Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui S. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė K. B. palaikė procesinę poziciją nurodytą ieškinyje ir paaiškino, kad 2005 m. rugsėjo mėnesį išvažiavo į Jungtinę Karalystę dirbti. Po mėnesio susipažino su atsakovu S. K., pradėjo draugauti. Nurodė, kad pastojo 2005 m. lapkričio mėnesį. Apie nėštumą su atsakovu nekalbėjo, nes kai pastojo jie buvo susipykę ir nebendravo. Nors atsakovui apie nėštumą tiesiogiai ieškovė nepranešė, tačiau apie nėštumą jis žinojo iš bendros draugės, kuri gyvena Anglijoje. 2006 m. kovo mėnesį, pasibaigus darbo sutarčiai, ji išvažiavo į Lietuvą. Kai vaikui buvo 2-3 metai, atsakovas susisiekė su ieškove, kadangi buvo Lietuvoje. Paskambinęs paprašė susitikti, kadangi norėjo pamatyti vaiką. Paaiškino, kad su atsakovu buvo susitikę, jis matė vaiką. Susitikimo metu paklausus, ar atsakovas abejoja tėvyste, jis atsakė, kad ne, nes vaikas panašus į jį. Vėliau su atsakovu buvo susitikę kai vaikui buvo 4-5 metai. Atsakovas dėl susitikimo su ieškove susiekė pats. Susitikimo metu atsakovas paprašė ieškovės valiutinės sąskaitos, minėjo, kad nori pervedinėti pinigus vaikui. Ieškovė kitą dieną nusiuntė atsakovui sąskaitos numerį, tačiau pinigų atsakovas nepervedė. Antro susitikimo metu atsakovas nekėlė klausimų dėl vaiko tėvystės. Su vaiku atsakovas bendravo draugiškai, tačiau sūnumi jo nevadino. Vėliau su atsakovu apie 2-3 metus bendravo per socialinius tinklus. Atsakovas žadėdavo, kad prisidės finansiškai prie vaiko išlaikymo. Kad ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovui buvo žinoma. Nurodė, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, yra vedęs. Su atsakovu bendravo prieš DNR ekspertizę, jis prašė ieškovės nurodyti paskirtos DNR ekspertizės laiką ir datą, tačiau į ekspertizę atsakovas neatvyko. Nuo to laiko su atsakovu ieškovė nebendrauja. Ieškovė nurodo, kad jos uždirbamų ir valstybės teikiamų pinigų šiuo metu abiem vaikams užtenka, tačiau išlaikymo prašo, kadangi ateityje norės išleisti vaikus mokytis. Prašo iš atsakovo priteisti A. B. išlaikymui po 300,00 Eur per mėnesį. Nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia: 33,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 10,00 Eur telefono sąskaitai, 70,00 Eur maistui, 60,00 Eur rūbams ir avalynei, 10,00 Eur higienos poreikiams, 10,00 Eur mokymosi priemonėms, 15,00 Eur laisvalaikiui. Nurodo, kad vaikas gauna nemokamą maitinimą mokykloje, gauna vienkartinę išmoką prieš mokslo metų pradžią, kuri sudaro 57,00 Eur, mokamų būrelių nelanko, specialiųjų poreikių neturi, sveikatos problemų neturi. Ieškovė kas mėnesį gauna 50,00 Eur išmoką už vaiką. Nurodo, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 600-640 Eur. Ieškovė su abiem vaikais gyvena jos tėvams priklausančiame bute. Pati ieškovė A. B. išlaikymui pajėgi skirti 200,00 Eur, išlaikyti vaikus padeda tėvai. Prašo iš atsakovo S. K. priteisti didesnę dalį sūnaus išlaikymui. Mano, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, kadangi jis dirba Jungtinėje Karalystėje. Kad atsakovas dirba žino iš pažįstamų ir jo žmonos. Žino, kad atsakovas Jungtinėje Karalystėje turi paskolą, šiuo metu gyvena nuomojamame būste, turi du nepilnamečius vaikus. Tikslios atsakovo turtinės padėties nežino. Supranta, kad 300,00 Eur išlaikymas atsakovui gali būti per didelė našta, todėl sutiktų, jei atsakovas sūnaus išlaikymui mokėtų mažiau. Išsamesnės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatyti neprašo.

Teismo posėdžio metu ieškovės K. B. atstovas advokatas I. Tumas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė pateikė visus įrodymus, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Nustačius tėvystę, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Atsakovui S. K. procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, teismo šaukimas) įteikti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo (2 tomas, b. l. 1-6, 8, 12-21).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi, bendrauti su jais. Tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, auginti, prižiūrėti, auklėti, ugdyti vaiką ir kt. Mano, kad ieškovės prašoma priteisti 300,00 Eur išlaikymo suma vaikui užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą. Nurodo, kad vaiko tėvas privalo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių tenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Neprieštarauja dėl ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo. Sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Ieškovės šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos. Nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku ar netinkamai vykdytų tėvų valdžią (2 tomas, b. l. 24-26).

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas D. N. papildomai nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų nustatyti, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodo, kad prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančia rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė K. B. yra nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mama, tėvas gimimo liudijime nenurodytas (1 tomas, b. l. 6). Ieškovė augina du nepilnamečius vaikus – A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Su nepilnamečiais vaikais gyvena jos tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis K. B. neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, taip pat savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba akcinėje prekybos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos darbo užmokesčio pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 500,00 Eur. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovės šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, ieškovei nėra teikiamos socialinės paslaugos (1 tomas, b. l. 20-21, 2 tomas, b. l. 24-26).

Dėl tėvystės nustatymo.

Tėvystės nustatymo sąlygos nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje, t. y. jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats vaiko gimimo faktas, sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas apie ieškovės pradėtą procesą dėl tėvystės nustatymo teisme buvo informuotas (1 tomas, b. l. 42). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis atsakovo apeliacinis skundas, kuriame jis nurodo, kad yra susipažinęs su teismo sprendimu ir ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat byloje pateikti susirašinėjimai per socialinius tinklus (1 tomas, b. l. 142-143, 2 tomas, b. l. 30-49). Visi procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteikti tinkamai, todėl teismas konstatuoja, kad apie iškeltą bylą ir joje keliamus reikalavimus atsakovui buvo žinoma (2 tomas, b. l. 1-6, 8, 12-21). Atsiliepimo ir prieštaravimų dėl ieškinio atsakovas teismui nepateikė, bylos eiga nei pats, nei per atstovą nesidomėjo. Apie būtinumą atvykti į teismo paskirtą ekspertizės įstaigą atsakovas buvo informuotas teismo nutartimi, papildomai ieškovės telefoninio pokalbio metu bei SMS žinute, tačiau atsakovas į ekspertinę įstaigą neatvyko, todėl dėl objektyvių priežasčių DNR ekspertizės nebuvo galima atlikti. Atsižvelgiant į tai, byloje vertinami kiti įrodomieji faktai, patvirtinantys tėvystę. Ieškovė K. B. teigia, kad atsakovas yra jos sūnaus A. B. tėvas. Byloje pateiktos atsakovo ir nepilnamečio A. B. foto nuotraukos (1 tomas, b. l. 116-118), kuriose yra akivaizdus šių asmenų vizualinis panašumas. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose apklausi liudytojai A. K. ir A. K. patvirtino, kad ieškovė pastojimo metu artimai bendravo su atsakovu S. K., nuo kurio susilaukė sūnaus. Nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie vaiko gimimą, jis tėvystės neneigė, būdamas Lietuvoje du kartus vaiką aplankė. Byloje pateiktas rašytinis A. R. paaiškinimas, kuriame ji patvirtina, kad pažįsta tiek ieškovę tiek atsakovą. Nurodo, kad su ieškove 2005 m. kartu dirbo Jungtinėje Karalystėje, 2006 m. kovą ieškovė išvyko į Lietuvą. Paaiškino, kad prieš išvykstant į Lietuvą, matė, jog ieškovė laukiasi, įtarė kas yra vaiko tėvas. Patvirtino, kad A. B. panašus į atsakovą. Nurodė, kad kartais susitikus S. K., jis klausdavo apie K. ir A. (2 tomas, b. l. 28).

Išklausius byloje ieškovę ir įvertinus liudytojų paaiškinimus, matyti, kad jie sutampa, atitinka visos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, abejoti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, todėl laikytina, kad ieškovė pilnai įrodė aplinkybę, jog atsakovas yra jos sūnaus tėvas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog atsakovas S. K. yra A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B. yra S. K. sūnus (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 178-179 straipsniai, 185 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja.

Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena, sūnus nuo gimimo gyvena su motina (ieškove). Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis ieškovė K. B. su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena pas tėvus, jiems priklausančiame bute su patogumais. Ieškovei su vaikais yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi būtiniausi baldai. Namuose švaru ir tvarkinga. Nepilnamečiams vaikams ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos ilsėtis, žaisti, ruošti pamokas. Teismas neturi duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų motinos valdžia, netinkamai rūpintųsi vaiku, ar būtų neatsakingas motina. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas sūnui augti ir vystytis. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad tėvas S. K. prieštaravimų ieškovės reikalavimui sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nepareiškė, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų vaiko interesus. Dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina tenkintinas, nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove K. B. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo teismo iš atsakovo S. K. priteisti materialinį išlaikymą sūnui A. B. po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis įmokomis pinigus mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 400,00 Eur.

CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 555,00 Eur (į rankas 430,00 Eur). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinę socialinę išmoką (BSI). Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas S. K. Lietuvoje nedirba, yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, Lietuvoje neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (1 tomas, b. l. 130,132). Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus – E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 27). Teismui nagrinėjamu atveju nepavyko nustatyti tikslios atsakovo turtinės padėties ir gaunamų pajamų, kadangi atsakovas Lietuvoje nedirba, pats duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas dėl kažkokių aplinkybių (neįgalumas, liga ir pan.) yra nedarbingas, todėl negali gauti pajamų. Priešingai, tiek ieškovė, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, turi galimybę dirbdamas pagerinti savo turtinę padėtį ir teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo turtinė padėtis, nagrinėjamu atveju, negali būti pripažinta esmine aplinkybe lemiančia jo galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą.

Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė K. B. prašė nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, t. y. priteisti iš atsakovo sūnaus A. B. išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį, kadangi ji viena augina du nepilnamečius vaikus, dirba, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto savo vardu neturi, kitokių pajamų negauna. Nurodė, kad A. B. išlaikymui per mėnesį reikia apie 400,00 Eur: 33,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 10,00 Eur telefono sąskaitai, 70,00 Eur maistui, 60,00 Eur rūbams ir avalynei, 10,00 Eur higienos poreikiams, 10,00 Eur mokymosi priemonėms, 15,00 Eur laisvalaikiui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo S. K. sūnaus A. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 16 d.) iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise pavestina tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai K. B. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį, t. y. 10 800,00 Eur (36 x 300,00 Eur). Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovas sūnui A. materialinio išlaikymo neteikė, atsakovo tėvystė minėto vaiko atžvilgiu pripažinta šiuo teismo sprendimu. Kadangi teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas nesutampa, tokiu atveju, priteisiant išlaikymą už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, priteistinas jo įsiskolinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo jo nepilnamečiam vaikui A. B. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 16 d., t. y. už 36 mėnesius. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms (tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir pan.), šalys turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo dydžio, o taip pat ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei K. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) terminas pratęstas) suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ji nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų (1 tomas, b. l. 8-9, 80-81).

Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje nėra.

Ieškinys patenkintas iš dalies – 86,67 procentais (100 procentų dalyje dėl tėvystės nustatymo, 100 procentų dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir 73,33 procentų dalyje dėl materialinio išlaikymo bei 73,33 procentų ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).

Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas byloje sudaro – 318,50 Eur (1 tomas, b. l. 83, 182). Ieškinį patenkinus iš dalies (86,67 procentai) iš atsakovo priteistina 276,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje taip pat sudaro 532,00 Eur nesumokėtas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį yra atleista, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 60,90 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteistinas 461,08 Eur žyminis mokestis ir 52,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 282, 387, 392 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B. yra S. K. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. sausio 16 d.), iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už 36 mėnesius – 7 920,00 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnamečio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atstovę motiną K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 461,08 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro 08 ct) nesumokėto žyminio mokesčio ir 52,78 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas - 5660.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 276,04 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 04 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų – valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.