprendimo už akių priėmimo pareikšdama prašymą, pageidavimą ir tik tada teismas gali priimti sprendimą už akių. Tuo tarpu CPK niekur nėra įtvirtinta, kad šaliai, siekiančiai sprendimo už akių priėmimo, užtenka sutikti ar neprieštarauti, jog būtų priimtas sprendimas už akių. Tuo labiau CPK neleidžia teismui savo iniciatyva (tik esant suinteresuotos šalies sutikimui) priimti sprendimo už akių.

11. Ieškiniu ieškovė be kita ko reikalavo įpareigoti atsakovus sulyginti savo žemės sklypo aukštį su ieškovės žemės sklypu. Aiškinant lingvistiškai tokį reikalavimą, akivaizdu, kad ieškovė siekė, kad atsakovai sulygintų viso žemės sklypo (o ne jo dalies) aukštį su ieškovės žemės sklypu. Tuo tarpu ieškovė, pateikdama atsiliepimą į pareiškimą bei nuotraukas, jau teigia, kad jos reikalavimą atsakovai įvykdė ir jį įvykdė atsakovai nukasdami nedidelį žemių ruoželį, esantį prie ieškovės tvoros.

Šalies argumentai

12. Ieškovė visą laiką nuo sprendimo už akių priėmimo iki tol, kol atsakovai pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nieko nedarė, kad tvora būtų nugriauta. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu ieškovės tvora buvo sveika, nesuskilusi, dėl to jos griauti nebuvo būtinybės. Tuo labiau, kad ieškovė jos nebuvo nugriovusi (pareiškimo priedas Nr.9). Tai rodo, kad ieškovė neturėjo jokio teisinio intereso dėl atsakovams reiškiamų reikalavimų.

13. Nėra jokio teisinio pagrindo (teismas tokio nenurodė), kuriuo remiantis iš atsakovų galėtų būti priteistos tvoros nugriovimo ir išvežimo išlaidos, kurios realiai nebuvo patirtos. Taip pat neaišku, kam griauti tvorą, jeigu ieškovė savo interesus (tvorą) siekė apginti reikalaudama žemės sklypų sulyginimo.

14. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia rimtų abejonių dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovai su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių esą nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kuri gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau šios išvados teismas, pažeisdamas CPK 291 str. 1 d. 5 p. numatytą reikalavimą motyvuoti nutartį, niekaip nemotyvavo. Teismo sprendimo ar nutarties motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyvus pritarimas sprendimui už akių pažeidžia teisę į teisingą teismą.

Atsiliepimas

15. Teismas taip pat nurodo, kad esą atsakovai 2019-04-26 įvykdė sprendimą už akių, o ieškovė tą pačią dieną raštu informavo ir antstolę. Teismas taip pat teigia, kad ieškovė atsiliepime nurodo, kad dėl šios aplinkybės ginčo tarp jos ir atsakovų nebeliko. Dėl to ir dėl šios priežasties, teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti sprendimo už akių.

16. Sprendimu už akių atsakovai buvo įpareigoti ne tik sulyginti žemės sklypo aukštį, tačiau atsakovams sprendimu už akių už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną buvo skirta 50 Eur bauda. Taip pat iš atsakovų priteistos tvoros nugriovimo ir išvežimo išlaidos bei bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai nukasė savo sklype žemes prie ieškovės sklypo dėl to, kad toliau nebebūtų skaičiuojama jiems nepagrįstai priteista bauda. Tačiau atsakovai nemano, kad teismo sprendimas buvo pagrįstas ir teisingas. Be to, iš teismo argumentacijos nėra aišku, ar atsakovai laikomi įvykdžiusiais visą sprendimą už akių ar tik dalį. Taip pat neaišku, ar teismo nurodomos aplinkybės reiškia, kad ieškovė atsisako visų savo reikalavimų ar tik dalies.

17. Antra, jei teismas mano, kad atsakovai yra įvykdę sprendimą už akių ir ieškovė yra atsisakiusi visų savo reikalavimų atsakovų atžvilgiu bei byloje nebėra ginčo, tai byla turi būti užbaigiama neatmetus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokiu atveju teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 3 d. 2 p.). Atnaujinęs bylą teismas turėtų bylą nutraukti (CPK 293 str. 4 p.), o bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgdamas priežastis, dėl kurių jos susidarė.

Atsiliepimas

18. Ieškovė G. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą 2019- 06-03 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartį; pareiškimo dėl 2017-11-15 teismo sprendimo dėl akių peržiūrėjimo netenkinti; priimti fotonuotraukas;

19. Atsakovams procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Procesiniai dokumentai jiems siųsti: 2017-07-20; 2017-07-29; 2017-08-17. 2017-08-21 ir 2017-11-07 teismas teiravosi VSDFV, ar atsakovai dirba (b. I. 33, 34 ). 2017-12-01 atsakovams išsiųstas teismo sprendimas.

20. Atsakovai tyčia neima pašto korespondencijos, laikosi tokios nuostatos, jog neimant pašto korespondencijos, jie išvengs atsakomybės.

21. Siekiant išspręsti ginčą nesikreipiant į teismą, ieškovė 2010-01-07 ir 2014-12-05 atsakovui G. D. siuntė registruotą laišką, tvirtina, kad G. ir R. D. tikrai buvo Lietuvoje ir savo namuose (duomenys neskelbtini), tačiau jie ieškovės siųstus laiškus atsisakė imti. 2014-12-05 siųstą laišką paštininkė nešė 4 kartus. Atsakovai jos neįleido į namus. 2010-05-17 rašė paaiškinimą Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistui raštą dėl atsakovų tvoros. Atsakovai buvo kviečiami atvykti Statybos valstybinės priežiūros skyrių, tačiau atsakovai neatvyko. 2017 m. nuo liepos G. ir R. D., būdami namuose, neįsileisdavo paštininko.

22. 2018 m. gegužės pabaigoje pas ieškovę buvo atėjusi G. D. mama I. D. kartu su kaimyne E. B.. I. D. pasakė, jog sūnus apie priimtą sprendimą žino. Sakė, jog pati kas žemes, o aš ji jai pasakė, kad ne jos amžiuje tokius darbus dirbti. Apie priimtą teismo sprendimą žinojo ir atsakovų vaikai: D. D. ir R. D.. Pas ją į namus atėjęs R. D. brolis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), sakė, jog G. ir R. D. apie teismo sprendimą žino, jo nevykdys, nes prieš (duomenys neskelbtini) nesižemins. R. D. brolis pasakė, kad apie priimtą teismo sprendimą jam 2018 m. pasakė G. ir R. D. sūnus R. D.. Atsakovai, teigdami, kad apie teismo sprendimą sužinojo 2019 04 13, meluoja. Atsakovai apie jos ieškinį teisme žinojo 2017 07 20, kai pas juos atėjo paštininkas su teismo procesiniai dokumentais.

23. CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad pareiškime turi būti nurodyta aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumu, ir įrodymai, patvirtinantis šias aplinkybes.

Atsiliepimas

24. Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl 2017 11 15 sprendimo neteisėtumo ir pagrįstumo yra deklaratyvios. Tvora buvo pastatyta laikantis visų reikalingų teisės aktų reikalavimų. Pridėjo foto nuotraukas, iš kurių matyti, kad buvo supiltas aukštas žemės sluoksnis.

25. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, kad juo akivaizdžiai pažeistos atsakovų teisės.

26. 2019 04 26 atsakovai 2017 11 15 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą įvykdė. Atsakovų pareiškimas nebegali būti patenkintas, kadangi nebėra ginčo tarp šalių. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl šio teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti laikantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

3. CPK 314 straipsnis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos įrodymus atsisakoma pridėti prie bylos ir juos vertinti. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pridėti prie bylos pateiktas nuotraukas, tačiau šių nuotraukų nepridėjo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

4. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

6. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir to prašant ieškovei.

7. Apeliantas teigia, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu įteikti ir sprendimas už akių priimtas nepagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismas tokiu atveju turėjo priimti sprendimą, be to, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai buvo tris kartus siunčiami atsakovams jų gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu ir grįžo neįteikti, nes atsakovai jų neatsiėmė. Teismas tikrino VSDFV duomenų bazę, siekdamas nustatyti ar atsakovai dirba, tačiau duomenų apie atsakovus nebuvo rasta. Tuomet dar kartą buvo išsiųsti procesiniai dokumentai atsakovų gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu, tačiau procesinių dokumentų atsakovai neatsiėmė. Šiai dienai atsakovų gyvenamoji vieta taip pat nėra pasikeitusi, kas nustatyta iš informacinių sistemų (CPK 179 str. 3 d.).

9. Taigi nors atsakovai, teigia, kad jie procesinių teismo dokumentų negavo, jie buvo išsiųsti tinkamai į deklaruotą ir faktinę gyvenamąsias vietas, taigi jie turėjo galimybę gauti siunčiamus procesinius dokumentus. Tai, kad jie ne visada būna namuose, nėra svarbu.

10. Teismas ėmėsi visų priemonių siekdamas nustatyti atsakovų buvimo vietą ir įteikti atsakovams procesinius dokumentus ir tik to nepavykus padaryti, ieškovams prašant, procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 str. 3 d. numatytu būdu ir toks įteikimas yra laikomas tinkamu. Šios kategorijos byloje teismas nėra aktyvus, atsakovų paieškos procedūra neturėjo būti taikoma (CPK 132 str.). Išplėstinė teisėjų kolegija civ. byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 pažymėjo, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama įstatyme nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, gali priimti sprendimą už akių.

11. Atsakovai, nors ir nurodo, bet nepateikė jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu jie buvo išvykę (2017-07-10 – 2017-09-25), kad faktiškai gyvena kitur bei kad procesinių dokumentų jie negavo dėl pašto darbuotojų ar kitų asmenų kaltės. Pagal nustatytas faktines aplinkybes jie turėjo ir galėjo gauti siunčiamus dokumentus.

12. Pažymėtina ir tai, kad atsakovams greičiausiai buvo žinoma, kad ieškovė ketina kreiptis į teismą ir yra priimtas teismo sprendimas, nes apie tai ieškovei yra sakę atsakovų vaikai ir mama, tarp šalių vyko konfliktas, be to, atsakovai ir ieškovė yra artimi kaimynai, todėl nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo netikėti ieškovės teiginiais, kad atsakovai sąmoningai vengia priimti korespondenciją, nors tuo tarpu būna namuose. Tai patvirtina ir jų elgesys viso su ieškove konflikto metu.

13. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato, kuomet procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

14. Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikinėjami tinkamai, tik jie jų nenorėjo priimti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįstas yra apeliantų argumentas, jog vien nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo išdėstymas ieškinyje nėra pakankamas pagrindas priimti tokį sprendimą. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė buvo tinkamai nurodžius savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, kaip tai numato CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas, todėl papildomo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo ieškovė byloje pateikti nebeprivalėjo.

16. Sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu pareiškime nurodyti įrodymai (argumentai) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d. 1 p.). Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas priimti kitokį sprendimą.

17. Pirmosios instancijos teismas įvertino kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių teismo priimtas sprendimas už akių galėtų būti pakeistas.

18. Be to, šiai dienai sprendimas yra pilnai įvykdytas, apie tai ieškovė informavo antstolę ir šią aplinkybę pripažįsta ir patys atsakovai. Todėl apeliantų argumentai, kad nėra aišku, ar visas ar tik dalis sprendimo yra įvykdyta, nepagrįsti.

19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pakankamai įrodymų, kurių nepaneigia apeliantų nurodyti argumentai. Ieškovė tvorą pastatė teisėtai, ieškovės techniniame projekte 2005 m. yra konstatuota, kad yra sukeltas kaimynų sklypas, iš pateiktų foto nuotraukų akivaizdžiai buvo matyti, kad ieškovės tvora yra pasvirusi ir, kad prieš tvoros pastatymą šalių žemės sklypai buvo vienodo aukščio. Atsakovai jokių įrodymų, kad ieškovė tvorą pastatė nelegaliai ar nesilaikydama įstatyme numatytų reikalavimų, nepateikė. Apeliantų teiginiai, kad dėl ieškovės išrautų medžių ar sudėtų trinkelių buvo vibruojamas žvyras ir skalda, todėl tvora išlinko yra deklaratyvūs ir negali būti laikomi svariu pagrindu vertinant priimto teismo sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą.

20. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. (CPK 338 str.). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Apeliantai atskirame skunde nurodo ir prašo vadovautis, pirmosios instancijos teisme nenurodytomis ir netirtomis, aplinkybėmis, apie tai, kad tvora buvo pastatyta netinkamai, tačiau tokiai atskirajame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir ji negali būti apeliacijos dalykas. Todėl apeliacinės instancijos teismas naujų nurodytų apeliantų aplinkybių, kuriomis jie kvestionuoja pirmosios instancijos sprendimą už akių, nevertina ir dėl jų nepasisako.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir skundžiamos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovų.

24. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų G. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. D., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei G. S., a.k(duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė