Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3.814,93 EUR nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-06-24 Miliakalnio g., Vilniuje dėl atsakovo T. Š., vairavusio transporto priemonę BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės: NISSAN MURANO, v/n (duomenys neskelbtini) ir MITSUBISHI CARISM, v/n (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas išmokėjo žalą patyrusiems asmenims 3.770,77 EUR ir 444,16 EUR žalos atlyginimą bei raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtas sumas. Atsakovas ieškovo patirtų nuostolių neatlygino.Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis nesutiko su ieškinio suma, teigia, kad ji yra per didelė, nepagrįsta. Ieškovas turėjo informuoti atsakovą apie žalos administravimą, tačiau to nepadarė. 2006 m. NISSAN MURANO yra populiarus automobilis Lietuvoje, todėl prekyba šio modelio dėvėtomis dalimis irgi yra labai populiari, dėvėtas detales galima įsigyti ženkliai mažesnėmis kainomis. Automobilio remonto kaštai kituose autoremonto dirbtuvėse taip pat skiriasi Automobilio apžiūra buvo paviršutiniška, paremta spėjimu. Remonto kainą ieškovas nurodo tokią kaip tokio automobilio rinkos kainą. Mokant išmokas buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 2014-06-24 įvykusio autoįvykio metu atsakovas buvo nepilnametis, jo kaltės ir nuobaudos skyrimo klausimą sprendė teismas. Administracinėje byloje priimtas nutarimas įsiteisėjo 2014-10-14 dieną, o ieškovas mokėjimus žalai atlyginti atliko tik 2014-07-24 ir 2014-09-08. Prašo peržiūrėti irsumažinti prašomą priteisti žalos dydį, išdėstyti skolos mokėjimą po 100 Eur per mėnesį.Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovo atsiliepimą ir nurodė, kad 2014-06-24 eismo įvykio metu padaryta žala buvo administruojama vadovaujantis LR TVCAPDĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis. Žalos dydis nustatytas tinkamai. Ieškovas nesutiko su žalos sumos mokėjimo išdėstymu dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 3.814,93 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 814,93 Eur sumą nuo 2015-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 246 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 4,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą preliminarią automobilio Nissan Murano sąmatą, kadangi ji sudaryta remiantis nuotraukomis, neapžiūrėjus automobilio, ir nepaneigia ieškovo pateiktų paskaičiavimų. eismas taip pat laikė nepagrįstais atsakovo, kuris neturi specialių žinių turto vertinime, argumentus dėl transporto priemonių tikros rinkos kainos, remonto darbų apimties ir kainų (CPK 178 str., 185 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3.814,93 Eur dydžio nuostolius yra pagrįstas (CK 1.5 str., 6.245 str. - 6.249 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str., 15 str. – 17 str., 22 str.).Teismas akcentavo tai, kad atsakovas žalą padarė vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį ir būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės. Atsakovo veiksmus teismas vertino kaip šiurkštų pažeidimą. Atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, padaryto pažeidimo šiurkštumą, teismas sprendė, jog nuostolių dydis nemažintinas (CK 1.5 str., 6.251 str., 6.253 str.). Tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, teismas priteisė iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio 4.214,93 Eur sumai priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. ir 6.210 str.). Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl turtinės padėties ir pateikti įrodymai nepagrindžia, kad jis mokus kas mėnesį mokėti po 100 Eur, iki ieškinio padavimo atsakovas neatlygino nei dalies nuostolių, o sąžiningai elgdamasis tai privalėjo atlikti ir tuo atveju, jei negavo pretenzijų, nes apie žalos faktą ir jo kaltę atsakovui buvo žinoma. Siekdamas išlaikyti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog prašymas išdėstyti mokėjimus yra nepagrįstas ir netikslingas (CK 1.5 str., CPK 185 str., 284 str.). Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 126 Eur (113 Eur + 13 Eur) žyminį mokestį, 120 Eur už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą. Teismas vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 56 p. 7 eil. nuostatomis, kurios numato 40 Eur būtinas vykdymo išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 24 Eur atlygį antstoliui už vieną antstolio darbo valandą, bei 60 p. numatytas papildomas vykdymo išlaidas. Į valstybės biudžetą atsakovui teismas priteisė mokėti 4,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo pateiktų įrodymų svarumą ir lygiateisiškumą. Teismas neatliko papildomo tyrimo, kad būtų nustatytas tikslesnis žalos dydis. Atsakovas pažymėjo, kad už eismo įvykį jis buvo nubaustas administracine tvarka, žalos dydis negali būti papildoma bausmė. Nors atsakovas bandė inicijuoti taikinimo procesą, ieškovas nesutiko. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo žalos dydžio mažinimo klausimo. Apeliantas nurodo, kad jis neturi jokio turto, yra jauno amžiaus, tėvų išlaikomas moksleivis. Atsakovas nurodė, kad nuo tada, kai sužinojo apie susidariusią skolą, kas mėnesį moka po 100,00 Eur. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visos sumos iš karto atsakovas sumokėti nesugebės, jo įsiskolinimas tik didės. Apelianto nuomone, 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovo pateiktą 2015-09-01 antstolės B. Palavinskienės sąskaitą Nr. BP 9994 iš jo priteistos nepagrįstai, kadangi antstolės sąskaita neparemta jokiu sprendimo vykdymo išlaidų skaičiavimu, be to, byloje ji atsirado vėlai. Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad žalos dydis buvo nustatytas tinkamai.Prašymo sumažinti atlygintinos žalos dydį atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl negali jo reikšti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Be to, tokio prašymo patenkinimas prieštarautų CK 6.251 str. 2 d. Apelianto prašymas leisti žalą atlyginti dalimis nepagrįstas tinkamais ir išsamiais įrodymais. Jis neįrodė, jog jo materialinė padėtis yra itin sunki ir jog ji yra nuolatinio bei ilgalaikio pobūdžio. Priešingai, apeliantas yra jauno amžiaus, ir jo materialinė padėtis ateityje tik gerės. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad ilgas skolininko delsimas atsiskaityti su kreditoriumi nėra pateisinamas. Šiuo atveju yra svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Ieškovo nuomone, 120 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo priteistos iš apelianto pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-06-24 Miliakalnio g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu atsakovas būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilį, važiavo automobiliu BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) padarė avariją ir žalą asmenų turtui (b. l. 6-9, 15-90, 106-110, 116-126, 1 t.). Transporto priemonės BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė Lietuvos Respublikoje eismo įvykio nebuvo drausta, todėl ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nuostatomis, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėjo 3.770,77 EUR ir AB „Lietuvos draudimas“ 444,16 EUR žalą patyrusiems asmenims atlyginti. Apeliantas neginčija savo kaltės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, tačiau nesutinka su ieškovo nurodomu žalos dydžiu, tvirtina, jog suremontuoti automobilį galima pigiau. Šie apelianto skundo argumentai atmestini.CPK 178 str. nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.Ieškovas kartu su ieškiniu į civilinę bylą pateikė nukentėjusių asmenų pranešimus apie eismo įvykį, prašymus išmokėti išmoką, transporto priemonių techninės apžiūros protokolus, kur nurodyti konkretūs transporto priemonių sugadinimai ir remontuojamos detalės. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei ieškovo su UAB ERGO Lietuva ir AB Lietuvos draudimas sudarytas paslaugų sutartis, dėl apelianto kaltės padarytą žalą nukentėjusiems asmenims įvertino ir apskaičiavo minimų bendrovių specialistai. Žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais - ekspertizėmis / sąmatomis automobilius apžiūrėjus ekspertams (b.l. 73-90, 123-125).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto pateikta preliminari ir teorinė vieno iš autoįvykio metu apgadintų automobilių sąmata (b.l. 151), kuri sudaryta automobilio net neapžiūrėjus, nepaneigia anksčiau paminėtų ekspertinių skaičiavimų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; kt.). Apeliacinio skundo argumentai ir bylos medžiaga nepagrindžia, kad teismas, vertindamas įrodymus, nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos. Iš apeliacine tvarka apskųsto teismo procesinio sprendimo motyvų matyti, kad teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus apie autoįvykio metu nukentėjusių asmenų patirtos žalos dydį, nepažeidė CPK nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė draudiko subrogacinį reikalavimą reglamentuojančias materialiosios teisės normą, ir padarę išvadą, kad ieškovo subrogacinio reikalavimo dydis pagrįstas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tokio reikalavimo tenkinimo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus. Kiti apelianto teoriniai samprotavimai dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio nėra pagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas priteisiant iš atsakovo jam 3.814,93 Eur (atsižvelgiant į atsakovo bylos nagrinėjimo metu sumokėtą 400 EUR sumą), keisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog mažinti atlygintiną žalą nėra pagrindo. CK 6.251 straipsnis nustato, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Tokių išimčių teisėjų kolegija nenustatė. Minimo kodekso straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Taigi, esamoje byloje mažinti žalos dydį nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad 2014-06-24 sukėlęs autoįvykį, apeliantas iki pat civilinės bylos iškėlimo nebuvo atlikęs nei vieno mokėjimo.Tačiau atsižvelgdama į apelianto išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išdėsto apeliantui sprendimu priteistos sumos vykdymą vieneriems metams.Teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantas yra labai jauno amžiaus, gyvenantis pas tėvus, be darbo patirties, bylos nagrinėjimo metu mokėsi Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas mokslą turėjo baigti 2016-06-30 d. ir jau galėtų gauti savarankiškas pajamas, sprendžia, kad yra pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių, įpareigojant atsakovą priteistą sumą sumokėti ieškovui lygiomis dalimis.

Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams mokant lygiomis dalimis.