Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, 2.1 punktu bei šios metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.3.2 punktu. Miško žemės sklype, priklausančiame atsakovei, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį už neteisėtą medžių nukirtimą II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose, taikomas koeficientas 1,5 (metodikos 2.1 punktas), kertant neplynai III grupės miške - 115 Eur už 1 kubinį metrą medienos (metodikos priedo 1.3.2 punktas). Vadovaujantis šiais rodikliais, neteisėtai iškirtus 15,6 m³ medienos atsakovei priklausančioje miško valdoje aplinkai padarytos žalos dydis yra 2 691 Eur (15,6 m³x 115 Eur x 1,5 = 2691). Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius 2020 m. sausio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovei pateikė pretenziją atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą 2 691 Eur žalą, tačiau atsakovė gera valia per nurodytą 40 dienų terminą žalos aplinkai neatlygino, prieštaravimų dėl įteiktos pretenzijos nepateikė.

2020 m. liepos 1 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas, priteista iš atsakovės ieškovei 2 691 Eur žalos atlyginimo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus. Valstybinė miškų tarnyba yra institucija, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką miškų apsaugos srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taip pat, kuri privalo kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 125/2014). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo būtina atsižvelgti į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus. Taigi, ieškiniams atlyginti padarytą aplinkai žalą pareikšti yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, todėl pagrindo atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino šiuo atveju nėra.

Teisme ieškovės atstovės ieškinį palaikė.

Liudytojas V. G., Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas, parodė, kad jis kartu su R. P. vyko apžiūrėti miško, esančio UAB „Petro medis“ priklausančiame žemės sklype, kuris patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kur pagal leidimą buvo vykdomas atvejinis miško kirtimas. Apžiūros metu aiškiai matėsi du miško plotai iškirsti plynu kirtimu, nors leidimo plynam kirtimui UAB „Petro medis“ neturėjo. Jis kartu su R. P. atliko kelmų matavimą kirtavietėje, duomenys buvo surašyti kelmų matavimo akte, biržės taksavimo lape, plynu kirtimu iškirstų medžių plotą išmatavo matavimo juosta. Abejonių, kad plynas kirtimas įvykdytas to pačiu metu, kaip ir atvejinis ar atrankinis kirtimai to paties savininko, nekilo. Jis kartu su R. P. buvo kabinete, kai su patikrinimo pažyma susipažinti buvo atvykęs Ž. P., kuris, supažindintas su pažeidimais, nepasirašęs pažymoje išėjo iš kabineto, nurodydamas, neva eina į tualetą, tačiau į kabinetą nesugrįžo.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala, o valstybiniai miškų pareigūnai – kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Paprastai fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas draudžiama atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė miško kirtimą įvykdė turėdama Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio 2015 m. rugsėjo 29 d. išduotą leidimą, serija (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo leidžiama atsakovei priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti atrankinį ir atvejinį miško kirtimą.

Valstybinės miškų ūkio tarnybos 2015 m. gruodžio 2 d. neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „Petro medis“ priklausančiame miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose atvejinio kirtimo metu savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, išpjauta 12 žalių pušų ir 1 žalia eglė, viso neteisėtai iškirsta 15,6 m³ žalių medžių. Medžių kelmų diametro matavimo lape, biržės taksavimo lape užfiksuota neteisėtai nukirstų medžių kelmų išmatavimai, neteisėtai iškirstos medienos tūrio apskaičiavimas. Iš ieškovės atstovės R. P. paaiškinimų, liudytojo V. G. parodymų matyti, kad atsakovė neturėdama leidimo plynam kirtimui, vykdė plyną kirtimą, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose plynai iškirsdama 10 arų ploto aikšteles. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė veikė neteisėtai, neturėdama leidimo tokio pobūdžio kirtimui, kokį ji vykdė, pažeidė Miškų įstatymo draudžiančias nuostatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad žala miškui – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas miško būklės pokytis arba jo funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pagal Lietuvos Respublikos miškų kadastro valstybės duomenis teritorija, kurioje atsakovė iškirto medžius, priskirta (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tasakciniams miško sklypams, ši teritorija yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, miškas priskirtas saugomai teritorijai, priklauso III (apsauginių miškų) miškų grupei. Taksaciniame miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) augantis medynas, pagal aktualizuotus 2017 metų duomenis, inventorizuotas 157 metų pušynu, o taksaciniame miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) -117 metų pušynu. Tokiame miške atlikus kirtimą, kuriam atsakovė neturėjo leidimo, plynai iškirtus saugomus medžius, pažeidus sąlygas miško plitimui, yra akivaizdus neigiamas aplinkos pokytis, todėl, teismo vertinimu, atsakovės veiksmais padaryta žala miškui.

Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išaiškino, kad, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei kitas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.

Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249. Ieškovė apskaičiuodama atsakovės padarytos žalos dydį vadovavosi šios metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.3.2. puntu, pagal kurį kertant neplynai III grupės miške padarytos aplinkai žalos dydis 115 Eur už 1 m³ medienos. Atsakovė medžius neteisėtai nukirto pusamžiame medyne todėl, vadovaujantis „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos“ 2.1. punktu padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas taikant 1,5 koeficientą. Tokiu būdu, atsakovei neteisėtai iškirtus 15,6 m³ medienos, padaryta 2 691 Eur dydžio žala aplinkai.

Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631, reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką, privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas. Taikant šias taisykles iškirstų žalių medžių tūris galėtų būti apskaičiuojamas nustačius nukirstų medžių kelmų skersmenį ploniausioje ir storiausioje vietoje, pagal tai apskaičiuojant nukirstų žalių medžių skersmenį 1,3 m aukštyje ir šių duomenų pagrindu apskaičiuojant nupjautų žalių medžių tūrį. Pažeidimas padarytas 2015 metais, atsakovės atstovas Ž. P., 2015 m. gruodžio 15 d. atvykęs į Vilniaus teritorinį padalinį, turėjo galimybę susipažinti su patikrinimo pažyma, kelmų apmatavimo aktu ir medienos tūrio skaičiavimais, tačiau sąmoningai atsisakė tai padaryti, specialistei nurodžius pažeidimus, iš šios tarnybos patalpų pasišalino, žinodamas, kad bendrovei „Petro medis“ vykdant kirtimą nustatyti pažeidimai, vadovas šiais pažeidimais nesidomėjo, su miškų tarnybos atstovais nebendravo, savo paskaičiavimų dėl iškirstų medžių ieškovės nurodytose plotuose nepateikė. Teismas abejoti Valstybinės miškų tarnybos specialistų medžių kelmų diametro matavimais, medienos tūrio skaičiavimais neturi pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo atsakovės padarytos aplinkai žalos dydį.

Teismo vertinimu, kadangi atsakovė neteisėtai vykdė plyną kirtimą, apskaičiuojant žalos dydį turėjo būti taikomas „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainių” 1.3.1. punktas, numatantis 200 Eur už 1 m³ neteisėtai iškirstos medienos III grupės miškuose plynaisiais kirtimais, o ne 1.3.2. punktas, kurį taikė ieškovė skaičiuodamas atsakovės aplinkai padarytos žalos dydį. Tačiau ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovės procesinė teisė, kuria ji savo nuožiūra disponuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovės per teismą atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, todėl nagrinėjamu atveju priteistina žala tokio dydžio, kokį paskaičiavo ieškovė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Taigi, sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo, būtina atsižvelgti į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus, todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad ieškiniams atlyginti padarytą aplinkai žalą pareikšti yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Pagrindo atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino šiuo atveju nėra.

Miškas, būdamas sudedamoji aplinkos dalis, daro poveikį kitiems aplinkos komponentams: veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę, nuo miško būklės priklauso ir gyvūnijos gyvenimo sąlygos. Taigi, neteisėtais veiksmais, padarytas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ir gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Šiuo atveju žala aplinkai padaryta dėl atsakovės, kuri vykdė plyną kirtimą, neturėdama leidimo tokiam kirtimui, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, veiksmų. Tokiu būdu, konstatuotina, kad byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, ieškinys preliminariu sprendimu patenkintas pagrįstai, keisti preliminaraus sprendimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 1 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7719-446/2020 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“ dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.