- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-682-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01021-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. M.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti antstolio Ramūno Kamarausko 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymą, įpareigoti antstolį priimti patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0055/18/01673, panaikinti pareiškėjos turto atžvilgiu taikomus areštus ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, priteisti iš antstolio pareiškėjos naudai jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti antstoliui Ramūnui Kamarauskui 5000,00 Eur baudą, jos dalį – 2500,00 Eur, paskiriant sumokėti pareiškėjos naudai.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į antstolį Ramūną Kamarauską su prašymu užbaigti vykdomąją bylą, panaikinti pareiškėjos turto atžvilgiu taikomus apribojimus ir vykdomuosius dokumentus persiųsti įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2019 m. lapkričio 8 d. vykdomojoje byloje priimtais patvarkymais antstolis Ramūnas Kamarauskas pilnai patenkino pareiškėjos 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą – užbaigė vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir panaikino pareiškėjos turto atžvilgiu taikomus apribojimus. Tačiau 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. 19-55-22828, antstolis Ramūnas Kamarauskas nusprendė atnaujinti vykdomąją bylą. Pareiškėja su minėtu patvarkymu nesutinka, laiko patvarkymą neteisėtu ir reikalauja jį panaikinti, vykdomąją bylą užbaigti, vykdomąjį dokumentą grąžinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir panaikinti pareiškėjos turto atžvilgiu taikomus apribojimus.
3. Pareiškėjos teigimu antstolio 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkyme nenurodytas teisinis pagrindas, kurio vadovaujantis antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė sprendimą atnaujinti vykdomąją bylą. Pareiškėja pažymėjo, kad antstolis 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu ne sustabdė vykdomąją bylą, o ją užbaigė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) suteikia teisę antstoliui atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą, tačiau nesuteikia teisės atnaujinti užbaigtos vykdomosios bylos. Be to, iš antstolio Ramūno Kamarausko patvarkymo turinio galima spręsti, kad antstolis vykdomąją bylą nusprendė atnaujinti vadovaudamasis tuo, kad individualios įmonės (toliau – IĮ) „Viešųjų pirkimų sprendimai“ veikla yra pasibaigusi ir ji yra išregistruota, tačiau tuo skolininkės asmeninės prievolės kreditoriams nepasibaigė. Pareiškėja su tokiais argumentais nesutinka, kadangi įmonės veikla nėra pasibaigusi ir ji nėra išregistruota, t. y. įmonės bankroto procesas nėra pasibaigęs. Tai, kad bankroto byla nėra baigta antstoliui galėjo ir turėjo būti suprantama jau vien dėl to, kad antstolis kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą persiųsdamas jam vykdomąjį dokumentą ir pats kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu grąžinti jam vykdomąjį dokumentą. Tačiau net jeigu bankroto byla būtų pasibaigusi ir įmonė būtų išregistruota pripažinus jos veiklą pasibaigusia, vykdomasis dokumentas turėtų būti grąžintas išieškotojui ir tą atliktų bankroto bylą išnagrinėjęs teismas.
4. Antstolis Ramūnas Kamarauskas nurodė, kad vykdomojoje byloje teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. eB2-2216-640/2018, kadangi nebuvo kliūčių minėtam vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, o pateikto vykdomojo dokumento pagrindas yra ne individualios įmonės, o fizinio asmens prievolės užtikrinimas. Individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai. 2019 m. lapkričio 15 d. iš IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Renema“ buvo gautas pranešimas, kad IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje nebėra jokio realizuotino turto, bauda Valstybinei mokesčių inspekcijai priteista bankroto byloje iš I. M.. Atsižvelgiant į bankroto administratorės pateiktą informaciją, 2019 m. lapkričio 15 d. prašymu, antstolis Ramūnas Kamarauskas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, grąžinti vykdomąjį dokumentą Nr. eB2-2216-640/2018, tolimesniam vykdymui, o 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymu antstolis atnaujino vykdomąją bylą bei atsisakė tenkinti skolininkės 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą.
5. Antstolis pažymėjo, kad skolininkė 2019 m. lapkričio 6 d. prašymu, vėliau skundu, klaidina antstolį, nes skolos išieškojimas iš skolininkės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turi būti vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673, ir vykdomasis dokumentas negali būti perduotas IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Atsiliepimas
6. Išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio veiksmų. Išieškotoja nurodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. vykdomajame dokumente nurodytas Į. M. įsiskolinimas valstybės naudai atsirado po bankroto bylos iškėlimo IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ), ši suma negalėjo būti traukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje. Be to, kadangi priteista 1000,00 Eur suma yra asmeninio pobūdžio ši skola priteista būtent ių skolininkės, ne įmonės, ši suma nėra priskirtina prie administravimo išlaidų įmonės bankroto procese. Išieškotoja pažymėjo, kad ir pats įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas vykdomąjį dokumentą persiuntė vykdyti išieškotojai, t. y. nepridėjo prie bankrutavusios IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylos dokumentų, nekėlė klausimo dėl išieškotojos reikalavimo tikslinimo.
7. Išieškotoja taip pat nurodė, kad IĮ „Viešųjų pirkimo sprendimai“ savininkei priklausęs nekilnojamasis turtas parduotas ir lėšos kreditoriams paskirstytos 2019 m. kovo mėnesį, kito realizuotino įmonės ar savininkės turto nenustatyta, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju I. M. geranoriškai dengiant įsiskolinimą biudžetui pagal 2018 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-2216-640/2018, ar šį įsiskolinimą išieškant priverstinai per antstolį, kreditorių teisės ir teisėti interesai IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto procese nebūtų pažeidžiami. Atsižvelgiant į nurodytą, išieškotoja prašė atmesti pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673.
9. Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673 esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad antstoliui Ramūnui Kamarauskui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. eB2-2216-640/2018 dėl 1000,00 Eur baudos išieškojimo iš buvusios IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vadovės I. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2018 m. spalio 4 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė patvarkymą Nr. S-18-55-19102, kuriuo patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdyti ieškotojos pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą.
10. 2019 m. lapkričio 6 d. skolininkė I. M. pateikė antstoliui Ramūnui Kamarauskui prašymą užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąją bylą persiųsti IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2019 m. lapkričio 8 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė nurodymą panaikinti areštą Nr. S-19-55-20338, kuriuo panaikino visus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Taip pat antstolis 2019 m. lapkričio 8 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ yra iškelta bankroto byla, todėl antstolis vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0055/18/01673, ir vykdomąjį dokumentą Nr. eB2-2216-640/2018 persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus apygardos teismui. 2019 m. lapkričio 15 d. antstolis raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismas grąžino 2018 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-2216-6470/2018. 2019 m. gruodžio 13 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-19-55-22829.
11. 2020 m. sausio 6 d. antstolių Ingos Karalienės, Neringos Lipeikienės, Ginto Badikonio, Andriaus Bublio ir Ramūno Kamarausko kontoroje buvo gautas pareiškėjos (skolininkės) I. M. skundas dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymą ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį Ramūną Kamarauską priimti patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0055/18/01673. Antstolis minėto skundo netenkino ir remiantis CPK 510 straipsniu perdavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
12. Teismo vertinimu antstolis neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, kadangi 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-19-55-20342 antstolis neturėjo užbaigti vykdomosios bylos, tačiau turėjo sustabdyti ir persiųsti vykdomąją dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Siekiant ištaisyti padarytą klaidą, teismo nuomone, antstolis turėjo pagrindą atnaujinti vykdomąją bylą.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad įmonės savininko, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisinis statusas pasibaigus bankroto procedūrai nesikeičia. Todėl įmonės savininko prievolės nesibaigia ir jo kreditoriai turi teisę reikalauti vykdyti prievoles vykdymo proceso nustatyta tvarka. Todėl ir į individualios įmonės bankroto bylą perduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko gali būti grąžintas kreditoriui, kad jis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto.
14. Teismas sprendė, kad šiuo atveju antstolis turėjo teisę atnaujinti klaidingai užbaigtą vykdomąją bylą, kadangi antstolis neturėjo užbaigti vykdomosios bylos CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes iškėlus bankroto bylą individualiajai įmonei, asmeninė skolininkės I. M. prievolė išliko. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojos – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Todėl nepripažinus teisės antstoliui atnaujinti užbaigtą vykdomąją bylą, kai nustatomi antstolio klaidingai atlikti veiksmai, reikštų išieškotojos teisių bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimą.
15. Teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0055/18/01673, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
16. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė antstolio piktnaudžiavimo procesu aplinkybės, antstolis teisėtai ir pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą. Teismas pažymėjo, kad susidarė sudėtinga situacija, kurioje antstoliui buvo sunku pasirinkti vieno ar kito klausimo sprendimo būdą, todėl pareiškėjos prašymą skirti antstoliui baudą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos 2019 m. sausio 6 d. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti antstoliui Ramūnui Kamarauskui iki 5000 Eur baudą, dalį antstoliui skirtos baudos (50 proc.) paskiriant sumokėti pareiškėjos I. M. naudai. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
17.1. nagrinėjama byla yra neatsiejamai susijusi su BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ teisėmis ir pareigomis, todėl teismas privalėjo įmonę įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu. To nepadaręs teismas pažeidė CPK teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
17.2. antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikla yra reguliuojama ne privatinės, o viešosios teisės. Viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, turi būti vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, todėl nesant teisinio reguliavimo, suteikiančio teisę antstoliui savo iniciatyva atnaujinti jo paties užbaigtą vykdomąją bylą, antstolis, net jeigu jis ir manė, kad užbaigdamas vykdomąją bylą suklydo, vis tik neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti užbaigtos vykdomosios bylos, juo labiau, kad vykdymo procesą reguliuojančios teisės normos apskritai nenumato antstolio teisės kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu grąžinti antstoliui vykdomąjį dokumentą, kurį pats antstolis bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir perdavė;
17.3. ne tik antstolis neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo dokumento jam grąžinimo, bet ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturėjo teisinio pagrindo antstolio prašymu grąžinti antstoliui vykdomąjį dokumentą, kadangi proceso teisės normos nenumato bankroto bylą nagrinėjančio teismo teisės grąžinti antstoliui vykdomąjį dokumentą, kurį antstolis teismui ir perdavė užbaigdamas vykdomąją bylą. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas po individualios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir išregistravimo iš registro, jei įmonės savininko asmeninio kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje lieka nepatenkinti, vykdomąjį dokumentą turėtų grąžinti išieškotojui (o ne antstoliui), kad išieškotojas įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto. Tai atitiktų CPK 631 straipsnio 2 punkte nustatytą vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindą - kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir esant tokiam grąžinimo pagrindui, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vykdomasis dokumentas galėtų būti iš naujo pateiktas antstoliui vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis);
17.4. nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolis, 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu užbaigdamas vykdomąją bylą, suklydo. Priešingai, antstolis Ramūnas Kamarauskas suklydo ne tada, kai 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą, o tada: 1) kai 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą grąžinti jam vykdomąjį dokumentą; 2) kai 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymu atnaujino užbaigtą vykdomąją bylą;
17.5. antstoliui Ramūnui Kamarauskui toliau tęsiant išieškojimą iš pareiškėjos turto pagal išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą, dėl įmonės ir įmonės savininkės turto, kuris, kaip minėta, patenka į bendrą bankrutuojančios įmonės turto masę, vienu metu vyksta du konkuruojantys ir iš esmės tarpusavyje nesuderinami išieškojimo procesai, iš kurių vieną pagal CPK vykdymo taisykles kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vykdo antstolis Ramūnas Kamarauskas, o kitą pagal ĮBĮ nuostatas BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių naudai vykdo bankroto administratorius.
18. Antstolis bei suinteresuotas asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
19. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis neteisėta, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ teisių ir pareigų, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo priimtą nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų.
20. Vykdomosios bylos pradėjimo vykdyti pagrindas yra Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria konstatavus pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai, kaip buvusiai IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vadovei, skirta 1000 Eur bauda. Vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai atliekami tik I. M. atžvilgiu, todėl pareiškėjos teiginiai, kad nagrinėjama byla yra neatsiejamai susijusi su BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ teisėmis ir pareigomis yra nepagrįsti.
21. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl kitų atkirojo skundo argumentų
22. Pareiškėja prašo panaikinti antstolio Ramūno Kamarausko 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymą, kuriuo antstolis atnaujino vykdomąją byla Nr. 0055/18/01673. Pareiškėjos teigimu, antstolis neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti užbaigtos vykdomosios bylos.
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. eB2-2216-640/2018 dėl 1000,00 Eur baudos išieškojimo iš buvusios IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vadovės I. M.. Antstolis 2018 m. spalio 4 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673. 2019 m. lapkričio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomąjį dokumentą eB2-2216-640/2018 persiuntė IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymu anstolis vykdomąją bylą Nr. 0055/18/01673 atnaujino nurodydamas, kad bauda bankroto byloje priteista iš I. M. ir anstoliui yra pagrindas tęsti skolos išieškojimą iš I. M., kadangi individualiai įmonei veiklą pabaigus dėl bankroto ir ją išregistravus, pasibaigia jos savininkės prievolės tik individualios įmonės kreditoriams, tačiau prievolės, kurios įgytos asmeniškai, išlieka.
24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškelta bankroto byla. Pareiškėja I. M. į šią bylą įtraukta bendraatsakove.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
25. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, kurių tarpusavio teisinis santykis pasireiškia tuo, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles, tačiau bankrutuojančiai įmonei nekyla atsakomybė už jos savininko asmenines prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Kadangi individualios įmonės bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 2-2298/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1653/2012), todėl individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju dėl vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673 atliekamų veiksmų bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami, kadangi teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto procedūros iš esmės yra baigtos, tačiau bankroto administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos paliktas nenagrinėtu dėl teisminių ginčų tarp pareiškėjos ir bankroto administratoriaus. Be to, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl anstolio veiksmų taip pat nurodė, kad IĮ „Viešųjų pirkimo sprendimai“ savininkei priklausęs nekilnojamasis turtas parduotas ir lėšos kreditoriams paskirstytos 2019 m. kovo mėnesį, kito realizuotino įmonės ar savininkės turto nenustatyta.
27. Taigi pareiškėja, nesant duomenų apie jai iškeltą bankroto bylą, turi teisę bankroto administratoriui pateikusi duomenis apie turimą turtą, toliau vykdyti prievoles kreditoriams, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios intancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju antstolis turėjo pagrindą atnaujinti vykdomąją bylą, siekiant ištaisyti padarytą klaidą, nes nebuvo pagrindo užbaigti vykdomosios bylos remiantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kadangi iškėlus bankroto bylą individualiajai įmonei, asmeninė skolininkės I. M. prievolė išliko.
29. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 1000 Eur skolos išieškojimas iš pareiškėjos I. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turi būti vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673, ir vykdomasis dokumentas negalėjo būti perduotas IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstolis pagrįstai atnaujimo vykdomąją bylą.
30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios motyvams apeliacinės instancijos teismas pritaria, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finlandjudgementof 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.
32. Analogiškai teismų pareigą motyvuoti priimtą sprendimą nustatančias procesinės teisės normas savo praktikoje aiškina ir taiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-219/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išsamiai aptartos su pareiškėjos skundu dėl anstolio veiksmų susijusios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuodamas, kad baudos išieškojimas iš pareiškėjos I. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turi būti vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
33. Pareiškėja prašo skirti antstoliui Ramūnui Kamarauskui iki 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dalį antstoliui skirtos baudos (50 proc.) paskiriant sumokėti pareiškėjos I. M. naudai.
34. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjos skundas buvo atmestas, o pareiškėjos atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Taigi šioje byloje nebuvo nustatyta akivaizdus antstolio piktnaudžiavimo ar nesąžiningumo. Kadangi antstolio piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas, pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas (CPK 95 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.