Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Z. ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos, delspinigių, baudos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovas 2016 m. kovo 15 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui nuomos teise naudotis butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudoti patalpas nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ir mokėti nuomos bei kitus mokesčius. Ieškovo teigimu, atsakovas nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai. Atsakovas su šeima 2017 m. spalio 27 d. išsikėlė iš ieškovui priklausančio buto ir grąžino raktus, todėl laikytina, kad nuo šios dienos nuomos santykiai tarp šalių nutrūko. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo nuompinigių ir komunalinių mokesčių, ieškovas nuo paskaičiavo atsakovui nuomos sutarties 5.1 punkte numatytus 0,2 proc. dydžio delspinigius.

Pagal nuomos sutarties 3.4 punktą atsakovas įsipareigojo, pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateiktos, atsižvelgiant į jų susidėvėjimą. Nuomos sutarties 5.5 punktas nustatė, jog nuomininkas po sutarties nutraukimo perduodantis netvarkingas patalpas nuomotojui, moka 200 Eur baudą. Atsakovas išsikėlęs iš nuomojamojo buto, jį paliko itin netvarkingą: sugadinta kiliminė danga, medinės buto grindys, stumdomos spintos durys, minkšta sofa, suplėšytos užuolaidos, neišvalyta orkaitė (nešvarumai pasenę, pridžiūvę, neišsivalantys) ir kt. Atsakovo padaryti pažeidimai turtui negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu, todėl iš atsakovo priteistina 200 Eur bauda.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė bei atsakovo atstovas palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2016 m. kovo 15 d. sudarė nuomos sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovas neterminuotai perdavė atsakovui nuomos teise naudotis butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudoti patalpas numatytomis sąlygomis ir tvarka ir mokėti nuomos bei kitus mokesčius (e. b. l. 5-6).

Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 404,37 Eur nuomos mokesčio, 269,43 Eur skolos už komunalines paslaugas, 183,60 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą nuomos mokesčio dalį ir mokesčių už komunalines paslaugas ir 1 664,96 Eur nuostolių. Po bylos iškėlimo atsakovas dalimis ieškinio reikalavimus patenkino. Jis sumokėjo ieškovui 124,05 Eur nuomos mokesčio, 269,43 Eur už komunalines paslaugas ir 40 Eur delspinigių, todėl teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi priėmė ieškinio dalies atsisakymą ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl 124,05 Eur nuomos mokesčio, 269,43 Eur už komunalines paslaugas ir 40 Eur delspinigiai (e. b. l. 123-124).

Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas taip pat atsisakė reikalavimo dėl 1 664,96 Eur nuostolių priteisimo (e. b. l. 155-156), o patikslinęs ieškinį, pareiškė reikalavimą dėl 200 Eur baudos priteisimo (e. b. l. 157-159). 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedimais atsakovas sumokėjo ieškovui 46,72 Eur nuomos mokesčio ir 12,70 Eur delspinigių (e. b. l. 165-166), paaiškindamas, kad šios sumos sumokėtos už dviejų dienų laikotarpį nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 17 d. (e. b. l. 161). Apmokėjimas gautas po teismui 2018-09-10 pateikto ieškinio patikslinimo. Atitinkamai ieškovas sumažino reikalavimus ir prašo priteisti 233,60 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 27 d. ir 130,90 Eur delspinigių (673,80 Eur x 0,2 proc. x 136 d. – 40 Eur - 12,70 Eur delspinigių, sumokėtų po bylos iškėlimo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl 1 664,96 Eur dydžio nuostolių, 46,72 Eur nuomos mokesčio ir 12,70 Eur delspinigių priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnio nuostatos numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį ir 6.576 straipsnį nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 7.1 punktu šalys sutarė, kad Sutartis yra neterminuota. 7.2 punkte aptarė, kad šalis turi teisę nutraukti Sutartį prieš 30 dienų raštu įspėjus kitą šalį. Byloje nekilo ginčas, kad bendru susitarimu nutarė nutraukti Sutartį, tačiau nebuvo raštu aptarta nuo kada ji nutraukiama.

Iš šalių susirašinėjimo, kurių neginčijo atsakovas, matyti, kad 2017-10-16 atsakovas rašė, jog kitą dieną (2017-10-17) „išveža viską. Vakare nurašysiu skaitliukus“, o 2017-10-17 ieškovas prašė, raktą (nuo buto) perduoti jo kolegei (e. b. l. 69-70). Tačiau 2017-10-22 (sekmadienis) atsakovo sutuoktinė rašo, kad išvežė daiktus, valo, išvalė kilimus, kitą dieną planuoja išskalbti užuolaidas, o antradienį – trečiadienį (spalio mėnesio 24-25 d.) raktus perduos ieškovo kolegei; 2017-10-27 (penktadienis) 18:25 ieškovas rašo, kad gavo raktus, prašo pateikti skaitliukų parodymus, kad perskaičiuoti skolą (e. b. l. 107). Tokia nuosekli įvykių seka leidžia labiau tikėti, kad ginčo patalpos buvo atlaisvintos tik 2017-10-27. Tai paneigiančių objektyvių ir pakankamų įrodymų nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Tokiu atveju konstatuotina, kad nuomos santykiai tęsėsi iki minėtos datos, todėl tenkintinas reikalavimas priteisti 233,60 Eur nuomos mokesčio.

Dėl delspinigių priteisimo

Sutarties 5.1 punktu šalys sutarė, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio ar neatsiskaitęs už mokesčius ir aptarnavimą, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,2 proc. delspinigių nuo vieno mėnesio bendros skolos sumos. Kadangi nuomos mokestis ir kiti mokesčiai nebuvo laiku sumokėti, delspinigių mokėjimas aptartas Sutartimi, jų procentinės išraiškos atsakovas neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu mokėjo delspinigius po 0,2 proc. dydžio, teismas remiasi šalių valia ir elgesiu ir daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti 130,90 Eur delspinigių (CK 1.5, 6.71, 6.72 straipsniai).

Dėl baudos priteisimo

Sutarties 5.5 punktu šalys sutarė, kad nuomininkas po Sutarties nutraukimo perduodantis netvarkingas patalpas nuomotojui, moka baudą – 200 Eur.

Iš šalių susirašinėjimo, kurių neginčijo atsakovas neginčijo, matyti, kad atsakovo sutuoktinė dar 2017 m. gruodžio 12 d. rašė apie pritarimą atlikti šlifavimo darbus, prašė susitarti dėl atsiskaitymo dalimis (e. b. l. 33-35). Ši aplinkybė ir byloje esančios fotonuotraukos apie ginčo patalpų (grindų apgadinimai, lovos apipaišymai ir kt.) būklę (e. b. l. 19-21, 23-27) leidžia labiau tikėti, kad patalpos buvo grąžintos netvarkingos, t. y. ne tokios pat būklės, kokios gavo atsakovas, todėl yra pagrindas priteisti sutarto dydžio baudą (CK 1.5, 6.71, 6.72 straipsniai).

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo turi būti atmestas taikant senaties terminą. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad iš esmės toks reikalavimas buvo išreikštas pradiniame ieškinyje, kuris gautas teisme 2018-03-12, nurodant, kad 200 Eur dydžio bauda priteistina, tačiau ji įskaitoma į nuostolius, nes tiesioginių nuostolių suma apima baudos sumą. Taigi akivaizdu, kad iki ieškinio padavimo nepraėjo 6 mėn., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl baudos priteisimo (CK 1.124 straipsnis, 1.124 straipsnio 5 dalis, 1.126, 1.127, 1.131, 1.132 straipsniai).

Konstatavus, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti nuomos mokestį, delspinigius ir baudą, tenkintinas ir reikalavimas dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo - 2018-03-12 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).

Ieškovas byloje patyrė 1 673 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 95 Eur žyminis mokestis (57 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) (e. b. l. 43) ir 1 620 Eur išlaidos advokato pagalbai (e. b. l. 45-46, 112, 170-172). Atsakovas byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai (e. b. l. 65-66, 163-164). Priėmus ieškinio dalies atsisakymą ir nesant pagrindo konstatuoti, kad reikalavimas dėl 1 664,96 Eur nuostolių priteisimo buvo pagrįstas, konstatavus, kad reikalavimai priteisti nuomos mokesčius, delspinigius ir baudą yra pagrįsti, yra teisinga ir protinga atlikti išlaidų advokatams priešpriešinį įskaitymą ir nei vienai iš šalių jų nepriteisti;

ieškovui priteistina iš atsakovo 38 Eur žyminio mokesčio už patenkintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 11 Eur žyminio mokesčio už pagrįstus reikalavimus, kuriuos atsakovas apmokėjo bylos nagrinėjimo metu (170,77 Eur nuomos mokesčio + 269,43 Eur už komunalines paslaugas + 52,70 Eur delspinigių) x 3 proc. x 75 proc. (el. priemonėmis pateiktas ieškinys) x 25 proc. (likusieji 75 proc. grąžintini atsisakius šių reikalavimų), ir 13 Eur žyminio mokesčio už priteistus reikalavimus (564,50 Eur x 3 proc. x 75 proc. (el. priemonėmis pateiktas ieškinys) (CPK 3 straipsnio 1, 7, 8 dalys, 93, 98 straipsniai).

Ieškovui grąžintina 33 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsisakytą ieškinio dalį (atsisakė 170,77 Eur nuomos mokesčio + 269,43 Eur už komunalines paslaugas + 52,70 Eur delspinigių + 1 664,96 Eur nuostolių, tačiau minusuojama 200 Eur už reikalavimą priteisti baudą) x 3 proc. x 75 proc. (el. priemonėmis pateiktas ieškinys) x 75 proc. (už atsisakymą) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl 1 664,96 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 96 ct) dydžio nuostolių, 46,72 Eur (keturiasdešimt šešių eurų ir 72 ct) nuomos mokesčio ir 12,70 Eur (dvylikos eurų ir 70 ct) delspinigių priteisimo.

Priteisti iš atsakovo K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui I. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,60 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus ir 60 ct) nuomos mokesčio, 130,90 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų ir 90 ct) delspinigių, 200 Eur (du šimtus eurų) baudos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 564,50 Eur sumą nuo 2018-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui I. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. kovo 10 d., išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.