Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-07 · Administracinė byla Nr. I-4202-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-07
Bylos Nr.
I-4202-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04638-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4202-789/2016
Teismo proceso Nr. 3-61-3-04638-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2015-09-23 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2015-07-29 buvo laikomas VPN gyvenamojoje patalpoje Nr. 309, kurioje buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,1 m² minimalaus ploto reikalavimas. Teigė, kad tualetas buvo netinkamai atitvertas, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą, nebuvo užtikrintas jo privatumas, tualetas buvo tupimas, todėl patyrė diskomfortą. Pabrėžė, kad bendrojo naudojimo dušai nebuvo tinkamai atitverti, nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu (t. 1, b. l. 1).

2015-12-15 patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 10, 11, 11 D, 18 įrengtas netinkamas apšvietimas, netinkamai įrengti langai, pareiškėjui skaudėjo akis. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelis yra netvarkingas, todėl pareiškėjas neidavo pasivaikščioti, negalėjo sportuoti. Pabrėžė, kad VPN administracija neišdavė pareiškėjui rūbų ir avalynės komplekto, nebuvo suteikiamos visos higienos priemonės. Nurodė, kad nuo 2015-02-04 iki 2015-02-17 buvo laikomas karantino patalpoje, kurioje buvo 6 asmenys, kildavo konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų. Nurodė, kad pareiškėjui nebuvo nesuteikiami pinigai mokyklinėms reikmėms įsigyti (t. 1, b. l. 54–57). 2015-12-21 patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad VPN administracija nenagrinėjo pareiškėjo skundų dėl kitų VPN laikomų asmenų elgesio. Pabrėžė, kad dėl netinkamų sąlygų VPN patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado pasitikėjimą savimi, bendravimo įgūdžius (t. 1, b. l. 70–72). 2015-12-22 patikslintame skunde prašė pakeisti priteisiamą sumą iš VPN iš 10 000 į 20 000 Eur. Teigė, kad nuo 2015 m. pavasario negauna jokių pajamų mokyklinėms reikmėms įsigyti. 2016-01-14 patikslintame skunde pareiškėjas patikslino, kad VPN buvo laikomas nuo 2015-02-04 iki 2015-12-23 (t. 1, b. l. 103–106). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-18 nutartimi priimtos minėtos pareiškėjo patikslintų skundų dalys (t. 1, b. l. 110–112).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime į pareiškėjo 2015-09-21 skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse“. Minėtų taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m². Paaiškino, kad visiems VPN esantiems asmenims suteikiama atskira miegamoji vieta. Pabrėžė, kad VPN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būtų jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Nurodė, kad VPN pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, nuteistųjų judėjimo ir privatumo apribojimas yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė. Atkreipė dėmesį į tai, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, t. y. gyvenamosios patalpos Nr. 305 ir Nr. 309, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2001-03-03 įsakymu Nr. V–82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Paaiškino, kad visose VPN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų patalpų apšvietimą, taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Pabrėžė, kad VPN patalpos aprūpintos pakankamu inventoriumi. Dėl tualetų įrengimo teigė, kad VPN esančių prausyklių ir tualetų patalpos yra tinkamai įrengtos, laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų, visų patalpų sanitarinė – higieninė būklė atitinka galiojančius teisės aktus, pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais (t. 1, b. l. 5–9).

VPN atsiliepime į pareiškėjo patikslintus skundus nurodė, kad visos VPN baudos izoliatoriaus kameros įrengtos pagal Taisyklių 16.7, 16.9 ir 16.10 p. reikalavimus. Pažymėjo, kad visose VPN baudos izoliatoriaus kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti kamerų patalpas. Atkreipė dėmesį į tai, kad VPN baudos izoliatoriaus kamerų būklė priklauso nuo jose laikomų asmenų elgesio, VPN administracija pagal finansines galimybes ir kuo operatyviau šalina atsirandančius trūkumus. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo suteikiamas pilnas rūbų bei avalynės komplektas. Nurodė, kad VPN gyvenamosios patalpos aprūpintos inventoriumi pagal teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad VPN Bendrųjų reikalų skyriaus atsakingi darbuotojai kiekvieną penktadienį vykdo VPN patalpų patikrinimus, kurių metu fiksuojami VPN bendrabučio tipo patalpų bei baudos izoliatoriaus kamerų būklės trūkumai. Pripažino, kad ginčui aktualiu metu kameroje Nr. 11K buvo įtrūkęs lango stiklas. Nurodė, kad pareiškėjas pagal VPN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko įgaliojimus buvo pagrįstai perkeliamas į kitas kameras (t. 1, b. l. 119–123).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų VPN laikotarpiu nuo 2014-12-18 iki 2015-12-23 (t. 1, b. l. 1–4, 103–106).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.1. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 m² pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas į VPN 2015-02-06 atvyko ir buvo laikomas gyvenamosiose patalpose iki 2015-12-23. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas VPN 4 būrio Nr. 305 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 33,15 m², įrengta 10 miegamųjų vietų pirmojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 309, kurios plotas yra 19,11 m², įrengta 6 miegamos vietos. Kaip matyti iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose Nr. 305 ir 309, kuriose pareiškėjui buvo suteikta daugiau nei 3,1 m² gyvenamojo ploto, taigi nebuvo pažeistas Taisyklių 11¹.1. p., nustatantis, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 m².

Šiuo atžvilgiu taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas, patikslindamas skundą, nurodė, jog nuo 2015-02-04 iki 2015-02-17 buvo laikomas karantino patalpoje, kurioje buvo 6 asmenys, kildavo konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų. Atsakovės atstovas atsiliepime nenurodė, kokioje patalpoje buvo laikomi asmenys atvykimo į VPN metu. Nenurodė, kiek asmenų yra laikoma karantino kamerose, koks minėtų kamerų plotas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad kelia ginčą ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų patalpoje Nr. 305 ir Nr. 309 ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino kameroje. Atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad karantino kameroje buvo laikomi 6 asmenys. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikti duomenys, paneigiantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2015-02-17 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad VPN patalpose tualetas buvo netinkamai atitvertas, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą, nebuvo užtikrintas jo privatumas, tualetas buvo nesėdimas, todėl patyrė diskomfortą. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad VPN esančių prausyklių ir tualetų patalpos yra tinkamai įrengtos, laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 21 p. sanitarinis mazgas turi būti atskiras nuo gyvenamųjų patalpų. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo duomenų matyti, kad sanitarinis mazgas VPN yra atitvertas sienele (t. 1, b. l. 78–79). Pažymėtina, kad LVAT praktikoje konstatuota, jog toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas. Tualeto įrengimu turi būti sudarytos sąlygos asmens privatumui, kad ši vieta visada nebūtų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog VPN tualetai yra nesėdimi. Kaip minėta, vadovaujantis Higienos normos 21 p., sanitariniame mazge turi būti unitazas. LVAT praktikoje nustatyta, kad Higienos normoje termino „unitazas“ apibrėžimo nėra, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-11-30 įsakymu Nr. 622 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ 3.4 p., unitazas – tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-22 nutartyje administracinėje byloje A-958-624/2016 nurodė, kad pagal Higienos normos 21 p. nuostatas įkalinimo įstaigose turi būti įrengti sėdimi unitazai. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad VPN patalpose bendro naudojimo dušai nebuvo tinkamai atitverti, nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu. Vidaus tvarkos taisyklių 258 p. įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pagal Higienos normos 68 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal Higienos normos 27 p. Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Reikalavimai prausimosi patalpoms yra nustatyti Higienos normos 39.1–39.4 p., pagal kuriuos dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plaušines ar kempines, rankšluosčius ir muilą; dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas; dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.1 ir 28.2 p. nustatyta, kad daugkartinio naudojimo reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenustatyti reikalavimai dušams įrengti bei neįtvirtina, kad dušo kambaryje turi būti atskiri skyriai, o neturtinė žala gali būti priteisiama tik už teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą. Nors pareiškėjas tvirtina, kad dušas buvo įrengtas netinkamai, tačiau nepateikė jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildiną ir iš to, kad jo laikymo VPN metu kamerose trūko šviesos, langai tamsūs, pareiškėjui pablogėjo regėjimas. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į VPN dėl netinkamo natūralaus apšvietimo. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl prasto apšvietimo, nenurodė, kokiu pagrindu jis padarė tokią išvadą, nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių jo regos būklės pakitimą dėl netinkamo apšvietimo, todėl šiuo aspektu konstatuotina, kad VPN neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildiną ir iš to, kad VPN pasivaikščiojimo kiemelis buvo netvarkingas, todėl pareiškėjas neidavo pasivaikščioti, negalėjo sportuoti. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl pasivaikščiojimo kiemelių švaros, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 str., nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Vilniaus PN nurodė, jog už kiemelių tvarkymą yra atsakingi patys nuteistieji, kurie yra įdarbinti vadovaujantis minėtu Bausmių vykdymo kodekso straipsniu, abejoti tokiais valstybės institucijos teiginiais nėra pagrindo. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir tvarkymo. Vien abstrakčių pareiškėjo teiginių dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir tvarkymo, nepakanka konstatuoti, kad VPN administracija veikė neteisėtai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimų kiemelių taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VPN administracija neišdavė pareiškėjui rūbų, avalynės ir higienos priemonių. Iš atsakovės atstovo pateikto pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmens kortelės Nr. 11198 kopijos duomenų matyti, kad Vilniaus PN administracija 2015-09-30 pareiškėjui išdavė marškinėlius, kelnaites, puskojines, 2015-12-28 pareiškėjui išdavė demisezoninę striukę, marškinėlius, kelnaites, puskojines, batus, dantų pastą, šepetėlį, skutimosi peiliuką, 2016-02-09 pareiškėjui medvilninį kostiumą, apatinius baltinius, apatines kelnes (t. 1, b. l. 140). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad VPN administracija pareiškėjui neišdavė rūbų ir avalynės, todėl VPN neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VPN administracija nenagrinėjo pareiškėjo skundų dėl kitų VPN laikomų asmenų elgesio. Iš bylos duomenų matyti, kad VPN Kriminalinės žvalgybos skyrius išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl kito asmens elgesio ir 2015-05-15 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 73–75). Minėtas nutarimas šioje administracinėje byloje nėra skundžiamas. Jo apskundimo tvarka pareiškėjui išaiškinta nutarimo rezoliucinėje dalyje. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog VPN administracija išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl kito asmens elgesio. Atsižvelgiant į tai, VPN neteisėti veiksmai (neveikimas) šiuo atveju nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VPN administracija nesuteikė pareiškėjui pinigų mokyklinėms reikmėms įsigyti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, kuriose nustatyta, kad piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį. Teisės gauti piniginę išmoką įgijimas pradedamas skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba bausmės vykdymo pradžios, jeigu nuteistajam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, o kai suėmimas nebuvo taikytas – nuo sulaikymo dienos. Naujai į įkalinimo įstaigą atvykusiems nuteistiesiems, neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali būti jų atvykimo mėnesį skirta iki 0,1 MGL dydžio piniginė išmoka (5 p.). Nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių. Prašymai pateikiami ir registruojami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194 p. nustatyta tvarka (6 p.). Pareiškėjas nurodydamas, kad jam VPN administracija nesuteikė pinigų mokyklinėms reikmėms įsigyti, nenurodė, ar jis patenka į asmenų, kuriems gali būti mokama išmoka, grupę, taip pat nepateikė duomenų, jog kreipėsi su prašymu dėl išmokų gavimo į VPN administraciją, nedetalizavo savo statuso, todėl pareiškėjo deklaratyviai nurodyta aplinkybės, kad jam nesuteiktos lėšos mokyklinėms reikmėms įsigyti, nesudaro pagrindo konstatuoti VPN administracijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumą.

Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nekonkretizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos sutrikimus. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016; LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 100 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma 20 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė