Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Eglei Klimienei, dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui advokatui A. B., atsakovui R. J., jo atstovei advokatei L. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-21-962/2017 pagal atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.3. Sprendimo dalis dėl turto padalijimo yra neteisinga apeliantės atžvilgiu ir iš esmės pažeidžia sutuoktinių teisę į lygias jungtinės nuosavybės turto dalis, turto padalijimas nėra racionalus. Sprendimas priteisti kilnojamuosius daiktus apsunkina apeliantės padėtį, nes daiktai yra stambiagabaričiai, jų yra daug, juos reikia išsigabenti iš atsakovo ūkio, sandėliuoti, o tai lemtų didelius finansinius nuostolius. Atsakovas vykdo ūkininko veiklą, todėl ūkio padargus, kuriuos šiuo metu ir valdo, būtų buvę tikslingiausia priteisti jam. Apeliantė siekė įgyti likvidų turtą – žemės sklypą ir ratinį traktorių Fendt, kurių bendra vertė apie 55 000 Eur, kuris yra likvidus bei lengvai realizuojamas, jo saugojimas bei transportavimas yra paprastas ir nereikalaujantis didelių finansinių išlaidų.

15.4. Teismo nustatyta kompensacijos mokėjimo tvarka taip pat iš esmės pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumą. Išsikėlus iš buvusių namų, apeliantei reikalingos lėšos būsto įsigijimui, pragyvenimui, tačiau sprendimu nustatyta kompensacijos mokėjimo tvarka ir priteisto turto vertė bei likvidumas suponuoja tai, kad apeliantė faktiškai neturi galimybės įsigyti savo būsto, tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimą, apeliantė tokią galimybę būtų turėjusi ir tuo pačiu nebūtų pažeistos atsakovo teisės bei interesai. Teismas nesiaiškino atsakovo mokumo bei jo galimybės sumokėti kompensaciją. Apeliantės žiniomis, atsakovas nuolatos gauna gan dideles ūkininkavimo išmokas, todėl jis tiek turėtų galimybę išmokėti kompensaciją iš karto, tiek ir įsigyti naują pagrindinį ūkio traktorių, jei traktorius Fendt būtų priteistas apeliantei.

15.5. Teismas sprendime netinkamai nustatė turto vidutinę rinkos vertę. Nors ieškinį paliko nenagrinėtu, tačiau dalyje vadovavosi jame pateiktomis vertėmis. Kita vertus, esant nesutarimui dėl kilnojamojo turto verčių, teismas šių abejonių nepašalino, neiniciavo vertės nustatymo, tačiau išvedė šalių pateiktų verčių vidurkį, o toks verčių nustatymo būdas yra netikslus bei neatitinka jokių šiuolaikiniame versle taikytinų metodikų.

16.1. Nepagrįsti skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo paliekant ieškinį nenagrinėtu. Apeliantė skunde nurodomais argumentais siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą apie susiklosčiusias ieškovei sudėtingas aplinkybes dėl jos neatvykimo į 2017 07 20 teismo posėdį, tačiau tokia procesinė situacija susidarė dėl pačios apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

16.2. Skundo argumentai, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme prieštarauja bylos medžiagai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. Apeliantė skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentuodama bylos esmės neatskleidimu teismui nepagrįstai palikus ieškinį nenagrinėtu ir ginčą išsprendus tik pagal atsakovo priešieškinį.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

19. Apeliantės nuomone, pirmosios imnstancijos teismas nepagrįstai 2017 m. liepos 20 d. nutartimi paliko apeliantės patikslintą ieškinį nenagrinėtu, nes neįvertino faktinių aplinkybių, kad apeliantė liko be kvalifikuoto atstovo, kad buvo nagrinėjama šeimos byla, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų aiškinimo ir taikymo. CPK 384 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negalėjo būti pritaikyta, kadangi byloje buvo pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinys, o teismas šeimos bylose turi būti aktyvus bei išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti, kadangi Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, buvo peržiūrėta aukštesnės instancijos teismo, kuris 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko Prienų apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, galioti. Taigi klausimas dėl nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu yra išspręstas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu.

Dėl santuokos nutraukimo

20. Apeliantė nurodo, jog teismas išsprendė tik atsakovo priešieškinio reikalavimus, o ieškinio reikalavimai liko neišspręsti. Teismas neatskleidė bylos esmės visoje apimtyje – dėl santuokos nutraukimo fakto ir sutuoktinių kaltės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Todėl prašo, panaikinus teismo sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė prašymo grąžnti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinti iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog bylos esmė yra atskleista, todėl nėra nei faktinio, bei teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė bylos esmės neatskleidimą įrodinėja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė santuokos nutraukimo fakto ir sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pati ieškovė apeliaciniame skunde prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu santuoką, sudarytą tarp L. J. ir R. J., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl atmetami visi kiti ieškovės argumentai, kurių pagrindu ginčijama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to ir teismo posėdžio metu ieškovė šių argumentų atsisakė, nurodė sutinkanti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokinio turto padalijimo

21. Apeliantės vertinimu, sprendimo dalis dėl turto padalijimo yra neteisinga apeliantės atžvilgiu ir iš esmės pažeidžia sutuoktinių teisę į lygias jungtinės nuosavybės turto dalis, turto padalijimas nėra racionalus, nes sprendimas priteisti kilnojamuosius daiktus apsunkina apeliantės padėtį, kadangi daiktai yra stambiagabaričiai, jų yra daug, juos reikia išsigabenti iš atsakovo ūkio, sandėliuoti, o tai lemtų didelius finansinius nuostolius. Atsakovas vykdo ūkininko veiklą, todėl ūkio padargus, kuriuos šiuo metu ir valdo, būtų buvę tikslingiausia priteisti jam. Apeliantė siekė įgyti likvidų turtą – žemės sklypą ir ratinį traktorių Fendt, kurių bendra vertė apie 55 000 Eur, kuris yra likvidus bei lengvai realizuojamas, jo saugojimas bei transportavimas yra paprastas ir nereikalaujantis didelių finansinių išlaidų. Be to, teismas netinkamai nustatė turto vidutinę rinkos vertę.

22. Teisėjų kolegija sorendžia, jog pirmosios instancijos teismas, padalindamas santuokoje gytą turtą, savo sprendimą pagrindė kasacinio teismo praktika, tinkamai motyvavo. Teismas santuokoje įgytą turtą padalino lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Apeliantės motyvai, kad sprendimas jai priteisti kilnojamuosius daiktus apsunkina jos padėtį, kad jai turėtų būti priteistas tik likvidus turtas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šalių santuokoje įgytą turtą sudaro tiek nekilnojamieji, tiek kilnojamieji daiktai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, dalindamas turtą, šalims priteisė ir kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog, dalinant turtą, pagrindiniu motyvu, kokį konkrečiai turtą kuriai iš šalių priteisti, vadovautasi principu, kad atsakovas lieka ūkininkauti, o ieškovė yra palikusi ūkį, į jį nepretenduoja, pageidauja tik pinigų. Svarbi yra ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, jį suskirstė dalimis, t.y. dalino nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, transporto priemones, prioritetą paskirti tam tikrą konkretų turtą suteikdamas atsakovui, kuris lieka ūkininkauti. Teismų praktikoje nėra numatyta, kad santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalinamas pagal jo likvidumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškovei joks santuokoje įgytas turtas natūra nereikalingas, tai jai turėtų būti priimtinas bet koks turto natūra padalijimas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus, kad jai natūra priteistas turtas yra nelikvidus.

23. Apeliantė nesutinka ir su nustatytomis dalijamo turto rinkos vertėmis, nes, esant nesutarimui dėl kilnojamojo turto verčių, teismas šių abejonių nepašalino, neiniciavo vertės nustatymo, tačiau išvedė šalių pateiktų verčių vidurkį, o toks verčių nustatymo būdas yra netikslus bei neatitinka jokių šiuolaikiniame versle taikytinų metodikų. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka, nes: pirma, teismui paskyrus kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ieškovė ja nesivadovauja, ji nėra pateikusi kilnojamojo turto perpaskirstymo projekto, o taip pat nenurodė, kokios konkrečiai jai paskirto kilnojamojo turto kainos yra netinkamai nustatytos. Atkreipiamas dėmesys, jog tesimo nustatytos turto kainos iš esmės atitinka ekspertizės akte nustatytas kainas, pvz. lenkiško vyniotuvo „Pronar“ teismo ir eksperto nustatyta kaina sutampa ir yra 3500 Eur; lenkiško purkštuvo – teismo nustatyta kaina 275 Eur, eksperto – 274 Eur ir kt. Taip pat dalies turto kainos, kurias nustatė teismas yra didesnės, nei nustatytos eksperto, pvz. rusiško žolės smulkintuvo – teismas nustatė kainą 750 Eur, o kekspertas – 660 Eur, lenkiškos diskinės šienapjovės kainą teismas nustatė 2500 Eur, o ekspertas 2355 Eur; rusiško kultivatoriaus kainą teismas nustatė 400 Eur, o ekspertas 291 Eur ir kt. Dalies turto kainas teismas nustatė mažesnes, negu ekspertas, pavz. Ruloninio preso „Welger 220 profi“ teismas nusyatė 6000 Eur, o ekspertas 6585 Eur; plūgo „Kwerneland“ kainą teismas nustatė 1250Eur, o ekspertas 1335 Eur, nerūdijančio plieno talpos – teismas nustatė kainą 375Eur, o ekspertas – 420 Eur, rusiško mėšlo kratytuvo – teismas nustatė 800 Eur, o ekspettas 900Eur ir t.t. Dalies turto kainų ekspertas nenustatė – lenkiško bulvių rūšiuotuvo, elektroniniųsvarstyklių, priekabos Zilne be dokumentų, ir kt. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas įvertino turtą, kuris nėra šalių turtas – tai medžio pjovimo staklės Husqvarna. Dalies turto, kuris buvo padalintas skundžiamu sprendimu, vertinimas nebuvo atliktas, nes to neprašė ieškovė. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad teismas netinkamai nustatė viso dalijamo kilnojamojo turto rinkos kainą, nenurodė, kaip konkrečiai, įvertinus ekspertizės metu nustatytas kainas, pasikeitė jai paskirto turto vertė, todėl atmeta apeliantės argumentą, kad teismas netinkamai nustatė dalijamo kilnojamojo turto kainas ir todėl neteisingai padajino šį turtą.

24. Dar vienu apeliacinio skundo argumentu yra tai, kad teismo nustatyta kompensacijos mokėjimo tvarka iš esmės pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumą. Išsikėlus iš buvusių namų, apeliantei reikalingos lėšos būsto įsigijimui, pragyvenimui, tačiau sprendimu nustatyta kompensacijos mokėjimo tvarka ir priteisto turto vertė bei likvidumas suponuoja tai, kad apeliantė faktiškai neturi galimybės įsigyti savo būsto, teismas nesiaiškino atsakovo mokumo, bei jo galimybės sumokėti kompensaciją. Apeliantės žiniomis, atsakovas nuolatos gauna gan dideles ūkininkavimo išmokas, todėl jis tiek turėtų galimybę išmokėti kompensaciją iš karto, tiek ir įsigyti naują pagrindinį ūkio traktorių, jei traktorius Fendt būtų priteistas apeliantei. Su šiais argumenatais teisėjų kolegija nesutinka ir štai dėl ko: pirma, turtas yra padalintas toks, koks yra, nevertinant jo likvidumo/nelikvidumo. Minėta, turtas buvo padalintas atsižvelgus į tai, kad atsakovas lieka ūkininkauti. Svarbi šiuo atveju ta aplinkybė, jog pati ieškovė pripažįsta, kad traktorius Fendt yra pagrindinis ūkio traktorius. Todėl yra visiškai akivaizdu, jog jis pagrįstai buvo priteistas atsakovui. Priešingu atveju, kaip ir nurodo pati ieškovė, atsakovas turėtų įsigyti naują pagrindinį ūkio traktorių ir yra akivaizdu, jog tai nebūtų nei ekonomiška, nei protinga ir teisinga, nes sustotų ūkio veikla, o ieškovė tą traktorių vis tiek parduotų. Kita vertus, atsakovas teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, jog turėjo išlaidų šio traktoriaus remontui – 1941,32Eur. Be to, kaip matyti iš šio argumento, ieškovė nesutinka ne su kompensacijos dydžiu, bet su nustatyta kompensacijos mokėjimo tvarka. Teismas priteisė iš atsakovo R. J. ieškovei L. J. 43022,84 Eur kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį ir ieškovės bendrajai sutuoktinių nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines lėšas; priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstė: 5000 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą leidžiant išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o tik su šia aplinkybe, pažymėtina, ir yra siejamas atsakovo prašymas ir teismo sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 n. spalio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat paliktina galioti įvertinus tokias svarbias aplinkybes: ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas gauna dideles (nenurodomas dydis) ūkininkavimo išmokas. Atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog neturi santaupų, kad galėtų iš karto sumokėti kompensaciją. Jis taip pat nurodė, kad svarsto apie galimybę paimti paskolą, kad sumokėti kompensaciją. Akivaizdu, jog ieškovei atidavęs priteistus padargus, jis turės įsigyti kitus, o tam reikalingi pinigai. Sutiktina ir su atsakovo argumentu, jog jis patiria bylinėjimosi išlaidas, nors byla galėjo būti užbaigta ginčą taikiai išsprendus mediacijoje, kuri buvo paskirta 2017 03 15 nutartimi, o pabaigta 2017 06 06 nutartimi ieškoveio pasitraukus iš mediacijos.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, argumentus, sprendžia, jog apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas iš nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo priteisti valstybei ieškovę atstovaujant apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, tai netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Jo prašymas tenkinamas CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 500 Eur už susipažinimą su ekspertizės aktu ir pasiruošimą teismo posėdžiams (5 val.). Išlaidos, turėtos atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos, todėl priteistinos. 500 Eur suma, kuri nurodoma už 5 val. darbą rengiantis posėdžiui, bei įvertinus tai, kad teismo posėdis 2018 03 08 vyko 56 min., o 2018 09 20 – 40 min., vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 8.19 punktu, mažintina iki 280 Eur sumos, nes už vieną valandą skaičiuojama 40 Eur, tai už 7 valandas – 280 Eur. Todėl atsakovui R. J. iš ieškovės L. J. pritesitina 780 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 780 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.