Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. 2019 m. birželio 8 d. nuo 21.30 val. iki 22.30 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., vietiniuose keliuose važiavo automobiliu „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra automatiškai išregistruotas, neapdraustas privalomuoju draudimu, stabdomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigūnų, nestojo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., automobilį paslėpė viename iš garažų ir pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 226 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, netinkamai įvertinęs nagrinėjamu atveju aktualias taikytinas teisės normas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl pažeidėjo kaltės nėra, keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 29 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonės „Opel Frontera“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą – į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

8. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojamas tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, Nr. 2AT-3-697/2017). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1-85-255/2019) rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog automobilis „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra grąžintinas savininkui (vienam iš šiuo nuosprendžiu nuteistam asmeniui) T. D., kuris yra M. M. pusbrolis ir kurie kartu dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu nuosprendžiu M. M. ir T. D. yra nubausti už kontrabandą, o automobilis nebuvo konfiskuotas tik dėl to, kad juo nebuvo gabenamos cigaretės ir jis nebuvo pripažintas nusikalstamos veikos priemone, šios aplinkybės savaime nereiškia, kad automobilis negali būti konfiskuojamas, taikant ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nes nuosprendžiu yra nustatyta, kad M. M. ir T. D., bendrininkaudami padarė nusikalstamą veiką (M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį, o T. D. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį), ir T. D. paskolinęs M. M. automobilį suprato, kad M. M. su automobiliu atvyks į pasienio ruožą ir derins su juo atitinkamus nusikaltimo padarymo veiksmus, kad dėl to gali kilti rizika, jog M. M. gali daryti ne tik nusikaltimus, bet ir administracinius nusižengimus, kas ir buvo padaryta, nes jis nesustojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų stabdomas. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad T. D. suprato, jog su automobiliu „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti daromas administracinis nusižengimas ir dėl šių aplinkybių automobilis turi būti konfiskuojamas (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. instancine tvarka neskundė, taip pat ir Institucija savo apeliaciniame skunde neginčija transporto priemonės „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo teisėtumo ir pagrįstumo, tik prašo pakeisti konfiskavimo būdą – taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

9. Nuo 2020 m. sausio 1 d., priėmus Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 40, 72, 226, 417, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2665, buvo ištaisyta teisės spraga, dėl kurios ANK iki tol nebuvo numatyta galimybės išieškoti konfiskuotino turto vertę pinigais. Vis dėlto, ir įsigaliojus naujam reguliavimui, konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra galimas ne visais atvejais, tam yra numatytos atitinkamos sąlygos. ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, jog būtų galima išieškoti konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatyta viena iš sąlygų: 1) konfiskuotinas turtas turi būti paslėptas arba; 2) konfiskuotinas turtas turi būti suvartotas, arba; 3) konfiskuotinas turtas turi priklausyti tretiesiems asmenims, arba; 4) konfiskuotino turto turi būti negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba; 5) konfiskuoti turtą turi būti netikslinga. Institucija savo prašymą išieškoti konfiskuotino turto vertę bando pagrįsti tuo, kad automobilio „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas jį pardavė arba paslėpė, o kol bus surastas, gali prarasti savo vertę. Įvertinęs apeliaciniame skunde pateikiamus argumentus, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime išsakytais motyvais, jog vien ta aplinkybė, kad T. D. teigia, jog automobilį pardavė už 200 Eur, negali būti laikoma priežastimi nekonfiskuoti automobilio, nes jis pats pripažįsta, kad automobilį pardavė, neįforminęs jokios rašytinės sutarties ir neaišku kam, todėl tikėti vien tik jo parodymais, kad automobilį jis pardavė, nėra teisinio pagrindo. Taigi apygardos teismas mano, kad dėl tokių aplinkybių dar nėra tikslinga spręsti klausimą dėl ne automobilio konfiskavimo, o jo vertės išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog šis klausimas galėtų būti sprendžiamas automobilio konfiskavimo vykdymo metu.

10. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde savo išreikštą prašymą Institucija bando motyvuoti jau anksčiau teismų priimtais sprendimais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-109-337/2017 apskritai buvo nuspręsta nekonfiskuoti transporto priemonės ir neišieškoti jos vertės. Aptariamoje nutartyje teismas pasisakė, jog galėtų išieškoti iš kaltu pripažinto asmens konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau, institucijai tokio reikalavimo nereiškiant ir nepateikiant jokių duomenų apie galimo konfiskuoti turto vertę, skundą nagrinėjantis teismas tokio sprendimo priimti negali. Pažymėtina, jog ir nagrinėjamu atveju Institucija, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, reikalavimo išieškoti konfiskuotino turto vertę nereiškė, apie tai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pasisakė savo iniciatyva. Taigi, akivaizdu, jog apeliaciniame skunde minėtas prašymas gali būti išreikštas tuo pagrindu, jog Institucijos vertinimu fizinis transporto priemonės „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas gali būti apsunkintas, t. y. transporto priemonę gali būti sudėtinga surasti. Vis dėlto, pažymėtina, kad tokį preliminarų vertinimą dėl konfiskavimo galimybės realumo Institucija išreiškia dar nepradėjusi vykdyti konfiskavimo proceso. Papildomai galima atkreipti dėmesį, jog Institucija savo pozicijos dėl automobilio „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo neišreiškė ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-85-255/2019, o 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis, kuriuo automobilis „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pripažintas nusikalstamos veikos priemone ir todėl nekonfiskuotas, nebuvo apskųstas instancine tvarka. Taigi neatmetama galimybė, jog, nekonfiskavus transporto priemonės baudžiamojo proceso metu, dabar Institucija visais įmanomais būdais bando tą patį rezultatą pasiekti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, taip dirbtinai perkeldama atsakomybės naštą iš vieno proceso į kitą, net neišnaudojusi visų galimų priemonių ir neturėdama pakankamai objektyvių duomenų apie galimybės konfiskuoti automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), realumo nebuvimą.

11. Pažymėtina, jog nors Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-499-361/2017 ir buvo nuspręsta išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau toks sprendimas buvo priimtas, ne apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, o vykdymo proceso metu, kai buvo objektyviai nustatyta, kad nėra galimybės paimti konfiskuotino turto. Taigi ši nutartis patvirtina skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad transporto priemonės „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas galėtų būti sprendžiamas automobilio konfiskavimo vykdymo metu. Kaip jau ir minėta anksčiau, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nesama jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog T. D. transporto priemonę „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė. Esama tikimybės, jog, pradėjus konfiskavimo procesą, automobilis bus rastas arba bus surastas galimas pirkėjas, kuris paliudys arba pateiks patvirtinančius dokumentus, už kokią sumą minima transporto priemonė buvo jam parduota. Net nepradėjus skundžiamo nutarimo vykdymo proceso, nesama pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad automobilio „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti neįmanoma. Tai yra pačios Institucijos subjektyvus vertinimas, kuris atsispindi ir apeliaciniame skunde, nurodant, kad yra tikėtina, jog T. D. automobilį galėjo paslėpti arba parduoti, t. y. pati Institucija daro hipotetines išvadas, kurių negali pagrįsti objektyviais duomenimis, ir prašydama taikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimą, iš anksto siekia palengvinti konfiskavimo procesą, kad nebetektų atlikti papildomų proceso veiksmų.

12. Būtina įvertinti ir tai, jog administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų, neginčijamai patvirtinančių transporto priemonės „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Pažymėtina, jog prie apeliacinio skundo yra pridėti VšĮ „E.“ žinyno duomenys, pagal kuriuos automobilio „Opel Frontera“, (duomenys neskelbtini), pagaminto (duomenys neskelbtini) metais, variklio tūris (duomenys neskelbtini) cm³, variklio galia (duomenys neskelbtini) kW, varomo benzinu, kaina yra 2 130 Eur su PVM (b. l. 132). Vis dėlto, būtina atkreipti dėmesį, kad ši vertė yra preliminari, nurodyta kaip standartas, neatsižvelgiant į konkrečios transporto priemonės nusidėvėjimą ir kitus papildomus techninius parametrus, kurie gali turėti reikšmės, nustatant piniginę vertę. Be to, konfiskavimo vykdymo metu nustačius, kad vis dėlto, kaip ir nurodė T. D., jis transporto priemonę „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 200 Eur, išieškojimas iš M. M. 2 130 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, negalėtų būti vertinamas kaip teisingas ir proporcingas administracinio poveikio priemonės taikymas. Kadangi 2 130 Eur suma yra daugiau nei dvigubai didesnė, negu M. M. buvo paskirta bauda, tokios pinigų sumos išieškojimas aptariamu atveju galėtų būti prilyginamas ir principo non bis in idem pažeidimui.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.