- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-233-518/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00270-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Regina Gaudutienė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Stasys Zabita
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad T. M. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. buvo kaltinamas, kad laikotarpiu iki 2013 m. gegužės 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Didžiojoje Britanijoje, nurodydamas savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, įgijo psichotropines medžiagas – 9,9741 g MDMA (3,4-metilendioksimetamfetaminas), kuriame yra 7,5404 g (75,6 %) gryno MDMA, bei šias psichotropines medžiagas siuntė, nurodydamas siuntėjui jas atsiųsti jo nurodytu adresu į jo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Siuntėjas, vykdydamas jo nurodymą, siuntinį su šiomis psichotropinėmis medžiagomis 2013 m. gegužės 13 d. apie 14.54 val. oro keliu atgabeno iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kuriame 2013 m. gegužės 13 d. apie 14.54 val. siuntinį sulaikė muitinės pareigūnai.
Taip pat T. M. buvo kaltinamas, kad laikotarpiu iki 2013 m. gegužės 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Didžiojoje Britanijoje, nurodydamas savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), įgijo psichotropines medžiagas – 9,9741 g MDMA (3,4-metilendioksimetamfetaminas), kuriame yra 7,5404 g (75,6 %) gryno MDMA ir nurodęs siuntėjui šias įgytas psichotropines medžiagas atsiųsti jo nurodytu adresu į jo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), o po to siuntėjui, vykdant jo nurodymą, oro keliu siuntinį su šiomis psichotropinėmis medžiagomis 2013 m. gegužės 13 d. apie 14.54 val. atgabenus iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, T. M., neturėdamas leidimo, gabeno psichotropines medžiagas – 9,9741 g MDMA (3,4-metilendioksimetamfetaminas), kuriame yra 7,5404 g (75,6 %) gryno MDMA per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: 1) pripažinti T. M. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 40 MGL (5 200 Lt / 1 506.02 Eur) dydžio baudą; 2) pripažinti T. M. kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 60 MGL (skunde nurodyta 6 500 Lt – turėtų būti 7 800 Lt / 2 259.04 Eur) dydžio baudą; 3) vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti T. M. 60 MGL (7 800 Lt / 2 259.04 Eur) dydžio baudą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos apygardos teismo išvados, jog T. M. nesusijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Prokurorės nuomone, T. M. veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies ir BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijas, kadangi jis savo veiksmais – siųsdamasis paštu, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos sieną psichotropines medžiagas ir taip jas įgijo.
Prokurorės teigimu, baudžiamojoje byloje būtina įvertinti surinktų įrodymų visumą. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir asmens kaltė gali būti įrodinėjamos ir netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Kratos metu pas T. M. namuose rasta ir paimta stiklinė kolba (bongas), du smulkintuvai, elektroninės svarstyklės, ant šių daiktų buvo rasta narkotinių medžiagų – kanapių ir (arba) kanapių dervos – pėdsakų. Taip pat kratos metu rastame sulankstytame popieriaus lape rastas narkotinės medžiagos – kanapių ir tabako mišinys. Be to, pats T. M. neneigė bandęs vartoti narkotinės medžiagos „žolės“ bei pasidaręs rūkymui skirtą kolbą. Apžiūrėjus kratos metu rastą T. M. kompiuterį, nustatyta, kad ne vieną kartą buvo jungtasi prie tinklalapių, kuriuose reklamuojamos ar pardavinėjamos daugiausia augalinės narkotinės kilmės medžiagos. Šios aplinkybės, prokurorės vertinimu, leidžia daryti išvadą apie nevienkartinį T. M. norą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, ketinimą įsigyti šių medžiagų, t. y. patvirtina veikos subjektyviąją pusę. Tai, kad T. M. neregistruotas (duomenys neskelbtini) psichiatro ar narkologo registruose, nepaneigia to, kad išteisintasis vartojo ar turėjo ketinimų vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai T. M. išteisino pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į būtinų nusikalstamos veikos požymių ratą, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
T. M. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo platinti, įgijo psichotropines medžiagas bei šias psichotropines medžiagas siuntė, nurodydamas siuntėjui jas atsiųsti jo nurodytu adresu į jo gyvenamąją vietą, taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, gabeno psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė tokias faktines aplinkybes: 2013-05-13 buvo sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Jungtinės Karalystės, kurioje rasta psichotropinė medžiaga – MDMA (3,4-metilendioksimetamfetaminas), kurios svoris – 9,9741 g, ir joje yra 7,5404 g (75,6 %) gryno MDMA, ant voko viršaus dešinėje pusėje yra ranka užrašyti siuntos gavėjo duomenys „T. M. (duomenys neskelbtini)“. Paštas dėl šios siuntos sulaikymo pranešimo gavėjui neišsiuntė, dėl jos niekas nesikreipė.
Teismas, išteisindamas T. M. iš kaltinimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, nuosprendyje nurodė, kad vien aplinkybė, jog 2013-05-13 buvo sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog būtent T. M. disponavo psichotropinėmis medžiagomis. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. M. nuo 2013-01-01 iki 2013-11-12 nėra siuntęs ar gavęs „Western Union“ grynųjų pinigų perlaidų; T. M. sąskaitoje AB „Swedbank“ 2013-01-01 – 2013-11-12 laikotarpiu nėra užfiksuoti mokėjimai, susiję su inkriminuojamų psichotropinių medžiagų įsigijimu; inkriminuojamu laikotarpiu T. M. nesilankė Didžiojoje Britanijoje; (duomenys neskelbtini) PSPC psichiatro ar narkologo registruose jis nėra užregistruotas. 2013-10-07 kratos metu iš T. M. paimtame nešiojamame kompiuteryje „Acer“ yra rasti prisijungimai prie įvairių tinklalapių, kuriuose reklamuojamos ar pardavinėjamos daugiausia augalinės kilmės psichotropinės medžiagos. 2013-10-07 kratos metu pas T. M. namuose buvo rasta ir paimta stiklinė kolba (bongas), popieriaus lapas, ant kurio buvo augalinės medžiagos likučių, du smulkintuvai, elektroninės svarstyklės, abiejuose smulkintuvuose ir savadarbiame rūkymo prietaise (bonge) rasta narkotinių medžiagų – kanapių ir (arba) kanapių dervos – pėdsakų. Sulankstytame popieriaus lape esančios rudos ir žalios spalvų augalinės dalelės yra narkotinės medžiagos – kanapių ir tabako mišinys. Tirti pateikta 0,1259 g kanapių ir tabako mišinio. Šiame mišinyje esančio kanapių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra ne mažesnė nei 0,1 %.
Išteisintasis T. M. dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei kontrabandos savo kaltės nepripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. T. M. apklausiamas teisme neigė, kad Didžiojoje Britanijoje iš nenustatyto asmens įgijo psichotropines medžiagas, nurodė jam savo gyvenamosios vietos adresą, bei nurodė nenustatytam asmeniui atsiųsti psichotropines medžiagas į jo gyvenamąją vietą. Išteisintasis tvirtino, jog tai be jokių sunkumų galėjo padaryti bet kuris jam nežinomas asmuo. Išteisintasis taip pat neigė, jog inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu vartojo ar bandė vartoti psichotropines medžiagas, dėl ko jam būtų reikėję jas parsisiuntinėti iš Didžiosios Britanijos. T. M. neneigė, jog galėjo domėtis įvairiais preparatais, tačiau neigė prisijungęs prie daugumos kompiuterio apžiūros protokoluose išvardintų tinklapių. Taip pat jis paaiškino, kad nešiojamąjį kompiuterį pirko jau panaudotą, kietojo disko nekeitė, kambaryje buvusiu kompiuteriu galėjo nekliudomai naudotis ir kiti asmenys. Išteisintasis paaiškino, jog kanapių jis prisiskynė 2013 metų spalio mėnesį prie upelio, bandė jas susmulkinęs ir sumaišęs su tabaku rūkyti, tačiau jokio svaiginamojo poveikio nejuto. T. M. paaiškino ir aplinkybes, susijusias su stikline kolba (bongu), t. y. jis ją pasigamino 2013 m. metų spalio mėnesį.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išnagrinėtų įrodymų visumą bei byloje esančius faktinius duomenis, padarė išvadą, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad T. M. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su nuosprendžio motyvais, kad siunta su psichotropinėmis medžiagomis buvo sulaikyta 2013-05-13, o krata T. M. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta 2013-10-07, t.y. praėjus beveik 5 mėnesiams po minėto įvykio. Išteisintojo T. M. teiginiai, jog smulkintuvus jis įgijo ar pasigamino 2013 m. spalio mėnesio pradžioje, yra nepaneigti, be to, tai visiškai nesusiję su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis.
Nagrinėjamoje byloje tiesioginių T. M. kaltės įrodymų, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nėra, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, kad jo kaltė įrodyta.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Ne visais atvejais nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-627/2010). Prokurorė teisi apeliaciniame skunde nurodydama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau netiesioginiai įrodymai, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, turi būti susiję su įrodinėjimo dalyku.
Nuteisimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir siuntimo sąlyga yra įgijimo ir siuntimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teismo posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Iš išteisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nenustatė esminių psichotropinės medžiagos įgijimą bei siuntimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kur, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgytos bei siųstos psichotropinės medžiagos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta informatyvių ir patikimų išteisintojo tyčios turinį bei kryptingumą atskleidžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog T. M. įgijo bei siuntė psichotropines medžiagas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog teismas, išteisindamas T. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, laikėsi šio nusikaltimo įrodinėjimui būtinų reikalavimų.
Prokurorės nuomone, 2013-10-07 kratos metu paimti daiktai, paties T. M. parodymai, jog jis yra bandęs rūkyti „žolę“ bei prisijungimas prie tinklapių, kuriuose reklamuojamos ar pardavinėjamos daugiausia augalinės kilmės psichotropinės medžiagos, rodo T. M. ketinimą (norą) įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jas vartoti. Su tokia apeliantės nuomone nesutiktina. T. M. buvo pareikštas kaltinamas, kad jis laikotarpiu iki 2013 m. gegužės 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo platinti įgijo bei siuntė psichotropines medžiagas, o taip pat neturėdamas leidimo šias psichotropines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos sieną. Beveik po 5 mėnesių (2013-10-07) T. M. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta stiklinė kolba (bongas), popieriaus lapas, ant kurio buvo augalinės medžiagos likučių, du smulkintuvai, elektroninės svarstyklės. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina prokurorė, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra susijusios su T. M. inkriminuojamais nusikaltimais, t. y. išdėstyti įrodymai nepatvirtina psichotropinių medžiagų įgijimo, siuntimo bei gabenimo, neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos sieną faktų bei nėra susiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad aptariamoje byloje buvo gauta ir teismo ištirta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktuose smulkintuvuose ir savadarbiame rūkymo prietaise (bonge) rasta narkotinių medžiagų – kanapių ir (arba) kanapių dervos – pėdsakų, o tyrimui pateiktame augalinės kilmės medžiagų mišinyje, kurio masė 0,1259 g yra narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kita augalinės kilmės medžiaga nėra narkotinė medžiaga (buvo tabakas). Mišinyje esančio kanapių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra ne mažesnė nei 0,1 %. Taigi nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje nebuvo konstatuota, jog delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija rastose kanapėse būtų buvusi didesnė nei 0,2 % ir būtent kiek didesnė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 procento – nėra narkotinė medžiaga. Šios aplinkybės tik patvirtina išteisintojo T. M. teiginius apie tai, jog kanapių (nors tiksliai nežino, ar tai buvo kanapės) jis prisiskynė 2013 metų spalio mėnesį prie upelio, bandė jas susmulkinęs ir sumaišęs su tabaku rūkyti, tačiau jokio svaiginamojo poveikio nejuto, t. y. negalima paneigti aplinkybės, kad pas T. M. kratos metu rastos kanapės yra pluoštinės, kurios, kaip jau buvo anksčiau paminėta, nėra narkotinė medžiaga.
2013-10-07 kratos metu paimtame kompiuteryje „Acer“ 2014-02-24 atliktos apžiūros metu rasti prisijungimai prie įvairių tinklalapių, kuriuose reklamuojamos ar pardavinėjamos daugiausia augalinės kilmės psichotropinės medžiagos. Apklaustas teisme T. M. parodė, jog domėjosi įvairiais preparatais, bet neigė jungęsis prie daugumos kompiuterio apžiūros protokoluose išvardintų tinklapių. T. M. nurodė, jog kompiuterį įsigijo jau naudotą, kietojo disko nekeitė, o be to, šiuo kompiuteriu galėjo naudotis ir kiti asmenys. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, šios aplinkybės taip pat nepatvirtina psichotropinės medžiagos įgijimo, siuntimo bei gabenimo, neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, fakto.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina psichotropinės medžiagos (9,9741 g MDMA (3,4-metilendioksimetamfetaminas), kuriame yra 7,5404 g (75,6 %) gryno MDMA) įgijimo, siuntimo bei gabenimo, neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną fakto, o be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, T. M. nebuvo pateikti kaltinimai rengimusi ar pasikėsinimu disponuoti narkotinėmis medžiagomis.
Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014).
Prokurorė apeliaciniame skunde prašydama Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį panaikinti ir T. M. pripažinti kaltu dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų, skiriant bausmes, prašo vadovautis ir BK 54 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame nenurodytos jokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje sankcijose numatytų bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, t. y. prokurorė, prašydama taikyti šį bausmės švelninimo pagrindą, nenurodė jokių nagrinėjamu atveju būtinų išimtinių aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.