Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-26 · Civilinė byla Nr. e2-1628-464/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
e2-1628-464/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1628-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3863-432-933/2020, kuria jai nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2. Pareiškėja UAB „Čelta“ 2020 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir pripažinti tarp UAB „Čelta“ ir banko BAB Snoras 2008 m. balandžio 17 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 031-93418 negaliojančia dėl suklydimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti. Nesutikdama su šia nutartimi, pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė atskirąjį skundą.

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai UAB „Čelta“ 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties trūkumams pašalinti – nurodyti atskirojo skundo dalyką. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su patikslinto atskirojo skundo turiniu, sprendė, kad pareiškėja visgi nesuformulavo konkretaus reikalavimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų nuostatas. Pagal tokį atskirąjį skundą apeliacinis procesas nėra galimas – nežinomas nei konkretus pareiškėjos reikalavimas, nei skundo pagrindai ir jo ribos, todėl teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi UAB „Čelta“ atskirąjį skundą (pradinį ir patikslintą) dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-09-11 nutarties nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja UAB „Čelta“ 2020 m. spalio 1 d. pateikė atskirąjį skundą ir dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 kalendorinių dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties trūkumams pašalinti.

7. Teismas nurodė, kad pagal CPK 337 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų nuostatas apeliacinės instancijos teismas, jeigu panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį, atlieka tam tikrus veiksmus – panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį. Tačiau pareiškėja, pateikdama atskirąjį skundą, nenurodo, kokio konkrečiai rezultato ji siekia prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (klausimo išsprendimo iš esmės kokiu nors konkrečiu būdu, bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ar nutarties pakeitimo kokiu nors konkrečiu būdu).

8. Teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde taip pat nenurodomas joks skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties neteisėtumo ir jos panaikinimo pagrindas, nors tokius argumentus, vadovaujantis CPK 338 straipsnio, 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis, taip pat privalu nurodyti.

9. Pažymėdamas ir tai, kad atskirajame skunde iš esmės yra išdėstyti ne su skundžiama 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, bet su pačiu prašymu dėl proceso atnaujinimo ir 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi susiję pareiškėjos samprotavimai, kurie šiame atskirajame skunde yra pertekliniai, teismas nustatė pareiškėjai terminą atskirojo skundo dalykui ir nutarties neteisėtumo pagrindui nurodyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde (DOK-35230) dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties panaikinimo prašo priimti jos atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties ir laikyti 2020 m. rugsėjo 17 d. pateiktą atskirąjį skundą bei 2020 m. rugsėjo 28 d. pateiktą patikslintą atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. priimtos nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. eA2-3863-432/2020 paduotu laikantis nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja neaiškiai ir nekonkrečiai nurodė ankstesnio atskirojo skundo dalyką ar priimtos nutarties neteisėtumo argumentus. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, ir priimti naują sprendimą, išspręsti ginčą iš esmės.

10.2. Ginčą turėtų išspręsti pats apeliacinės instancijos teismas, nes Vilniaus apygardos teismas daugybę kartų atsisakė priimti prašymą dėl atnaujinimo, taip ir nepasisakęs dėl ginčo esmės. Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tirti iš naujo nebūtų tikslinga. Teismas, 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, remiasi daugybe nutarčių, kuriose pasisakoma dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-634-614/2015 pagal pareiškėjo prašymus, kurie buvo atmesti. Tačiau jose pasisakoma abstrakčiai, lakoniškai nurodant, kad viskas yra išspręsta. Dėl nežinomų pareiškėjai subjektyvių priežasčių nė karto nepasisakyta dėl jokios aplinkybės konkrečiai.

10.3. Pateiktais atskiraisiais skundais buvo siekiama, kad apeliacinės instancijos teismas panaikintų priimtą nutartį ir ginčą išspręstų iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti teisėta, nes nepasisakyta ir neišspręsta dėl ginčo esmės, dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, kai neįvykdyta nė viena sutarties sąlyga, nenustatytas pagrindinis kredito sutarties parametras, kurio sudarymas reglamentuotas įstatymu.

10.4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis taip pat negali būti teisėta, kadangi ja dėl ginčo esmės nepasisakyta (jis ir nespręstas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro tik Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties, kuria teismas nustatė apeliantei terminą atskirojo skundo dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė, reikšdama prašymą ginčą dėl proceso atnaujinimo išspręsti apeliacinės instancijos teismui, nepagrįstai siekia išplėsti apeliacijos ribas į kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių ir apeliantės teikto prašymo nagrinėjimą ir revizavimą.

12. Taigi, nors apeliantė atskirajame skunde (DOK-35230) pasisako dar ir dėl kitų teismo nutarčių, priimtų sprendžiant jos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą ar pirmiau paduotus atskiruosius skundus, tokie procesiniai klausimai bei apeliantės prašymai dėl ankstesnių jos procesinių dokumentų priėmimo ar, juo labiau, dėl jų išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nespręstini ir kaip nepagrįstai išplečiantys šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo ribas, ir kaip pažeidžiantys sprendžiamų klausimų procesinę tvarką (eiliškumą) bei instancinę teismų diskreciją. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi teisingai išsprendė atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priėmimo klausimą ir ar pagrįstai taikė apeliantei trūkumų šalinimo institutą.

13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnyje yra nurodyta, kad apeliacinis / atskirasis skundas turi atitikti bendrus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, taip pat ir nurodytus šiame straipsnyje specialiuosius reikalavimus. Apeliacinio ar atskirojo skundo argumentai turi atitikti šio skundo dalyką bei pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be kitų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų atskirajame skunde privaloma nurodyti kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat būtina nurodyti ir apelianto prašymą (suformuluoti apeliacinio skundo dalyką) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

14. Pažymėtina, kad į tokius įstatymo leidėjo nustatytus reikalavimus atskirojo skundo turiniui teismai ne kartą yra atkreipę apeliantės dėmesį tiek šioje, tiek ir kitose bylose (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 straipsnis). Skundžiama 2020 m. spalio 2 d. nutartimi apeliantei dar kartą išaiškinta, kad atskirasis skundas, kaip ir bet kuris kitas teismui adresuojamas procesinis dokumentas, turi būti visiškai aiškus, o iš jo turinio turi būti įmanoma identifikuoti tiek pačią skundžiamą nutartį, tiek galimus jos neteisėtumo argumentus, kurie turi būti susiję būtent su šia skundžiama tarpine teismo nutartimi bei ja išspręstu atskiru procesiniu klausimu, tiek ir procesinį rezultatą, kurio siekia apeliantas inicijuodamas tokį procesą.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su 2020 m. spalio 2 d. nutartimi ir prašydama ją panaikinti, nenurodo, kurias procesines taisykles, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą, netinkamai aiškino ar taikė pirmosios instancijos teismas, pateikdama tik tokius argumentus, kad, jos įsitikinimu, civilinė byla Nr. 2-634-614/2015 yra išspręsta neteisingai, o teismas dėl joje apeliantės ginčytos su banku sudarytos sutarties nė karto nepasisakė. Kitaip tariant, apeliantė dėsto ne skundžiamos 2020 m. spalio 2 d. nutarties neteisėtumą galinčius pagrįsti argumentus, bet visą savo dėmesį skiria įrodinėjimui, kodėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo turėtų būti patenkintas (nors šis dar net nėra priimtas) ir patenkinti siekiamoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pareikšto ieškinio reikalavimai.

16. Tačiau tokie atskirojo skundo argumentai šioje bylos procesinėje stadijoje yra visiškai neaktualūs ir skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo nepatvirtina. Akivaizdu, kad atskirojo skundo dėl tarpinės teismo nutarties argumentai negali būti susiję su pačios bylos dėl proceso atnaujinimo, kurią apeliantė dar tik siekia pradėti, baigtimi, nes teismas dar net nėra priėmęs tokio jos pareiškimo ir jo pagal CPK nustatytas taisykles neišnagrinėjęs.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje 2020 m. spalio 2 d. nutartyje padarytai išvadai, kad apeliantė anksčiau teiktame atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties nėra aiškiai nurodžiusi to atskirojo skundo dalyko ir pagrindo, t. y. tokių argumentų, kodėl, jos manymu, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. jos ankstesnio atskirojo skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas neteisingai, grįsdama savo nesutikimą su ta nutartimi iš esmės tapačiais, kaip ir skundžiamos 2020 m. spalio 2 d. nutarties atveju, teiginiais dėl ginčo esmės, kurie nėra aktualūs procesinio dokumento (atskirojo skundo) priėmimo klausimui išspręsti. Todėl apeliantei pagrįstai buvo nustatytas terminas jos atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties turinio trūkumams ištaisyti. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su tokiu jai nustatytu įpareigojimu, nelemia vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai.

18. Kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad apeliantė yra pateikusi daugybę prašymų dėl proceso atnaujinimo toje pačioje byloje ir ne kartą teismo nutartis yra skundusi atskiraisiais skundais, tačiau iš jos teikiamų procesinių dokumentų daryti išvada, kad apeliantė nesupranta arba nenori suprasti, kad tiek prašymai dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirųjų skundų priėmimo klausimas sprendžiami pagal įstatymų leidėjo nustatytas procesinės teisės normas, be to, kiekvienas prašymas ar skundas turi savo nagrinėjimo ribas. Ir nors įstatymų leidėjas iš tiesų neapriboja juridinio asmens atstovo (šiuo atveju apeliantės vadovo) teisės pasirašyti atskirąjį skundą juridinio asmens vardu, ką atskirajame skunde itin akcentuoja apeliantė, tai neatleidžia proceso dalyvio (t. y. apeliantės) nuo pareigos parengti procesinį dokumentą pagal įstatyme nustatytus formaliuosius reikalavimus.

19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. spalio 2 d. nutartimi spręsdamas apeliantės UAB „Čelta“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė apeliantei terminą nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“ terminą iki 2020 m. gruodžio 11 d. įskaitytinai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties pašalinti.

Teisėja Dalia Kačinskienė